SENOVËS ROMOS MENAS.
Valstybë formuojasi nuo VIa.pr.m.e.. Tai buvo viena galingiausiø valstybiø. Kultûra bendra su Graikijos. Pasiekiama klasikos paþanga. Jai priklausë visos Vakarø Europos valstybës Valstybës visuomeninë struktûra sudëtinga. Tiesiami keliai, tiltai (komunikaciniai), vandens kanalai, kas vaartojama ir ðiandien. Romos miestas pastatytas radialiniu planu: (saulë su spinduliais)
Miestai turëjo kanalizacijà. Butai buvo ðildomi centriniu ðildymu, buvo vandentiekis. Turtingieji savo vilose turëjo vidinius kiemus.
Skulptûra. Portretas antkapinis.
Buvo paplitæs simbolinis atvaizdas. Vëliau buvo nuimama veido kaukë ir árëminama. Portretus pradëta kurti naudojantis nuimtomis kaukëmis. Tai nulëmë skulptûros vystymàsi.
GRAIKIJA IR ROMA.
Antikus reiðkia senas.
Graikija XI-Ia.pr.m.e. istorijos raida. Ðis laikotarpis skirstomas:
• XI-VIIIa.pr.m.e. Homerinis laikotarpis.
• VII-VIa.pr.m.e. Archaininis laikotarpis. Jau kuriami miestai(polisai), valstybës. Architektûroje formuojasi orderiø sistema. Skulptûroje iðryðkëjo gyvenimu besidþiaugiantis þmogus.
• Va.pr.m.e. Graikai nugali Persijà. Apsijungia polisai. Pasiekiamas ekonominis iðsivystymas.
• Iva.pr.m.e. vëlyvoji klasika. Graikø valstybës silpnëjimas. Bruoþai iðlaikomi tie patys.
• III-Ia.pr.m.e. Helenizmo laikotarpis. Graikø menas paplinta kaimyninëse ðalyse (Romoje, Maþojoje Azijoje)
Graikø skulptûroje þmogus vaizduojams realistiðkai, kasdieniðkai, besidþiaugiantis gyvenimu.
Keramika. Atsispindi graikø gyvenimas. Pagal keramikà galima dotuoti ir kt. kûrinius, nes skirtis gali tik laikotarpiu – skirtingi pieðiniai.
• Protogeometrinis stilius, vienas ið seniausiø. Patys nesudëtingiausi ornamentai.
XI-Xa.pr.m.e. Meandro motyvas. (atëjæs ið rytø) Palmetës ðakelë.
• Þmogaus ir gyvûnø motyvai.
Dekoravimo bûdas:
1. Juodafigûrinë (ant natûralaus molio darydavo pieðiná (iki VIa.pr.m.e.))
2. Raudona figûrinë (indà dengdavo juoda, o likusias dëmes – raudonai nuo IIIa.pr.m.e.) Dekoruodavo juodu matiniu laku. Dekoruoti labai tinka slankos plunksna. Pati seniausia keramika buvo smailiai.Architektûra. Pastati tarnauja ne tik kultûrai ir religijai, bet ir visuomeniniams renginiams. Statomi be pamatø, tik ant akmens plokðèiø. – plano : antai(prieangis)
• Orderis – tam tikra sistema archtektûroje. Tai pastato konstruktyviø daliø proporcijos.
Orderis skirstomas:
1. Dorënø ord. – masyvios, sunkios, tvirtos formos.
2. Joninø ord. – formos iðsitæsia, atsiranda dekoro.
3. Koruntinis ord. – puoðniausios, liekniausios formos.
BIZANTIJOS DAILÉ.
Viduramþiai sutampa su feodaline epocha. Kultûra priklauso tam, kam ir þemë. Kultûra vystosi priklausomai nuo baþnyèios. Baþnyèia suskyla á provoslavus ir katalikus. Rytuose – islamas. Islamas skelbë vieninteliu valdovu Alachà.
Jis vienintelis sutvërëjas. tai turëjo didelæ reikðmæ mene. Draudþiami vaizduojamieji menai. Iðmintis – knygø miniatiûra. Aukðtas mokslas sprendë tai, kad raðtas áauga á ornamentikà. Augaliniai ir geometriniai ornamentai. Damasko plieno ginklai buvo nepaprastai vertinami Europoje, tiek kokybe, tiek meniniu atþvilgiu.
Skulptûros pasiþymi veðlumu, apkûnios kaip ir þmonës.
Bizantija – viena pirmøjø viduramþio valstybiø. Vieðpatavo krikðèionybë kaip valstybinë religija. Pratæsiamos antikinës tradicijos. Taip pat matosi feodalinës kultûros pëdsakai. baþnyèios átaka dar nëra labai stipri. Krikðèionybë atsirado Romoje. Ir iðkëlë vienà dievà. Krikðèioniðkasis dievas neturi jokio minuso. Nauja religija iðkëlë naujà poþiûrá á þmogø. padalina já á daflis (siela – nemirtinga, kûnas – sielos
priedas) tas mene pagrindë dviprasmiðkumà, sàlyginumà (vienà sako, kità galvoja).
IV-Va. Bizantija buvo grynai antikinës kultûros átakoje. Aleksandrija, Konstantinopolis st. miestai. visur stovëjo bazilikos.
325m. priimtas nutarimas ðvæsti kalëdas. 336m. pirmà kartà ðvenèiamos kalëdos.
VIa. prasideda kultûros pakilimas, vystosi architektûra, paplinta centrinio plano pastatai. Visada perdengiami kupolais. daþniausiai statomi kaip krikðtyklos ir kapai (baktisterijai).
VI-VIIa.pradþ. daugelyje tapybos darbø iðlieka antikos elementø (realizmo) kultûros kilimà paaðtrina vidiniai prieðtaravimai (karai):
1. nereikalingi ðventyklø atvaizdai (tai neleistina pagonybës liekana)
2. Kova prieð baþnyèiø turtëjimà, puoðimà.
Karas truko du ðimtmeèius. Sunaikino daug VIII-IXa. kultûros paminklø ir stabdë kultûros vystymàsi.
IX-XIa. naujas perijodas. Vël sustiprëja Bizantija.
Xia. prasideda pirmieji kryþiaus þygiai. Ðiuo laikotarpiu nusisitovi planinis struktûros ir ikonografinës schemos (baþnyèios kryþminis, kupolinis planas).
4 pasaulio ðalys,
dangaus skliautas
Pontokratorius(visagalis valdytojas) ,toliau apaðtalai.
Atsiranda daugiau sàlyginumo ir schematiðkumo.Þmogus vaizduojamas plokðtuminiai.Vengiant konkretumo -fonas auksinis.Atsiranda ir plaèiai paplinta ikonos.
XIIa.Ipusë Vladimiro “Dievo motina” viena seniausiø ikonø.
Sàlyginumo bruoþai ryðkûs ir miniatûrinëje tapyboje.Pradedama naudoti auksinis fonas.
I-IIa.m.e. portretuose ryðki graikø Veido bruoþus bandoma pagraþinti
Kartojamos graikø skulptûros. Pozas imperatoriams mëginama vaizduoti graikiðkø
pozose.