ĮVADASEkonomika neatsiejama žmonių kasdieninio gyvenimo dalis. Kiekvieną dieną žmonės priversti pirkti, parduoti, skaičiuoti. Net nesusimąstant, kad visi šie veiksmai yra fiksuojami vėliau juos suvedant į vieną visumą, kuri atspindi mūsų gyvenimo gerovę. Pastaruoju metu retai būna diena, kad masinės informacijos priemonės nekalbėtų ar nerašytų apie šalies ūkio padėtį, problemas ir būdus joms išvengti.
Bet kurios valstybės ekonominę situaciją labai gerai atspindi bendrasis vidaus produktas. Jis parodo šalies ekonominę situaciją, kuri yra tarsi šalies prekinis ženklas kitų valstybių atžvilgiu. Bendrasis vidaus produktas skaičiuojamas kiekvienų metų kiekvieną ketvirtį. Gaunami duomenys lyginami su ankstesnių metų atitnkamu laikotarpiu ar praėjusiu ketvirčiu. Iš to matoma žmonių gyvenimo gerovė: jų gaunami atlyginimai, perkamoji galia, mokestinė našta, verslo plėtra ir kiti svarbūs dalykai. Taip galima stebėti šalies ekonomikos pakylimą ar nuosmukį.
Šiame darbe trumpai aprašomas bendrojo vidaus produkto skaičiavimas ir problemos susijusios su skaičiavimu. Pateikiama 1997 – 2005 m. Lietuvos bendrojo vidaus produkto analizė. Apžvelgiami faktoriai, kurie vienaip ar kitaip įtakoja šalies bendrąjį vidaus produktą.
Darbo tikslas – išanalizuoti bendrojo vidaus produkto dinamiką pastaraisiais metais Lietuvoje.
Siekiant įgyvendinti užsibrėžtą tikslą, yra išsikeliami sekantys darbo uždaviniai:
1. Trumpai išnagrinėti, kaip skaičiuojamas šalies bendrasis vidaus produktas;
2. Kokie yra BVP skaičiavimo metodai;
3. Remiantis duomenų šaltiniais, išanalizuoti bendrojo vidaus produkto dinamiką Lietuvoje pastaraisiais metais;
4. Apžvelgti, kokie faktoriai įtakoja BVP kilimą ar smukimą;
5. Darbo pabaigoje pateikti išvadas.
Darbą sudaro šios pagrindinės dalys:
Įvadas;
Teorinė dalis;
Praktinė dalis;
Išvados.
1. BENDROJO VIDAUS PRODUKTO SKAIČIAVIMAS
„Bendrasis vidaus produktas – tai bendrosios pajamos, sukurtos šalies teritorijoje, taip pat užsienio gamybos veiksnių gauos pajamos konkrečioje šalyje, minus šios šalies piliečių gautos pajamos užsienyje.“ (Kauno Technologijos universitetas, 2003, p. 65). Trumpiau bendrąjį vidaus produktą galima apibūdinti, kad tai pajamos, gautos šalies viduje. „Ekonomikoje bendrasis vidaus produktas (BVP) – tam tikros teritorijos ekonomikos dydį parodantis rodiklis.“ (www.wikipedia.lt). BVP galima užrašyti taip: BVP = vartojimas + investicijos + valstybės išlaidos + eksportas – importas.
„Ekonominėje geografinėje praktikoje svarbiausiu vystymosi lygio rodikliu yra BVP vienam gyventojui.“ (www.std.lt). Bendrojo vidaus produkto skaičiavimas yra labai sudėtinga procedūra, kurios rezultatai labai priklauso nuo skaičiavimo metodikos pasirinkimo.
Dažniausiai praktikoje naudojami šie BVP skaičiavimo metodai:
a) einamojo valiutų kurso metodas;
b) paritetinės perkamosios galios metodas.
Einamojo valiutų kurso skaičiavimo metodas dažniausiai naudojamas BVP nominalinėje išraiškoje, kai BVP, apskaičiuotas nacionaline valiuta, yra perskaičiuojamas į dolerius pagal tuo metu esantį oficialų nacionalinės valiutos ir dolerio kursą. Tačiau toks skaičiavimas nera labai geras, nes dolerio kursas ne visada gali atitikti realų perkamąjį valiutos pajėgumą įvairiose šalyse.
Paritetinės perkamosios galios metodas pradėtas naudoti palyginti neseniai. Bet labai plačiai naudojamas tarptautiniuose palyginimuose ir pakeitė supratimą apie valstybių ekonominį lygį.
„Realusis BVP – visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų per tam tikrą laiką suma, apskaičiuota bazinių metų kainomis.“ (Kauno technologijos universitetas, 2003, p. 68). Jis apskaičiuojamas taip:Čia: RBVP1 – realusis bendrasis vidaus produktas einamaisiais metais;
i = 1, 2,…,n – prekių grupių skaičius;
qil – i-osios prekės kiekis ataskaitiniais metais;
Pio – i-osios prekės bazinių metų kaina;
Einamųjų metų kainos yra vadinamos faktiškomis kainomis. Bendrojo vidaus produkto apimtį matuojant faktiškomis kainomis yra gaunamas nominalusis BVP.
„Nominalusis BVP – visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų per tam tikrą laiką suma, apskaičiuota faktiškomis kainomis.“ (Kauno technologijos universitetas, 2003, p. 68). Jis apskaičiuojamas taip: Čia: NBVP – nominalusis bendrasis vidaus produktas einamaisiais metais;
i = 1, 2, …, n – prekių grupių skaičius
qil – i-osios prekės kieikis ataskaitiniais metais;
Pi – i-osios prekės einamųjų metų kaina.
Kainų lygio kitimui nustatyti dažniausiai yra naudojami indeksai: BVP defliatorius (rodiklis, kuris parodo visų šalies prekių ir paslaugų kainų kitimą), vartojimo prekių kainų indeksas (vidutinis vartotojų nupirktų prekių ir paslaugų kainų lygis), pramonės produkcijos gamintojų pardavimo kainų indeksas (apdirbamosios ir išgaunamosios pramonės produkcijos kainų indeksas), žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų indeksas (žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų dinamikos rodikliai), eksportuojamos produkcijos kainų indeksas (rodiklis, kuris parodo parduodamų prekių užsienio vartotojams kainų pasikeitimus).
2. BENDROJO VIDAUS PRODUKTO NUSTATYMO METODAI
Gamybos metodas.
„BVP gali būti apibūdinamas kaip visų galutinių prekių ir paslaugų,
pagamintų per metus, suma.“ (www.std.lt). Galutinis produktas, tai prekė ar paslauga jau paruošta vartojimui, ji nėra sąnaudos kitoms prekėms gaminti. Tarpinis produktas, tai prekės ar paslaugos, kurios naudojamos kaip sąnaudos galutiniam produktui gaminti.
Daugelis gaminamų produktų pereina ne vieną, o kelias gamybos stadijas, kol tampa galtiniais produktais. Todėl skaičiuojant BVP tarpinio produkto vertė yra eliminiojama, nes kitu atveju, dalies prekių ar paslaugų vertė būtų keliskart įskaičiuojama į bendrą BVP sumą.
Į BVP įskaičiuojama: galutinių prekių, pagamintų analizuojamais metais, vertė; vertė, prekių ir paslaugų, kurios kuriamos ir teikiamos vartotojui nemokamai.
Išlaidų apskaitos metodas.
Išlaidų metodu BVP nustatomas kaip visų ekonomikos sektorių išlaidos. Šių išlaidų rūšys:
1. namų ūkio vartojimo išlaidos – vartotjų piniginių išlaidų galutinėms prekėms bei paslaugoms pirkti suma;
2. investicijos – firmų išlaidos įrenginiams pirkti, naujoms įmonėms rengti, prekių atsargoms papildyti;
3. bendrosios privačios vidaus investicijos – visos per metus pagamintos investicinės prekės;
4. Vyriausybės išlaidos – centrinės ir vietinės valdžios institucijų išlaidos galutinėms prekėms ar paslaugoms įsigyti, taip pat darbo jegai įsigyti ir naudoti;
5. Prekių ir paslaugų grynasis eksportas – šalies eksporto ir importo skirtumas.
Pajamų apskaitos metodas.
Skaičiuojant BVP šiuo būdu, sudedamos visos šalyje uždirbtos pajamos, kurias gauna gamybos veiksnių savininkai už savo suteiktas paslaugas. „BVP apskaičiuojant pajamų metodu, rinkos kainomis yra per metus gauto darbo užmokesčio, palūkanų, rentos, pelno, amortizacijos bei netiesioginių mokesčių suma.“ (Kauno technologijos universitetas, 2003, p. 86).
3. BVP SKAIČIAVIMO PROBLEMOS
BVP duomenys naudojami šalies gyventojų gyvenimo lygiui matuoti. Tačiau dėl kelių priežasčių šie duomenys gali būti ne visai tikslūs. Pagrindinės paklaidų priežastys yra šios: