Banko rizikos valdymas

BANKO RIZIKOS VALDYMAS

KURSINIS DARBAS

Klaipėda 2007

Turinys

Turinys 2

Įvadas 3

1. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ APŽVALGA 4

1.1 Kapitalo pakankamumas 4

1.2 Maksimali atviroji pozicija užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais 10

1. 3 Banko likvidumas 11

1.4 Kredito rizika 14

1.5 Maksimali paskolos suma vienam skolininkui 14

1.6 Sisteminė rizika 15

2. DARBO METODAI IR PRIEMONĖS 17

3. DARBO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 20

3.1 Kapitalo pakankamumas 20

3.2 Valiutos rizika 20

3.3 Likvidumo rizika 21

3.4 Kredito rizika 22

3.5 Palūkanų normos rizikos valdymas 22

Išvados 25

Informacijos šaltinių sąrašas 28

Įvadas

Ekonominei sistemai tolydžiai plėtojantis, finansų mechanizmas darosi vis sudėtingesnis, kreditiniai sandoriai nepaprastai išplito ir dabar dauguma įvairių dydžių verslo sandorių atliekama per bankus.

Taigi, komerciniai bakai, veikdami sudėtingoje rinkos aplinkoje, neišvengiamai susiduria su įvairia rizika. Rizika (arab. rizq, nuo Dievo desmalonės priklausantis pragyvenimas arba apsukrumas) – tai tam tikro nepageidaujamo įvykio išsipildymo tikimybė. Ankščiau ir dabartiniu metu Lietuvoje didelis dėmesys kreipiamas rizikos įvertinimo bei valdymo problemai nagrinėti.

Rizikos koncepsija apima tam tikro veiksmo (pavyzdžiui, investavimo, paskolos suteikimo) galimų rezultatų įvairovę ateityje. Kuo didesnė ši įvairovė – ir laimėjimo, ir pralaimėjimo atžvilgiu, tuo didesnė rizika.

Rizikos valdymas – tai procesas, kuris banko akcininkams priimtinos rizikos ribose leidžia maksimizuoti banko pelną.

Banke rizikos valdymas organizuojamas kaip sistema (sisteminis rizikos valdymas), kurią realizuojant numatoma formalizuoti rizikos valdymo politiką ir sukurti strategiją

Kaip žinoma, kiekvienas bankas turi laikytis Lietuvos banko nustatytų normatyvų ir reikalavimų, kad sumažėtų jų rizika.

Darbo objektas – banko rizikos valdymo objektas.

darbo tikslas yra sužinoti, kokią riziką gali patirti bankas, kas ją riboja ir įvertinti rizikos valdymą konkrečiame banke. Lietuvos bankas yra nustatęs šiuos banko veiklos riziką ribojančius normatyvus: kapitalo pakankamumo, likvidumo, maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais, maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui ir didelių paskolų normatyvai. Yra skiriamos ir kredito rizika, ir sisteminė rizika, ir palųkanų normos rizika, ir dar daugelis kitų rizikų.

Darbo uždaviniai:

1. Apibūdinti kapitalo pakankamumo, likvidumo, maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais, maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui ir didelių paskolų normatyvus.

2. Apibūdinti kredito, palūkanų normos ir sistemines rizikas.

3. Įvertinti rizikos valdymą konkrečiame bake.

Darbe naudojamų kompetencijų sąrašas:

 Gebėjimas įvertinti bankų organizavimo ir veiklos ypatumus;

 Mokėjimas naudotis teisės aktais, reglamentuojančiais bankų veiklos sritį;

 Gebėjimas įvertinti esamą veiklą;

 Gebėjimas analizuoti, sisteminti ir vertinti tyrimų duomenis.

1. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ APŽVALGA

Lietuvos nustatyti banko veiklos riziką ribojantys normatyvai – tai rėmai, kurių pagrindu savo individualią veiklos strategiją plėtoja kiekvienas komercinis bankas. Todėl išsamus šių normatyvų aptarimas padės suprasti bankų veiklą atspindinčių rodiklių dydžius bei jų apskaičiavimo metodus.

1 lentelė. Banko veiklos riziką ribojantys normatyvai. [9]

Normatyvai Bankai

Kapitalo pakankamumo

Banko kapitalo ir viso banko turto bei nebalansinių straipsnių, įvertintų pagal riziką, santykis, išreikštas proc. 8

Likvidumo

Banko likvidaus turto santykis su banko einamaisiais įsipareigojimais 30

Maksimalios atvirosios pozicijos užsienio valiuta (ir tauriaisiais metalais):

1. Bendrosios pozicijos dydis

2. 1 valiutos (tauriųjų metalų) 25% kapitalo

15% kapitalo

Maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui 25% kapitalo

Didelių paskolų (suteiktų paskolų bendroji suma) 800% kapitalo

1.1 Kapitalo pakankamumas

Bankams kapitalo reikia todėl, kad galėtų išlaikyti fiksuotus aktyvus, apsaugoti indėlininkus ir kreditorius nuo nelauktų nuostolių, kuriuos gali patirti bankas, taip pat didinti visuomenės pasitikėjimą banku. Tad kapitalo pakankamumas atlieka lemiamą vaidmenį įvertinant vieną ar kitą banko veiklą.

Banko kapitalo pakankamumas išreiškiamas skaičiuotino kapitalo ir turto (aktyvų) bei nebalansinių įsipareigojimų, įvertintų pagal riziką, santykiu ir skaičiuojamas pagal formulę:

K/(BT + NS) * 100%

K – skaičiuotinas banko kapitalas (toliau banko kapitalas) – tai I ir II lygio kapitalo suma;

BT – tai banko balanso turtas (aktyvai), įvertintas pagal rizikos laipsnį;

NS – tai banko nebalansiniai straipsniai, įvertinti pagal rizikos laipsnį. [14]

Skaičiuotinas banko kapitalas:

Į I lygio kapitalą įskaitoma:

 Įregistruoto akcinio kapitalo nominali vertė (be privilegijuotų akcijų su kaupiamuoju dividendu),

 Emisinis skirtumas;

 Atsargos kapitalas;

 Praėjusių metų nepaskirstytas pelnas arba nuostolis.

Iš I lygio atimama:

 Supirktos savo akcijos;

 Nematerialusis
turtas;

 Einamųjų metų nuostolis.

Į II lygio kapitalą įskaitoma:

 Bendrosios paskirties rezervai paskolų nuostoliams dengti;

 Kiti bendrosios paskirties rezervai;

 Ilgalaikio turto perkainojimo rezervas;

 Apribotas skirtomasis pelnas;

 Einamųjų metų nepaskirstytas pelnas;

 Privilegijuotos akcijos su kaupiamuoju dividendu;

 Subordinuotos paskolos;

 Kiti banko statute (įstatuose) numatyti kapitalai ir fondai.

Privilegijuotų akcijų su kaupiamuoju dividendu ir subordinuotų paskolų suma neturi viršyti 50 proc. banko I lygio kapitalo, atėmus supirktas savo akcijas, nematerialųjį turtą ir einamųjų metų nuostolį.

II lygio kapitalas neturi viršyti I lygio kapitalo, atėmus savo akcijas, nematerialųjį turtą ir einamųjų metų nuostolį. Jeigu II lygio kapitalas viršija I lygio kapitalą, atėmus nurodytus straipsnius, tai į skaičiuotiną kapitalą įtraukiama tik II lygio kapitalo dalis, atitinkanti I lygio kapitalo dydį, atėmus nurodytus straipsnius.

Banko turtas (aktyvai)

Įvertinant veiklos riziką ir galimybę netekti dalies kapitalo, pateikiama banko turto ir nebalansinių straipsnių grynoji vertė, atsižvelgiant į rizikos laipsnį. Grynoji vertė apskaičiuojama atėmus banko sudarytus specializuotus atidėjimus rizikingam turtui iš atitinkamų straipsnių, o nusidėvėjimą – iš ilgalaikio turto.

Visi banko balanse pavaizduoti turto staripsniai suskirstomi į nurodytas grupes ir jų grynoji vertė padauginama iš tai grupei nustatyto rizikos laipsnio (išreikšto procentais).

Banko turtas pagal rizikos grupes skirstomas į 4 grupes:

Pirmosios rizikos grupės balansinio turto rizika lygi nuliui. Jei priklauso:

2 lentelė. Šalys, kurioms taikoma mažesnė turto rizika1. Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės

Airijos karalystė

2. Airija

3. Prancūzija

4. Ispanija

5. Portugalija

6. Vokietija

7. Belgija

8. Olandija

9. Liuksemburgas

10. Italija

11. Šveicarija

12. Austrija

13. Čekija

14. Graikija

15. Danija

16. Suomija

17. Norvegija

18. Islandija

19. Švedija

20. JAV

21. Kanada

22. Australija

23. Japonija

24. Singapūras

25. Taivanas

26. Pietų Korėja

27. Malaizija

28. Naujoji Zelandija

a. Grynieji pinigai (litais ir užsienio valiuta) kasoje ir kelyje, taurieji metalai ir kitos mokėjimo priemonės (kelionės čekiai, kredito kortelės);

b. Privalomosios atsargos ir lėšos banko korespondentinėje sąskaitoje Lietuvos banke;

c. LR vyriausybės ir valstybių, įtrauktų į šalių, kurioms taikoma mažesnė turto rizika, sąrašą, vyriausybių bei centrinių bankų išleisti trumpalaikiai ir ilgalaikiai vertybiniai popieriai;

d. Paskolos, išduotos LR ir valstybių, įtrauktų į čia pateiktą sąrašą (2 lentelė), vyriausybėms ir centriniams bankams;

e. Trumpalaikės ir ilgalaikės paskolos, išduotos pagal LR Vyriausybės ir valstybių, įtrauktų į sąrašą, vyriausybių bei centrinių bankų laidavimą ir garantijas;

f. Trumpalaikės ir ilgalaikės paskolos, užtikrintos LR Vyriausybės ir valstybių, įtrauktų į sąrašą, vyriausybių bei centrinių bankų vertybiniais popieriais arba jų indėliu tame banke.

Antrosios rizikos grupės balansinio turto rizika lygi 20 proc. Jai priklauso:

 Paskolos, išduotos LR bei valstybių, įtrauktų į sąrašą, centrinėms (išskyrus vyriausybę) valdymo įstaigoms ir tų įstaigų garantuotos arba laiduotos paskolos;

 Paskolos, išduotos valstybių, įtrauktų į sąrašą, bankams indėliai šiose bankuose ir lėšos korespondentinėse sąskaitose, taip pat paskolos, išduotos pagal šių bankų garantijas ar laidavimą arba užtikrintos tų bankų vertybiniais popieriais;

 Trumpalaikės paskolos (ne ilgiau kaip vieneriems metams), išduotos LR bankams, indėliai (iki pareikalavimo ir terminuotieji ne ilgiau kaip vieneriems metams) šiuose bankuose ir lėšos korespondentinėse sąskaitose, trumpalaikės paskolos, išduotos pagal šių bankų garantijas ar laidavimą arba užtikrintos jų vertybiniais popieriais;

 Paskolos, išduotos Europos investicijų ir tarptautiniams plėtros bankams, jų išleisti vertybiniai popieriai, paskolos, išduotos pagal šių bankų laidavimą ar garantijas arba užtikrintos tų bankų vertybiniais popieriais;

 Inkasuotos, bet neperskaičiuotos piniginės lėšos.

Trečiosios rizikos grupės balansinio turto rizika lygi 50 proc. Jai priklauso:

 Paskolos, išduotos LR bei valstybių, įtrauktų į sąrašą, vietinėms valdžios įstaigoms, ir tų įstaigų garantuotos ar laiduotos paskolos;

 Paskolos, visiškai apdraustos įkeistu turtu, nuosavybės teise priklausančiu skolininkui, ir išduotos neviršijant 70 proc. įkeisto turto rinkos vertės, jei bankas yra tikras, jog šio turto klientas neįkeitė kitai skolai apdrausti ir šis turtas nesukels ginčų dėl žemės nuosavybės;

 Sukauptos pajamos ir būsimojo laikotarpio išlaidos. Šių straipsnių rizika turi būti vertinama pagal rizikos laipsnį, nustatytą sutarties šaliai. Tais atvejai, kai neįmanoma nustatyti sutarties šalies, šie straipsniai vertinami 50 proc. rizika.

Ketvirtosios rizikos grupės balansinio turto rizika lygi 100 proc. Jai priklauso:

 Paskolos, valstybių, neįtrautų į sąrašą, vyriausybėms ir centriniams bankams, tų vyriausybių ir centrinių bankų išleisti vertybiniai popieriai, paskolos, išduotos pagal jų laidavimą ir
arba užtikrintos jų vertybiniais popieriais;

 Paskolos valstybių, neįtrauktų į sąrašą, centrinėms ir vietinėms valdymo įstaigoms, tų įstaigų išleisti vertybiniai popieriai, paskolos, išduotos pagal jų laidavimą ir garantijas arba užtikrintos jų vertybiniais popieriais;

 Paskolos valstybių, neįtrauktų į sąrašą, bankams, indėliai šiuose bankuose ir lėšos korespondentinėse sąskaitose, šių bankų išleisti vertybiniai popieriai, paskolos, išduotos pagal jų laidavimą ir garantijas, arba užtikrintos jų vertybiniais popieriais;

 Ilgalaikės paskolos (ilgiau kaip vieneriems metams) LR bankams, terminuotieji indėliai (ilgiau kaip vieneriems metams) šiuose bankuose, ilgalaikės paskolos, išduotos pagal šių bankų laidavimą ir garantijas arba užtikrintos jų vertybiniais popieriais;

 Paskolos, apdraustos gyvenamojo namo užstatu;

 Paskolos, išduotos klientams, nenurodytiems ankstesniuose punktuose;

 Ankstesniuose punktuose nenurodyti vertybiniai popieriai (išskyrus iš banko kapitalo atimamas investicijas į kitas kredito ar finansų įstaigas);

 Ilgalaikis turtas (išskyrus nematerialųjį turtą);

 Kitas ankstesnis punktuose neišvardytas turtas, išskyrus tai, kas atimama iš skaičiuotino banko kapitalo.

Nebalansiniai straipsniai

Nebalansinių straipsnių rizika vertinama dviem etapais. Pirmiausia jie sugrupuojami pagal nebalansinių straipsnių rizikos grupes. Antrajame etape apskaičiuotos nebalansinių sandorių sumos dar kartą dauginamos iš rizikios laipsnio, taikomo antrai sutarties šaliai pagal jau aptartą turto grupavimą.

Kai nebalansiniai sandoriai yra visiškai apdrausti, jiems taikoma:

 Nulinė rizika, kai nebalansiniai straipsniai yra apdrausti LR Vyriausybės ir valstybių, įtrauktų į sąrašą, vyriausybių bei centrinių bankų popieriais arba jų indėliais;

 20 proc. rizika, kai nebalansiniai straipsniai yra apdrausti Europos investicijų ir tarptautinių plėtros bankų išleistais vertybiniais popieriais.

Kai nebalansiniai straipsniai yra apdrausti garantija, laidavimu ar užstatu ir jiems taikomas žemesnis rizikos laipsnis, tai šis rizikos laipsnis taikomas tik tai daliai, kuri yra garantuota, laiduota arba apdrausta.

Nebalansiniai straipsniai, išskyrus straipsnius, susijusius su palūkanų normos ar valiutų kursų svyravimo rizika, pagal potencialią riziką skirstomi į 4 grupes:

Nebalansinių straipsnių rizika lygi 100 proc. Jai priklauso:

 Garantijos ir laidavimai, turintys požymių, kad bus įvykdyti (blogėja juridinio ar fizinio asmens, už kurį garantuota ar laiduota, finansinė padėtis ir artėja įsipareigojimų įvykdymo terminas);

 Banko išleisti akredityvai, kai iš anksto nėra deponuojamos kliento lėšos;

 Įmonių (išskyrus kreditos įstaigas) akceptuoti vekseliai;

 Turto atpirkimo sandoriai;

 Turto pirkimas pagal išankstinių sandorių sutartis;

 Išankstinės indėlių sutartys. Tai sutartis dėl indėlio kitoje kredito įstaigoje fiksuotai ateities datai, fiksuotam periodui, fiksuota palūkanų norma;

 Nevisiškai apmokėtų banko įsigyjamų akcijų ar kitų vertybinių popierių neapmokėta dalis;

Nebalansinių straipsnių rizika lygi 50 proc. Jai priklauso:

 Banko garantijos ir laidavimas, išskyrus nurodytus 100 proc. rizikos 1 punkte;

 Banko išleisti akredityvai, išskyrus nurodytus 100 proc. rizikos 2 punkte;

 Kreditavimo įsipareigojimai (suteikti paskolą, pirkti vertybinius popierius, suteikti garantiją ar laidavimą arba akceptuoti vekselius), kurių terminas ilgesnis kaip vieneri metai;

Nebalansinių straipsnių rizika lygi 20 proc. Jai priklauso:

Kreditavimo įsipareigojimai (suteikti paskolą, pirkti vertybinius popierius, suteikti garantiją ar laidavimą arba akceptuoti vekselius), kurių terminas yra vieneri metai ir mažiau.

Nebalansiniai straipsniai be rizikos (rizika lygi 0 proc.). Jai priklauso:

 Kreditavimo įsipareigojimai (suteikti paskolą, pirkti vertybinius popierius, suteikti garantiją ar laidavimą arba akceptuoti vekdelius), kurių terminas yra vieneri metai ar mažiau ir kurie gali būti anuliuoti bet kuriuo metu be įspėjimo ir be jokių sąlygų;

 Vienkartiniai banko laidavimo raštai muitinei, deponuojant garantuojamą sumą, kaip užstatą;

Nebalansiniai straipsniai, susiję su palūkanų normos ar valiutų kursų svyravimo rizika (išvestiniai finansiniai instrumentai). Jų tipai yra tokie:

 Palūkanų normos sutartys;

 Valiutos pirkimo, pardavimo sutartys;

Nebalansinių straipsnių, susijusių su palūkanų normos ir valiutų kursų svyravimo rizika (išvestinių finansinių instrumentų), rizika skaičiuojama dviem etapais:

1. Kiekvieno finansinio instrumento sutarties suma, atsižvelgus į sutarties terminą yra dauginama iš 3 lentelėje nurodytų procentų;

2. Pirmajame etape gautos sumos dar kartą dauginamos iš rizikos laipsnio, taikomo antrai sutarties šaliai pagal turto grupavimą;

3 lentelė. Pradinis išvestinių finansinių instrumentų rizikos skaičiavimas.

Terminas Palūkanų normos sutartys, proc. Valiutos keitimo sutartys, proc.

Vieneri metai arba mažiau 0,5 2

Daugiau kaip vieneri, bet ne daugiau kaip dveji metai 1 5

Papildomai pridedama kiekvieniems kitiems metams 1 3

Vertinant kapitalo pakankamumą sunkiausia įvertinti specialiųjų atidėjimų, reikalingų aktyvų nuostoliams padengti ir ypač blogoms

padengti, pakankamumą. Didžiausi nesutarimai tarp priežiūros institucijų ir bankų administracijos kyla dėl reikalingos specialiųjų atidėjimų sumos dydžio, kuris yra gana subjektyvus dalykas. Abejotinų aktyvų atidėjimai neigiamai veikia banko finansinį rezultatą, sumažina banko nuosavą kapitalą, o tai savo ruožtu blogina banko kapitalo pakankamumo santykį. Todėl komerciniai bankai yra linkę slėpti savo abejotinus aktyvus, o ypač blogas paskolas. Tai paprastai daroma atidedant paskolos grąžinimo terminus vėlesniam laikui. Tokie veiksmai retai išsprendžia problemą, o tik atideda tikro nuostolių dydžio, kartu ir kapitalo netekimo fiksavimą. Galima teigti, kad be pakankamo naujo kapitalo net geriausia vadovybė nepajėgs pakelti negaluojančio banko.