Romos menas buvo visuomeninio gyvenimo dalis. Romėnų meno raida truko nuo III a. pr. Kr.m iki III a. Pabaigos. Jo paplitimo ribos sutapo su Romos valstybės teritorija: tai dabartinė Italija, Ispanija, Prancūzija, dalis Vokietijos, Šiaurės Afrika.
Svarbiausia romėnų meno paskirtis buvo demonstruoti imperijos galią.Graikų ar etruskų skulptoriaus darbo bronzinė vilkė, jau Va. pr.Kr. stovėjusi forumo aikštėje. Dvyniai buvo pridėti Renesanso epochoje.
Ji tapo Romos miesto emblema.
Senovės Romoje skulptūros stovėjo miestų aikštėse, jomis puošta pastatų išorė, vidų. Romėnų skulptūra turėjo dvi savarankiškas sritis. Tai skulptūriniai portretai ir istoriniai reljefai.
Skulptūromis puoštos mokyklos durys
Senovės Romos meno mylėtojai, aristokratai labai vertino graikų skulptūrą. Jiems kūno tobulumas, pajėgumas nemažiau svarbu nei išmintis ar meniniai gebėjimai. Atsirado tikra meno pramonė: klasikinės statulos buvo restauruojamos, kopijuojamos, imituojamos. Net būna neaišku, ar kuri nors romėnų statula yra kopija, ar pasigrobtas iš graikų originalas. Senovės Romoje kiekvienas svarbus asmuo, sekdamas graikų tradicijomis, stengėsi įsigyti savo biustą arba statulą.
Kiekvienas pasiturintis pilietis privalėjo savo namuose turėti valdančio imperatoriaus skulptūrinį atvaizdą.
Imperatoriau Antonijaus Pijaus skulptūra
Mirštantis galas.
Romėniška III a. pr. Kr. graikų skulptūros kopija dvelkia didžia užuojauta.
Spinario.
Žavi I a. per. Kr. Bronzinė statula vaizduoja berniuką, mėginantį iškrapštyti iš pėdos rakštį.
Romos laikų skulptūriniai portretai labai išraiškingi – atskleidžia vaizduojamų žmonių įpročius, gyvenimišką patirtį, charakterį.
To meto skulptoriai sekė archaikos ir klasikos laikų graikų skulptorių kūryba.
Augustas
Senovės Romoje skulptūros stovėjo miestų aikštėse, jomis puošta pastatų išorė, vidų.
Skulptūromis puoštos mokyklos durys
Istoriniai reljefai
Sparnuotas angelas neša karališkąją šeimą į dangų.
Figūra, laikanti obeliską,- imperatoriaus garbinimo ceremonijos dalis.
Imperatorius laiko skeptrą, papuoštą ereliu. Ereliai yra imperatorių didybės simbolis.
Moters figūra vaizduoja Romą. Romos skydas vaizduoja legendiniu Romos atradėjus Romulą ir Remą, žindytus ir išaugintus vilkės. Ji sveikina karališkąją porą.
Kanų mūšis. Romėnų legionieriai ir raiteliai.
Romos tapyba
Norėdami tapyboje tobulai perteikti tikrovę, romėnai naudojo perspektyvą; vaizdavo daiktus tokius, kokie jie atrodo žiūrovui iš tam tikro stebėjimo taško. Perspektyva veikė net spalvas. Romėnai sąmoningai stengėsi kurti erdvės iliuziją. Būdinga: didybė, pompastika, portretinis panašumas, tikroviškumas, natūralumas, psichologizmas.
Romėnai puikiai perteikė vaizduojamojo išorės bruožus, pabrėždami jėgą, asmens svarbą, orumą. Romėniškieji portretai padeda suvokti to meto romėnų požiūrį į žmogų.
Romėnų pora
Romos moteris poetė su stiliumi. Sieninės tapybos dailė.
Mozaikos
Meistriškai naudojant mažas kvadratines akmens plokšteles (tesserae), pasitelkiant santūrių pilkšvai rudų skalę, švelniai perteikiamas šviesos ir šešėlių žaismas..
Gladiatorių kovos
Mozaikomis namų grindis puošdavo pompėjiečiai
Medžioklės scena
Romos architektūra
Kalbant apie romėnų architektūrą, dažniausiai prisimenami didingi visuomeniniai statiniai. Romėnų architektūra iš etruskų perėmė ir savaip pertvarkė mūro, arkų, skliautų sistemą. Iš graikų – pastato išorės dekoravimą ir keletą plano elementų.
Romos architektūra nėra tokia plastiška kaip graikų. Romėnai statė didingus, architektūriškai sudėtingus statinius, jų statybos meno atradimas vėliau plėtoti daugelyje šalių. Romėnų akvedukai, triumfo arkos, termos, didžiuliai amfiteatrai (Koliziejus) – architektūros šedevrai. Svarbiausios romėnų architektūros naujovės buvo romėniškasis betonas, triumfo arka, kupolas.
Koliziejus
Koliziejus – 80m.po Kr. Pastatydino imperatorius Vespasiana. Jis siekė populiarumo rengdamas viešus renginius – mirtinas gladiatorių kovas ir žvėrių grumtynes. Į Koliziejų tilpdavo iki 55000 žmonių, kurie susėsdavo priklausomai nuo padėties visuomenėje.
Ne mažiau įspūdingas Romos pastatas – Koliziejus, svarbiausias miesto cirkas. Tai daugiaaukštė arkada su daugybe balto marmuro figūrų tamsiame arkų fone. {Dabar skulptūrų nėra.} Iš vidaus Koliziejus atrodo kaip taurė ir primena šių laikų stadioną su tribūnomis. Arenos elipsė buvo 188 m ilgio, sienos aukštis siekė 48,5m.
Po Koliziejaus arena įrengtos požeminės patalpos gladiatoriams ir žvėrių narvams. Pasakojama, kad po žemėmis buvusi įrengta sistema, kuri užtvindydavusi požeminiais vandenimis areną.
Mat joje vykdavusios ne tik gladiatorių kautynės, bet ir inscenizuoti tikrų karo laivų mūšiai.
Koliziejus stovi daugiau kaip 2000 metų. Jis yra iškilęs tarp Eskvilino, Palatino ir Celijaus kalvų. Senovėje vadintas Flavijaus amfiteatru, Koliziejus simbolizavo senosios Romos valstybės didybę. Jį sudaro trys vienas virš kito išrikiuoti arkų aukštai: I- dorėninio stiliau variacija, antrasis aukštas turi jonėnines, trečiasis korintines puskolones. Koliziejau vidų bei išorę puošė marmuro ir stiulio reljefas, statulos.
Panteonas