TURINYS :
Įvadas 2
1. Kodėl niekas nemyli infliacijos? 3
1. 1. Infliacijos priežastys 4
1. 2. Infliacijos problemų sprendimo būdai 5
1. 3. Infliacija = emigracija? 6
Išvados 8
Naudota literatūra 9
ĮVADAS
Infliacija, infliacija, infliacija, ir dar kartą – infliacija… Per dieną kiekvienas musu šitą žodį išgirstam tikrai ne kartą, ir ne du. Dabar tai viena iš aktualiausių temų informacinėms technologijoms: laikraščiams, žurnalams, bulvarinei spaudai, televizijai ir kt.
Praėjo jau daug laiko, kai infliacija tapdavo rimta centrinių bankų ir JAV, Japonijos ir kitų didžiųjų Europos valstybių vyriausybės problema. Per visą XXa. dešimtąjį dešimtmetį, nepaisant rekordus pasiekusio bumo Jungtinėse Valstijose ir Jungtinėje Karalystėje, infliacija – bendrojo kainos lygio didėjimo proporcija – liko labai žema. Bet pažvelgus i dabartinės ekonomikos rodiklius, matome, kad ta situacija kartojasi ir smogia mums gana skaudžiai, paliesdama kiekvieną iš mūsų.
Infliacija yra viena iš aktualiausių, sudėtingiausių ir svarstytinų ekonomikos, o šiai dienai net gi kiekvieno mūsų problema. Ji rodo pinigų nuvertėjimą ir reiškiasi prekių kainų kitimu. Infliacijos šaknys glūdi pinigų srityje, tačiau ji veikia įvairias ekonominio ir socialinio gyvenimo sritis ir sukelia daug nepageidaujamų padarinių : sutrikdomos ekonomikos proporcijos, neracionaliai paskirstomos ištekliai, mažėja didelės gyventojų dalies realiosios pajamos ir t.t. Infliaciją sukelia daugybė įvairiausių priežasčių : pinigų apyvartos ypatybės, deficitiniai valstybių biudžetai, bendrosios pasiūlos sutrikimai ir kt. Ją veikia ir ekonomikos integracija, globalizacija, sparti informacinės visuomenės plėtra ir t.t.
Infliacijos terminas kilęs iš lotynų kalbos žodžio „infliato“, kuris reiškia „išpūsti“. Infliacija – tai ne bet koks kainų kilimas, tam tikrų prekių arba jų grupių kainų didėjimas. Infliacija reiškia, kad kyla bendras visų prekių ir paslaugų kainų lygis. Be to, tai ne vienkartinis kainų pakilimas, o nuolatinis, gana ilgai trunkantis reiškinys. Vadinasi, infliacija yra ilgalaikis pinigų perkamosios galios mažėjimo procesas.
Nepaisant to, kai kurių prekių kainos net ir infliacijos sąlygomis gali išlikti nepakitusios arba net sumažėti.
Infliacijos bruožai ėmė ryškėti atsiradus pinigų ženklams. Todėl kai kada tvirtinama, kad infliacija žinoma nuo seniausių laikų. Tačiau iš esmės infliacija atsirado tik XIXa. antroje pusėje. Manoma, kad „infliacijos“ terminas pirmą kartą pavartotas JAV pilietinio karfo metais (1861-1865), kai į apyvartą buvo išleista gausybė popierinių pinigų.
Kainų kilimą žinoma patiria nuo seniausių laikų, tačiau iki XXa. prekių kainos padvigubėdavo per 70-100 metų, todėl viena žmonių karta beveik nepajusdavo pinigų nuvertėjimo.
1. KODĖL NIEKAS NEMYLI INFLIACIJOS?
Per verslo/ekonomines naujienas vos ne kasdien girdime naujienas apie infliaciją – tai ji mums euro neleido įsivesti, tai vis auga ir grasina. Galbūt iš pirmo žvilgsnio sunku suprasti, kodėl infliacija yra blogai, todėl ketinu labai trumpai tai paaiškinti. Beje, infliacija – tai visuotinis kainų kilimas, pateikiamas dažniausiai VKI (vartotojų kainų indeksu), GKI (gamintojų kainų indeksu) arba defliatoriais (pvz. BVP defliatorius).
Visų pirma būtinai turiu paminėti, jog ne viskas taip blogai, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Infliacija vis gi turi ir teigiamą pusę. Ji rodo, jog auga vartojimas, o kartu su juo ir ekonomika. Žinoma, dėl to paskui kyla kainos. Be to, ji rodo brangstančią darbo jėgą – juk didesni atlyginimai didina produktų pagaminimo kaštus. Reiktų neužmiršti ir to fakto, kad didėjant infliacijai paimti kreditai ir kiti įsiskolinimai greičiau praranda vertę, tad juos lengviau grąžinti.
Na bet infliacija pripažįstama vos ne valstybės priešu Nr.1, todėl, matyt, ne viskas taip gerai. Kodėl? Visų pirma, didėjanti infliacija mažina realų darbo užmokestį – už tą pačią algą galime nusipirkti vis mažiau. Todėl darbdaviai didina algas – taip dar labiau keliame kainas ir infliaciją. Kai šitas užburtas ratas užsisuka, kainos galiausiai kyla greičiau nei darbo užmokestis ir mes prarandame pinigus.
Kuo brangiau pagaminame produkciją, tuo mažiau konkurencingi tampame pasaulyje. Turbūt nė nereikia aiškinti, jog pasaulinė rinka be galo svarbi net tokiai mažai šaliai kaip Lietuva. Įmonės ims mažiau eksportuoti, pelnai kris, mažės gamybos apimtys. Čia jau prasideda recesija (ekonomikos smukimas) – reikia mažiau darbo jėgos, didėja nedarbas ir kartu mažėja darbo atlygis. Galiausiai sumažėja ir infliacija ir ekonomika pati susitvarko su iškilusiomis problemomis. Klausimas tik, ar tai nebūtų per didelė kaina?
Lietuvoje mes turime fiksuotą valiutos kursą. Infliacijos lygių užsienyje ir šalyje skirtumas koreguoja tai, kas iš esmės negali būti koreguojama – būtent valiutos kursą (arba jos vertę).
Infliacijos rūšys :