Makroekonomika. Makroekonomikos tikslai. Ekonominė politika. Pagrindiniai makroekonomikos rodikliai ir ekonominė politika. Nacionalinė apskaita. Bendrojo vidaus produkto nustatymo būdai. Išlaidų metodas. Pajamų metodas. Pagrindiniai nacionalinių pajamų rodikliai. Nacionalinis produktas, jo gamyba, pasiskirstymas ir vartojimas. Bendroji paklausa ir pasiūla. Pusiausvyros nacionalinio produkto kitimas. Nedarbas. Nedarbo rodikliai. Nedarbo lygis. Nedarbo trukmė. Bedarbių struktūra pagal amžių. Bedarbiai pagal lytį. Bedarbiai pagal ankstesnę ekonominę veiklą. Frikcinis nedarbas ir valstybės politika. Darbo užmokesčio įtaka nedarbui.
• • •
Pastaruoju metu ekonomikos analitikai gana palankiai vertina Lietuvos ekonomikos raidą. Tarptautinis valiutos fondas vadina Lietuva „kylančia Baltijos regiono žvaigžde“ Tai grindžiama įspūdingais makroekonomikos rodikliais.
• Sparčiu bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu.
• Išskirtinai žemu infliacijos lygiu.
• Sumažintu einamosios sąskaitos deficitu
• Radikaliai sumažinta mokesčių našta ekonomikai (nuo 40 proc. BVP 1999m. Iki 29 proc. BVP 2003m.)
1.BENDRASINIS NACIONALINIS PRODUKTAS (BNP)
1.1.Bendro nacionalinio produkto struktūra
BNP-Tai visų gatavų prekių ir paslaugų, kurias šalis pagamina ir pateikia naudojimui tam tikrai datai ar laikotarpiui pinigine išraiška. Bendrąjį vidaus produktą apibūdiname taip: visų subjektų bendros pajamos per tam tikrą laikotarpį lygios visų prekių ir paslaugų gamybos bendroms išlaidoms per tam tikrą laiko tarpą.Ši lygybė yra nacionalinių sąskaitų sistemos pagrindas. Nes visos padarytos išlaidos tuo pat metu yra gautos pajamos. Pajamos ir išlaidos yra matuojamos pinigais ir jų judėjimą bei bendrą masę atspindi pinigų srautai. Jie atitinka gamybos išteklių ir iš jų pagamintų prekių bei paslaugų srautus natūroje. Gatava preke laikome tokį produktą, kuris skirtas galutiniam vartojimui, tolesnėje gamyboje jis nedalyvauja.
1. 2.Bendro nacionalinio produkto skaičiavimas
Skaičiuojant BNP kyla problema, kaip jį susumuoti, juk dalis prekių ir paslaugų tinkamos galutiniam vartojimui(gaunami pakartojimai-vienai įmonei galutinė produkcija yra žaliava kitai įmonei). Vadinasi sumuojant nacionalinį produktą pagal įmonių pagamintą metinę produkciją, reikia neskaičiuoti tarpinio produkto(kurį sudaro:žaliavos, medžiagos, kuras, elektros energija, pusgaminiai pirkti iš kitų įmonių). Iš įmonės produkcijos metinės vertės atėmę tarpinį, gautą dalį produkto, kuri sukurta konkrečioje įmonėje vadiname pridėtine verte. Tai skirtumas tarp įmonės pagamintos produkcijos kiekių ir kainų sandaugos sumos ir gamybai pirktos produkcijos sumos. BNP dydis priklauso ne tik nuo gamybos mąsto, bet ir kainų dydžio. Kainos auga, nes ištekliai riboti. Todėl dėl kainų augimo BNP auga. Nominalus BNP-kaip kiekių ir esamų kainų sandaugų suma. Realusis BNP-atitinkamo laikotarpio kainomis suskaičiuotas BNP. Pasirinkto laikotarpio kainos-bazinės. Nominalusis BNP didesnis už realųjį. Skirtumas parodys kainų poveikio rezultatus.
1. 2.1.Defliatorius
Kainų indeksas (koeficientas)vadinamas BNP defliatoriumi. BNP defliatorius lygus nominalaus bendro ir realaus nacionalinio produkto santykiui.Nacionalinio produkto dinamiką galime skaičiuoti tik pagal realųjį produktą. BNP dydis tam tikrai datai ar laikotarpiui matuojamas natūra ir pinigais. Skiriamas bendro produkto lygis tam tikram laikotarpiui. Kadangi produktas priklauso nuo pajamų ir išlaidų, tai bendro produkto lygį rodys pajamų ir išlaidų skirtumas atitinkame laikotarpyje.
1. 2. 2 Nacionalinių sąskaitų sistema
Tai atitinkamų rodiklių sistema, kurios pagalba galime išmatuoti BNP, kiekvienu duotu momentu ir nustatyti veiksnius, turinčius įtaką į produkto dydį. Nacionalinių sąskaitų pagrindas-išlaidų ir pajamų lyginimai ( išlaidos:vartojimas C, investicijos I, valstybės pirkimas G, grynasis eksportas NX) BNP=Y=C+I+G+-NX;
Vartojimas-prekių ir paslaugų visuma, kuria disponuoja namų ūkiai:
1.Trumpalaikio vartojimo gaminiai,
2.Ilgalaikio vartojimo gaminiai,
3.Paslaugos.
Investicijos-prekės ir paslaugos, kurias įsigyja įmonės kitų prekių ir paslaugų gamybai:
1.Įdėjimai į gamybą,
2.Įdėjimai į gyvenamųjų namų statybą,
3.Įdėjimai į atsargas;
Visose išlaidose yra dalis ilgalaikio turto. Atmetus iš BNP ilgalaikio turto nusidėvėjimą, turėsime grynąjį BNP, į kurį įeina netiesioginiai mokesčiai, kurie įjungti į verslo įmonių produkcijos kainą. Mokesčius sumoka namų ūkiai pirkdami prekę. (BNP-amortizacija-netiesioginiai mokesčiai-Y) Nacionalinės pajamos-visų ekonominių subjektų gaunamos pajamos per tam tikrą laikotarpį. Grynų palūkanų ir įmonių gautų ir išmokėtų palūkanų skirtumas.(Y=darbo užmokestis+renta+bendrovių pelnas+grynosios palūkanos).Iš nacionalinių pajamų galima apskaičiuoti asmenines pajamas, kurias gauna namų ūkiai. Reikia atmesti tą AB pelno dalį, kurią jos pasilieka sau arba sumoka mokesčiais valstybei. Iš AB pajamų atimamas pelnas ir pridedami dividendai. Prie gautos nacionalinių pajamų sumos reikia pridėti pervedamąsias išmokas-tai yra valstybės išlaidos už kurias
ji negauna jokių prekių ar paslaugų. Tai pajamų perskirstymas iš vienų asmenų grupių kitoms: pensijos, pašalpos, stipendijos. Pervedamosios išmokos išjungiamos iš ūkio srautų ir jos nepakliūva į nacionalinių sąskaitų sistemą. Vietoj įmonių mokamų palūkanų už paslaugas įjungiamos namų ūkio gaunamos palūkanos. Asmens pajamos(Y) lygios bendro pelno socialinio draudimo įmokų grynais palūkanų ir dividendų namų ūkio palūkanų už paslaugas sumai. Namų ūkiai iš asmeninių pajamų moka mokesčius valstybei. Asmeninės disponuojamos pajamos lygios asmens pajamų ir tiesioginiu mokesčių skirtumui.
1.3. Šalies bendro vidaus produkto analizė 1997 m.
BNP didėjimui įtakos turi daugumos ekonomikos sričių produkcijos apimties didėjimas.Po šešerių metų nuosmukio 1997m. pirmą kartą ryškesnių teigiamų poslinkių užfiksuota pramonėje ir statyboje, kur produkcijos apimtys atitinkamai padidėjo 5.4 ir 6.6 %.Pažymėtina, kad statybos apimčių didėjimą daugiausia nulėmė valstybės investicijos,kai tuo tarpu pramonės augimą – privačios investicijos ir reinvestuotas pelnas. Valstybės vardu gautų paskolų panaudojimas transporto infrastruktūroms plėtoti užtikrino stabilią transporto ir ryšių sektoriaus plėtrą ir jo augimo tempai – 9.6 % – viršijo bendrus BVP augimo tempus. Sparti prekybos sektoriaus plėtra – 1997 m. jo augimas sudarė 8.5 % – liudija apie vis pastebimesnį gyvenimo lygio kilimą. Tai taip pat reiškia, jog prekybinės operacijos iš neformalios turgaus prekybos kėlėsi į oficialias prekybines struktūras, turinčias ilgalaikius tiekimo kontraktus ir po visą šalį išplėtotą mažmeninės ar didmeninės prekybos tinklą.
1.3.1. Žemės ūkis
Privačių ūkių stiprėjimas, gyventojų perkamosios galios didėjimas,bei palankios metereologinės sąlygos lėmė žemės ūkio gamybos didėjimą 1997metais. Tačiau nors vykstant reformai žemės ūkio produktų gamyba iš valstybinio sektoriaus persikėlė į privatų, ji vis dar tebebuvo išskaidyta smulkiuosiuose ūkiuose. Labai dažnai asmeninio ūkio pajamos, ypač pagyvenusiems žmonėms, vienintelis pragyvenimo šaltinis, todėl valstybė kaimo socialinės apsaugos funkcijas vykdė reguliuodama pagrindinių produktų supirkimo kainas. Deja, tokia politika turėjo neigiamų padarinių ekonomikai, nes stabdė ūkių stambėjimo ir jų gamybos kaštų mažėjimo procesus. Atsigaunantis žemės ūkio produktų eksportas skatino maisto pramonės įmones daugiau dėmesio skirti žaliavų kokybei ir jų gamybos kaštams, todėl perdirbamosios pramonės įmonės stengėsi su ūkininkais užmegzti ilgalaikius pastovius ryšius ir dalį pelno skyrė stiprinti savo žaliavų tiekėjų materialinei bazei.lemiamos įtakos žemės ūkio restruktūrizacijai ir ūkių stiprėjimui kaime turėjo pirmaujančių maisto pramonės įmonių veikla, tuo tarpu valstybinė žemės ūkio politika, nors jai įgyvendinti skiriama daug biudžeto lėšų, nebuvo efektyvi.
1.3.2.Pramonė
Stiprėjant konkurencinei kovai vidaus ir užsienio rinkose, maisto pramonėje vyko ir konsolidacijos procesai. Labai akivaizdžiai ši tendencija išryškėjo pieno pramonėje – 1997 m. lūžis įvyko struktūriniu požiūriu ir valdymo organizavime. Kitos pramonės įmonės daugiau dėmesio ėmė skirti patikimos ir modernios apskaitos sistemų sukūrimui, tai leido operatyviau valdyti gamybą ir greičiau pritraukti užsienio investicijas. Iš šimto didžiausių Lietuvos akcinių bendrovių net 25 įmonių 1997 m. finansinės ataskaitos buvo patikrintos tarptautinių auditorių. Prie sparčiausiai persitvarkančių pramonės sektorių reikėtų priskirti alaus bei tekstilės pramonę, nors gerus jų veiklos rezultatus sąlygojo skirtingos paskaitos. Procesai, vykstantys maisto ir gėrimų bei tekstilės ir gatavų rūbų pramonėje, užimančių svarią poziciją išgaunamosiosios ir perdirbamosios pramonės struktūroje (29.9 ir 13.7 %) rodė šių pramonių raidos tendencijas . Didžiausią įtaką išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės turi naftos perdirbimo pramonės plėtra. Naftos perdirbimo pramonė apdirbamosios pramonės struktūroje sudarė 22.4 %, ir jos gamyba per metus padidėjo 23.7%, nes pavyko sukaupti pakankamai apyvartinių lėšų žaliavoms įsigyti.Sunkiausia padėtis didžiosiose mašinų ir įrengimų bei radijo ir ryšių įrengimų įmonėse, kurioms gamyba reikia ne tik modernizuoti, bet iš esmės ją atnaujinti. Be stambių kapitalo investicijų radikaliai pertvarkyti tokių įmonių darbą sunku, o investicijų gavimą stabdė tikrojo šeimininko neturėjimas. Kita struktūrinės Lietuvos ekonomikos problema – sezoniškumas. Didžiausias viso ūkio augimas užfiksuotas antrąjį ir trečiąjį metų ketvirtį, tuo tarpu pirmąjį ir ketvirtąjį produkcijos gamybos apimtys mažėja. Taip pat sezoniškumas kelia problemas ir valstybės finansų valdyme, nes rudens – žiemos laikotarpiu didėja socialinių išmokų poreikis, o biudžeto įplaukos santykinai mažėja. Ateityje šalies gamybos svyravimai gali būti sušvelninti, nes BVP pajamų struktūroje pastebima teigiamų tendencijų, liudijančių apie vykstantį ūkio restruktūrizavimą – pagrindinio kapitalo vartojimas 1997 m. buvo stabilus ir jo dalis BVP sudarė 26.2%.
1.3.3.Paslaugų sektorius
Vykstant pramonės restruktūrizavimui ir plečiantis teikiamų paslaugų sąrašui, BVP struktūroje sparčiai didėjo paslaugų sektoriaus dalis. 1997 m. paslaugų sferoje buvo sukurta 55.4 % BVP, t.t palyginti su 1996 m., paslaugų dalis ekonomikos struktūroje išaugo 0.6 %. Todėl paslaugų plėtra buvo pagrindinė varomoji ekonomikos vystymosi jėga. Labai gerai dirbo transporto sektorius, jo realizuotų paslaugų apimtys per metus padidėjo 10.1 %. Lietuva gana sėkmingai panaudojo savo geografinės padėties privalumus ir tapo prekių tranzito tarp rytų ir Vakarų aptarnavimo šalimi, nors transporto darbą trikdė netobulos sienų pervažiavimo ir muitinės procedūros. Krovinių pervežimai Lietuvos geležinkeliais padidėjo 4.3 %, o Lietuvos vežėjai savo dalį padidino pervežimu autotransporto rinkoje Rytų- Vakarų koridoriumi iki 70.0 %. Sėkmingai plėtojosi ir oro transporto darbas.1997 m. Lietuvos aviakompanijų lėktuvais buvo pervežta 13.4 % daugiau keleivių ir 50.6 % daugiau krovinių. Toliau buvo modernizuojamas ir plečiamas Klaipėdos uostas, statomas specialus konteinerių terminalas. Nemažai pajamų Lietuvai atnešė susikūręs automobilių remonto ir reeksporto paslaugų sektorius.daug žmonių rado sau darbą ir pragyvenimo šaltinį gabendami padėvėtus automobilius iš vakarų Europos i Rytų turgus ar juos remontuodami. Deja, šiame sektoriuje gautas pajamas ir jame dirbančiųjų skaičių sunku nustatyti, nes daugeliu atveju ši veikla nebuvo formalizuota.
1.3.4.BVP analizės išvada
Atsižvelgiant į sparčius BVP didėjimo tempus,realaus darbo užmokesčio kilimą, beveik padvigubėjusius indėlius bankuose ir kitus faktorius, galima sakyti, kad santykinis bendrųjų šalies santaupų lygio didėjimas nuo 15.3 % 1996 m. iki 16.3 % BVP 1997 – aisiais neatitinka bendrų Lietuvos ekonomikos vystymosi tendencijų, ir tai verčia abejoti šio skaičiaus patikimumu. Labiau tikėtina, kad bendrosios santaupos augo spartesniais tempais, o tai reikštų, kad šalies BVP 1997 m. viršijo oficialios statistikos nurodytus skaičius, nes šešėlinės ekonomikos mastas nebuvo pakankamai įvertintas. Ekspertų vertinimu, 1997 m. Lietuvos BVP sudarė apie 39-40 mlrd. Litų, o palyginamieji analitiniai rodikliai, tokie kaip nacionalinio biudžeto pajamų ar socialinėms reikmėms skiriamų lėšų santykis su BVP, buvo daug mažesni. Galima daryti išvadą, kad ir 1997 m. daug kas nemokėjo mokesčių, todėl sveikatos apsaugai, švietimui, socialinei apsaugai buvo skiriama mažiau lėšų, negu būtų leidusi reali ekonominė situacija. LR statistikos departamento duomenimis, BVP 2001 m., palyginti su 2000 m., išaugo 5,9 proc. (ketvirtąjį ketvirtį _ 7,9 proc.). Išankstiniu vertinimu, 2002 m. I ketvirtį sukurtas BVP siekė 11.06 mln. litų ir, palyginti su 2001 metų atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 4,1 proc. Pirmąjį ketvirtį bendrosios pridėtinės vertės augimą lėmė žemės ūkio, elektros tiekimo, vidaus prekybos, draudimo įmonių produkcijos pokyčiai.