MINIMALIZMAS
Minimaliojo meno ištakas galima aptikti ankstyvojo revoliucijos laikotarpio rusų menininkų konstruktyvistų eksperimentuose, o dar tiksliau – Malevičiaus suprematizme. 6-ajame ir 7-ajame dešimtmetyje šiuos eksperimentus vėl pratęsė Robertas Raushenbergas bei Adas Reinhardtas; Europoje tai tęsė Yves’as Kleinas, Piero Manzoni. Kiti tapytojai ,pasirinkę minimalias ar beveik minimalias išraiškos priemones buvo Robertas Rymanas, Agnes Martin.
JAV menininkai, gilinęsi daugiausia į trimatę, o ne į dvimatę erdvę, padėjo minimalizmui tapti pagrindiniu ir įtakingiausiu naujojo meno reiškiniu. Tam tikrą pereinamąjį laikotarpį, kai dar jaučiamas ryšys su Davidu Smithu, bet jau pasirodė ir minimalizmo apraiškų, žymi Richardo Serra darbai. Serra lauko skulptūros, o ypač triukšmingai pagarsėjusi Išlinkusi arka (1989), tapo ginčų objektu, mat visuomenė tokiose skulptūrose įžvelgė grėsmę… Bet pagrindinės Amerikos minimalizmo kilmės linijos reikia ieškoti kitur (kadangi Serra darbuose aptinkama ekspresionizmo elementų, kurie minimalizmui nelabai būdingi). Skulptoriumi tapęs architektas Tony Smithas – bene pirmasis bus prisidėjęs prie minimalizmo suklestėjimo. Supaprastintai jo skulptūros buvo apibūdinamos kaip ,,vienalyčio GESTAL” pavyzdžiai, kuriuos imta laikyti būdingais minimaliojo meno kūriniais. Daugelis jo skulptūrų sudarytos iš draugėn sujungtų kubinių dėžių, kartais paįvairuojama, pridedant kitokių ketursienių figūrų.
Akivaizdu, kad tokiame darbe esama stipraus konceptualiojo ir minimaliojo meno pradmens. Skulptūra egzistavo, kaip idėja – vien popieriuje užrašytuose matmenyse, kol menininko pasamdytas gamintojas suteikė jai materialią formą pagal nurodytus duomenis.
Dailininkas minimalistas iš tiesų nenori savęs išreikšti, nenori ir senuoju būdu išreikšti kokią nors prasmę. Pavyzdžiui Tony Smithas pateikdavo dalinį visos įsivaizduojamos erdvės sutvarkymo modelį, žiūrovo ar žiūrovės vaizduotei palikdamas užpildyti visą erdvę.