Tikrasis autorius esu as – Domas K. jr. : P Siulau sito referato nevartoti vilniaus sv. Kristoforo ir jeruzales mokyklose. Nors titulinio lapo sudetis ir keistoka,jos nekeiskite, viskas viskas cia yra sudaryta pagal visas taisykles ir standartus, zodziu gatavas referatas. Sis referatas buvo sudaromas pavartojant ir kitus www.tingiu.lt esancius straipsnelius.
perskaite nutrinkite sias eilutes 🙂 , sekmes (jei ka : spirit@one.lt )
…………………………… mokykla
Sidabras
Referatas
Parengė ..… klasės mokinys (mokiniai)……..(ir) ………….
Vilnius, 2004 m.
Turinys:
Turinys …………………………………………………………. 2
Sidabro savybės ……………………………………………….. 3
Sidabras istorijoje ………………………………………………. 4
Sidabro panaudojimas …………………………………………. 7
Sidabro gavyba ………………………………………………… 7
Šaltiniai ………………………………………………………… 9
107,868
+1
Ag
Sidabras
47
Sidabro savybės
Sidabras (Argentum, Ag), periodinės elementų sistemos 1 grupės cheminis elementas. Metalas. Atomų skaičius 47, atominė masė 107,868. Oksidacijos laipsnis junginiuose +1, labai retai +2 , +3. Gamtoje randama 2 stabilūs sidabro izotopai Ag107 (51,35%) ir Ag109 (48,65%) ; jie sudaro 10-5% Žemės plutos masės.
Sidabras geriausiai iš metalų praleidžia elektros srovę. Chemiškai nelabai aktyvus. Veikiamas halogėnų ir sieros, apsitraukia sunkiai tirpstančiu halogenidu (pvz.,sidabro chlorido, sidabro bromido) ir sulfido plėvele. Ore nesioksiduoja (sidabriniai daiktai juoduoja, susidarant juodam sidabro sulfidui AgS ).Druskos ir praskiesta sieros rūgštis sidabro neveikia, azoto rūgštis jį tirpina:
Ag+2HNO3 = AgNO3 +NO3 +H2 O
Į sidabro nitrato tirpalą pridėjus šarmo, susidaro tamsiai rudos sidabro oksido nuosedos:
2AgNO3 +2NaOH= 2NaNO3 +Ag2 O+H2 O
Sidabras – grynuolių klasės mineralas. Jame būna aukso, vario, gyvsidabrio, bismuto, stibio priemaišų. Grynuolių kristalai netaisyklingi – susukti, išlenkti, randama ir netaisyklingos formos plokštelių, grūdelių. Sidabras pasižymi antibakterinėmis savybėmis, sidabro jonai valo organizmą. Sulfidų veikiamas jis gali pajuoduoti.
Sidabras pasižymi nepaprastomis optinėmis savybėmis, jis iš visų žinomų metalų turi didžiausią šviesos atspindžio gebą, todėl naudojamas veidrodžių gamybai. Kadaise veidrodžius gamindavo iš poliruoto metalo lakštų, paprastai vario arba bronzos. Atvaizdai tokiuose veidrodžiuose nebūdavo ryškūs, nes nemaža šviesos susigerdavo, o dėl paviršiaus nelygumų atvaizdai būdavo labai iškreipti. Šiais laikais veidrodžiai daromi kitaip. Jie daromi iš poliruoto stiklo, padengiant jo užpakalinį paviršių plonyčiu sidabro arba kartais ir aliuminio sluoksneliu. Taip stiklas apsaugo metalą, o būdamas labai lygaus paviršiaus dar ir neiškraipo vaizdo. Todėl šie veidrodžiai žymiai geresni. Kai šviesa atimuša į plokščio veidrodžio paviršių, ji elgiasi kaip sviedinukas atsimušęs į sieną – kokiu kampu krenta, tokiu pat ir atšoka. Veidrodį pasiekiantis spindulys vadinamas krintančiu, o kampas tarp spindulio ir statmens, kritimo kampu. Atšokęs spindulys vadinamas atsispindėjusiu, o atitinkamas kampas – atspindžio kampu. Kritimo ir atspindžio kampai lygūs.
Stiklas, padengtas plonyčiu sidabro sluoksniu yra naudojamas ne tik buityje, bet ir medicinoje, teleskopuose ir daugybėje kitų optinių prietaisų. Taip pat sidabru dengiami galvaniškai įvairūs daiktai. Jis naudojamas sorbciniuse filtruose. Dėl unikalaus elektrinio laidumo sidabras nepakeičiamas elektrotechnikoje. Pasakojama, kad buvusioje Sovietų Sąjungoje garsus kosminių laivų kūrėjas akademikas S.Kproliovas, vieną vakarą grįžęs iš darbo į namus, staiga paklausęs, ar jie turį kokių nors sidabro dirbinių. Akademiko motina M.Balanina-Koroliova buvo be galo nustebinta sūnaus klausimo, nes S.Koroliovas visiškai nesidomėjęs jokiais prabangos niekniekiais. Mokslininkas paaiškinęs, kad reikia pradėti kosminių variklių litavimą, o tam būtinai reikalingas sidabras, kurio tuo metu neturėta dirbtuvėse. Akademiko S.Koroliovo motina paaukojusi mokslo reikalams du šeimoje turėtus sidabrinius šaukštus. Visuose automatiniuose elektros įrenginiuose naudojami sidabro kontaktai, tiek kosminėse raketose, tiek povandeniniuose laivuose, kompiuteriuose, atominiuose reaktoriuose ir kitur. Sidabras pasižymi ir nepaprastu plastiškumu. Iš sidabro galima pagaminti skaidrią plokštelę, kurios storis būtų tik 0,00025 milimetro. Vieno gramo sidabro grūdelį galima ištempti iki 2 km ilgio voratinklio storumo siūlelio.
Sidabras istorijoje
Sidabras yra vienas seniausių žmonijai žinomų ir vertinamų metalų. Archeologiniai tyrimai parodė jog žmonės sidabra žinojo jau prieš daugelį amžių, mokėjo jį apdirbti ir vertino kaip materialine vertybe. Senaisiais laikais žmonės labai vertino šį gražios spalvos ir paslaptingą metalą. Pavyzdžiuj Mesopotamiečiai paslaptinga balkšva šviesa spindintį metalą sidabrą laikė Dievo Mėnulio metalu. Viduriniaisiais amžiais alchemikai savo traktuose sidabrą žymejo jauną menulį primenančiu simboliu ir
vadino „melancholiškuoju metalu“. Jauno mėnulio pavidalo sidabro laiveliai rasti Ūro miesto valstybės karališkosiose kapavietėse dar 1922-1924 m. Atrado anglų archeologas L. Vulis. Mesopotamijoje ir gretimose šalyse garbintas Mėnulis ir jo garbei per naujųjų metų šventę (pagal mėnulio kalendorių) Eufrato upe plaukdavo mėnulio pavidalo laivai. Apie įvairios paskirties sidabro dirbinius savo kūriniuose pasakoja ir mini Herodotas bei Homeras, taip pat Šventajame Rašte išsamiai aprašomi Sidabro dirbiniai ir monetos.