EKONOMIKOS STABILUMASEsant efektyviai ekonominei sistemai,
žmonės gamina ne vardan gamybos, bet vardan vartojimo.
ANONIMASŠiuolaikiniai valstybių ūkiai, tiesiog vadinami ekonomikomis,
gamina labai daug įvairių prekių ir teikia paslaugų. Tai maistas ir butai,
drabužiai ir knygos, televizoriai ir automobiliai, medicininis aptarnavimas
ir pan. Vienas iš būdų įvertinti kuria nors ekonominę sistema – išmatuoti
visų jos teikiamų prekių bei paslaugų vertę. Žinoma, įvertinę bendrąją
gamybos apimti, dar nesužinosime apie šalies žmonių gyvenimo lygį. Mat
turtingo žmogaus ir laimingo žmogaus sutapatinti negalima. Žmogui būtini ir
kiti dalykai būtent: pasitenkinimas savo darbu bei aplinka. Tačiau, šiaip
ar taip, pagamintos produkcijos ir suteiktų paslaugų apimtys – vienas
svarbiausių ekonomikos sėkmės rodiklių.
Gaminių ir paslaugų įvairovė sąlygoja problema: kaip išmatuoti
visą šalies nacionalinį produktą? Kaip galima sumuoti, pavyzdžiui, bulves
ir obuolius? Tai fiziškai skirtingi produktai,. Atsakymą pateikia rinkos
kainos (tai tikroji prekės ar paslaugos kaina mainų metu).
Tarkim, kad jeigu obuoliai perkami po 1 litą už kg, o bulvės po
50 centų, tai reiškia, kad 1 kg obuolių yra vertas 2 kg bulvių. Remiantis
rinkos kainomis, bulves ir obuolius galima palyginti ir susumuoti.
Bulvių ir obuolių sumavimas, remiantis rinkos kainomis
|Pavadinima|Kiekis, kg|Kaina, |Rinkos vertė, lt |
|s | |lt/kg |(2)*(3)=(4) |
|1 |2 |3 |4 |
|Bulvės |5000 |0,50 |2500 |
|Obuoliai |1500 |1,00 |1500 |
|Iš viso: |4000 |Analogiškai galima nustatyti sudėtingos ūkinės sistemos teikiamų
prekių ir paslaugų bendrąją vertę. Padauginę produkcijos kiekį iš kainos,
gauname vieno kurio nors produkto vertę. Tuo tarpu sumodami įvairių
produktų – maisto, drabužių, knygų, televizorių ir kt. – kainas, galime
pinigais įvertinti metinį nacionalinį produktą.
Nacionalinis produktas(NP)
(national product) – tai pinigais išreikšta vertė prekių ir
paslaugų, kurias pagamina šalis per tam tikrą laikotarpį
(dažniausiai per metus).Gaminami daugiau prekių bei paslaugų, daugiau turime pajamų.
Pavyzdžiui, jei firma „Lituanika“ gamina daugiau batų, tai ji samdo daugiau
darbuotojų. Todėl didėja ir darbuotojų gaunamos pajamos, ir firmos gaunamas
pelnas. Kai gaminame prekes ir teikiame paslaugas, tai kartu kuriame
pajamas (pelną). Pastaroji idėja, nagrinėjant monetarinę ekonomiką,
teikiančią tik vartojimo prekes ir paslaugas.
Nacionalinės pajamos (national income) – tai visuomenės
pajamos, kurias firmos, organizacijos ir individai gauna
darbo užmokesčio, palūkanų, pelno ir rentos pavidalu, atėmus
mokesčius.
Kitaip tariant, nacionalinės pajamos – tai visos piniginės
pajamos, gaunamos mainais už gamybos išteklių tiekimą ūkinei veiklai tam
tikru laikotarpiu.
Galutinis produktas (final product/final goods/final output)
–tai prekės ir paslaugos, skirtos tiesiogiai vartotojui
galutiniam vartojimui, kaip priešprieša tarpiniams
pusgaminiams, vartojamiems kitoms prekėms ar paslaugoms
pagaminti.
Taigi galutinės prekės ir paslaugos yra tos, kurias įsigyja
galutiniai jų vartotojai; nenaudojamos kaip sąnaudos kitiems produktams
gaminti, ir tuo nutraukiant tolesnį produkto judėjimą rinkoje. Galutinėmis
prekėmis kaip išimtis laikomos investicinės prekės.
Tarpinis produktas arba tarpinė prekė (intermediate product
or intermediate goods) – tai produktas (prekė), kuris
perkamas tolimesniam perdirbimui ir skirtas kitam produktui
(prekei) gaminti arba vėliau perparduoti.
Tai, kokį produktą laikyti galutiniu, lemia ne fizinės produkto
charakteristikos, bet jo paskirtis. Pavyzdžiui, metalas, elektros energija,
kuras, kuriuos verslo firmos naudoja kaip žaliavas savo produkcijai
gaminti, yra tarpinis produktas. Tuo tarpu kuras ar elektros energija
skirti namų ūkių poreikių tenkinimui yra galutinės prekės. Jei benziną
perka degalinės savininkas, tai jis ra tarpinis produktas, skirtas
perparduoti. Jei tą patį benziną perka fermeris ar sunkvežimio vairuotojas,
tai jis taip pat yra tarpinis produktas, skirtas grūdams gaminti ar
pervežti. Ir tik turistas perka benziną vartojimui kaip galutinį produktą.
Taigi priklausomai nuo to, kur naudojamos prekės, gali būti tarpinės arba
galutinės.
Kartotinio prekių ir paslaugų apskaičiavimo išvengiama, jei
nustatant nacionalinį produktą sumuojama kiekviename gamybos etape sukurtą
pridėtinė vertė.
Pridėtinė (pridėtoji) vertė (value added) – tai
kiekvienoje
gamybos stadijoje prekių ar paslaugų vertės padidėjimas; tai
firmos pardavimo įplaukų (pajamų) ir jos įsigytų medžiagų
bei paslaugų kainos skirtumas.
Kitaip tariat, tai vertė, kurią gamintojas, prekybininkas,
paslaugų teikėjas prideda prie žaliavų, medžiagų arba prie prekių
(paslaugų), kurias jis įsigja, kad sukurtų naują prekę ar paslaugą, vertės.
Galutinių ir tarpinių produktų skirtumas parodytas lentelėje.
Panagrinėkime šį pavyzdį (pateiktieji duomenys sąlyginai), rodanti
pridėtinės vertės produkto – duonos gamybos grandyje, susidarymą.
Galutiniai ir tarpiniai produktai
|Gamybos stadijos |Pardavimo |Tarpinio |Pridėtinė |
| |kaina, Lt/kg |produkto |vertė, Lt |
| | |kaina, Lt |(2)-(3)=(4) |
|1 |2 |3 |4 |
|1. Tarpiniai produktai: | | | |
|1.1Grūdai |0,20 |0 |0,20 |
|1.2 Miltai |0,45 |0,20 |0,25 |
|1.3 Duona (didmeninis |0,95 |0,45 |0,50 |
|pardavimas) | | | |
|2. Galutinis produktas: |1,25 |0,95 |0,30 |
|2.1 Duona (mažmeninis | | | |
|pardavimas) | | | |
|Iš viso: |1,25 |Lentelėje pateikiamos keturios tarpusavyje susijusios firmos:
žemdirbių, malūninkų, kepėjų ir prekybos. Duonos gamybos pirmoji stadija –
tai kviečių išauginimas: žemdirbiai patys iš savo sėklos išaugina grūdus,
parduoda miltų gamintojui 0,20 Lt/kg, todėl jų veiklos pridėtinė vertė 0,20
Lt. Antroji stadija – tai grūdų malimas. Miltai jau kainuoja 0,45 ct/kg.
Produkto vertė padidėja 25 centais. Pastaroji suma yra pridėtinė vertė.
Trečioje ir ketvirtoje gamybos stadijose – kepant duoną ir parduodant ją,
vėl padidėja produkto vertė. Galutinis produktas – tai duonos kepalas,
kainuojantis 1,25 lito. Tik šią sumą reikia įskaityti į nacionalinio
produkto vertę. Jei prie jos pridėsime sumas, parodytas 3 stulpelyje, tai
karu atliksime pakartotinius skaičiavimus. Todėl nacionalinio produkto
vertę nepagrįstai padidintume iki 2,85 lito.
Analogiškai, naudojant pridėtinės vertės sumavimo būdą, galima
apskaičiuoti ir šalies bendrąjį nacionalinį produktą. Visų galutinių
produktų bendroji rinkos kaina (atitinkanti bendrąsias išlaidas
nacionalinių pajamų balanse) atitinka visų ekonomikos produktų bendrą
pridėtąją vertę kiekvienoje produkto gamybos stadijoje.
Šalies gamybos apimti galima nustatyti trimis metodais :1)
gamybos,2) išlaidų 3) pajamų.
Nustatant gamybos būdu šalies nacionalinio produkto apimtį, pagal
veiklas sumojama pridėtinė vertė, sukurta kiekvienoje ekonomikos ūkio
šakoje.
Išlaidų metodu nacionalinis produktas nustatomas kaip galutinė
įvairios paskirties prekių ir paslaugų paklausa, t.y. kaip visų ekonomikos
sektorių išlaidos. Prekės ir paslaugos, pagamintos šalyje, gali būti
panaudojamos: namų ūkio vartojimui, valstybės vartojimui, investicijoms į
naują kapitalą arba grynųjų pardavimų užsieniečiams finansavimui (arba
grynajam eksportui). Apskaičiuojant nacionalinio produkto vertę išlaidų
metodu galutiniai produktai skirstomi į keturias kategorijas:
1. Asmeninio (namų ūkio) vartojimo išlaidos (C) – tai vartotojų
piniginių išlaidų galutinėms prekėms bei paslaugoms pirkti suma. Vartojimas
yra ekonominės veiklos galutinis tikslas, todėl žmonės dirba ir gamina
daiktus, kad galėtų jais naudotis. Asmeninio vartojimo išlaidos (C) sudaro
didžiausią nacionalinio produkto (NP) vertės dalį. Jos skirstomos į tris
pagrindinius komponentus: a) trumpalaikio vartojimo prekės (pvz. maistas,
drabužiai ir pan.); b) ilgalaikio vartojimo prekės (pvz. televizoriai,
šaldytuvai, baldai, automobiliai ir pan.); c) paslaugos (pvz. medicinos,
buities, transporto, švietimo, kultūros, juridinės konsultacijos ir pan.).
2. Vyriausybės išlaidos prekių bei paslaugų pirkimui (G).
Vyriausybės išlaidos – tai centrinės ir vietinės valdžios institucijų
išlaidos galutinėms prekėms bei paslaugoms, taip pat darbo jėgai įsigyti ir
naudoti. Vartojimo prekės ir paslaugos nėra vieninteliai ekonomikos
teikiami produktai. Vyriausybė samdo mokytojus ir tokiu būdu teikia
švietimo paslaugas. Ji tiesa, taiso tiltus, kelius ir tokiu būdu garantuoja
prekę – gerus tiltus ir kelius. Visų lygių valdžios – valstybės (šalies),
apskričių ir vietinės savivaldybės – vartoja lėšas, pirkdamos įvairių
vartojimo prekių jų finansuojamuose įstaigose ir organizacijose bei
teikdamos visuomenines gėrybes.
Į nacionalinį produktą įskaitomos vyriausybės išlaidos, skirtos
prekėms
ar paslaugoms įsigyti (G), bet neįskaitomi transferiniai mokėjimai.
Valstybės išmokami transferiniai mokėjimai nepadidina nacionalinio
produkto, o tik jį perskirsto, todėl jie neįtraukiami į vyriausybės
išlaidas, nustatant nacionalinį produktą kaip atskirą vyriausybės išlaidų
dalį. Pvz. kai vyriausybė perka lėktuvus, tai reiškia, kad jie bus
pagaminti. Bet jeigu vyriausybė vykdo transferinius mokėjimus, sakysim moka
pensijas, tai reiškia, kad pastarųjų išmokų gavėjai nieko neprivalo
pagaminti. Todėl vyriausybės išlaidos, skirtos lėktuvams pirkti, įskaitomos
į nacionalinio produkto vertę, o transferiniai mokėjimai – ne.
Vyriausybės transferiniai mokėjimai (goverment transfer
payments) – tai visi vyriausybės mokėjimai individualiems
asmenims, šeimoms ir organizacijoms, teikiami be jokio
prekinio ekvivalento.
Vyriausybės transferinės išmokos mokamos norint užtikrinti
socialines garantijas, bet jos nėra šelpiamųjų asmenų produktyvios veiklos
ekvivalentas ar kompensacija už jų paslaugas. Šios išmokos parodo turto
perskirstymą, o ne mokėjimus už konkrečias prekes ir paslaugas. Asmenims ar
šeimoms transferiniai mokėjimai išmokami šiais atvejais:
a) senatvės ar invalidumo pensijos; b) socialinio draudimo
išmokos nedarbo atveju; c) gerovės pašalpos (skurdo atveju); d) motinystės
pašalpos; e)pašalpos karo veteranams; f) palūkanos išmokamos gyventojams už
jų turimus valstybinius vertybinius popierius.
Organizacijoms bei įmonėms transferiniai mokėjimai išmokami, kai
suteikiamos:
a) subsidijos valstybinėms įmonėms, padengiant jų įvairius
nuostolius; b) oficialios tikslinės investicijos, pvz. vyriausybė skiria
lėšų miesto savivaldybei tilto statybai ar miesto gatvių apšvietimo
reorganizavimui.
Privatūs transferiniai mokėjimai (private transfer payments)
– tai visa privati parama atskiriems asmenims ar šeimoms,