1. Sąvokos ……………………………………………….3
2. Nacionalinis biudžetas …………………………..4
3. Akcizas ……………………………………………….6
4. Truputis istorijos …………………………………..7
5. Draudimas ……………………………………………7
6. Palūkanų apskaičiavimas ……………………….8
7. Kapitalo kaupimas ……………………………….11
8. Kredito gražinimas ………………………………13
9. Uždavinių pavyzdžiai …………………………..15
MATEMATIKOS PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMAS
Minimalūs reikalavimai:
Skirti sąvokas kaina, antkainis, nuolaida, pajamos, išlaidos, pelnas, nuostoliai, palūkanos.
Paprasčiausiais atvejais gebėti apskaičiuoti antkainį, nuolaidą, pajamas, išlaidas, pelną, nuostolį, paprastąsias palūkanas.
Pagrindiniai reikalavimai:
Nesudėtingais atvejais gebėti apskaičiuoti antkainį, nuolaidą, pajamas, išlaidas, pelną, nuostolius, paprastąsias palūkanas.
Paprastais atvejais apskaičiuoti sudėtines palūkanas.
Aukštesni reikalavimai:
Nesudėtingais atvejais apskaičiuoti sudėtines palūkanas.
Kaina – tai prekės vertė, išreikšta piniginiu vienetu. Kainą sudaro gamybos sąnaudos, panaudotos medžiagos kiekis, transportavimo, akcizo, muito ir kiti mokesčiai, priklausantys nuo prekės.
Antkainis – tai savikainos ir pardavimo kainos skirtumas.
Nuolaida – tai kainos sumažinimas prekei, siekiant ją kuo greičiau parduoti.
Pajamos – tai gaunami pinigai už darbą (atlyginimas), palūkanas, pardavimus, laimėjimus ir kt. per tam tikrą laikotarpį.
Išlaidos – tai išleidžiami pinigai už būstą, maistą, įvairius pirkinius, mokesčius ir kt. per tam tikrą laikotarpį.
Pelnas – tai pajamų ir išlaidų skirtumas, didesnis už nulį (teigiamas).
Nuostoliai – tai pajamų ir išlaidų skirtumas mažesnis už nulį (neigiamas).
Palūkanos – tai skolininko užmokestis skolintojui už naudojimąsi jo pinigais.
Nacionalinis biudžetas
Kaip žmonės ar šeimos sudarinėja savo biudžetus, taip Vyriausybė kiekvieniems metams parengia nacionalinį šalies biudžetą. Jame numatomos būsimųjų metų pajamos ir išlaidos.
Iš kur pajamų gauna žmonės, jau žinome: atlyginimai, palūkanos pardavimai, laimėjimai, … kur pinigus išleisti, žino kiekvienas: būstas, maistas, pirkiniai, mokesčiai, … Dar šiokios tokios nenumatytos išlaidos – ir biudžetas deficitinis…
O kaip atrodo nacionalinis biudžetas?
Pirmiausia – pajamos. Jos daugiausiai susidaro iš mokesčių. Mokesčius moka visi šalies piliečiai, moka firmos ir įmonės, gamintojai ir paslaugų teikėjai, importuotojai ir eksportuotojai, moka pirkėjai ir pardavėjai. Be to, valstybė gauna ir nemokestinių pajamų: už suteikta naudoti turtą, žemę, gamtos išteklius, už paskolas, renka baudas ir kitas rinkliavas už įvairių valstybės institucijų paslaugas. Šalies išlaidų yra labai daug ir įvairių: ekonomikai, socialinei sferai, kitoms valstybės funkcijoms. Visas jas sunku išvardyti…
Lietuvos Respublikos 1999 metų nacionalinis biudžetas
Tūkst.. (LT) (%)
PAJAMOS 8 983 600 100
Mokestinės 8 376 071 93,24
Pajamų, pelno ir kapitalo mokesčiai: 2 937 222
fizinių asmenų pajamų mokestis 2 576394
juridinių asmenų pelno mokestis 360 828
Turto mokesčiai: 246 606
žemės mokestis 18 795
žemės nuomos mokestis 47 452
nekilnojamojo turto mokestis 178 210
turto dovanojimo ir paveldėjimo mokestis 2149
Vidaus prekių ir paslaugų mokesčiai: 4 784 873
PVM 3 466 514
akcizai 1 318 359
Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai 192 611
Kiti mokesčiai 214 759
Nemokestinės 607 529 6,76
IŠLAIDOS 9 108 723 100
Ekonomikai: 1 115 847 12,25
butų ir komunaliniam ūkiui 273 762
kuro ir energijos tiekimo paslaugoms 90 797
žemės ūkiui, miškininkystei, žuvininkystei, veterinarijai 469 908
mineralinių išteklių gavybai, pramonei ir statybai 38 920
transportui ir ryšiams 166 265
kitai ekonominei veiklai 76 195
Socialinei sferai: 4 769 066 52,36
švietimui 2 787 578
sveikatos apsaugai 562 157
socialinei apsaugai 1 023 648
sveikatingumui (sportui), rekreacijai, 395 683
Kitoms valstybės funkcijoms: 3 223 810 35,39
bendrosioms valstybės paslaugoms 760 955
krašto apsaugai 494 274
viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai 973 069
kitos išlaidos 995 512
PERTEKLIUS/DEFICITAS -125 123
Mokesčiai. Akcizas
Kaip matėme nagrinėdami nacionalinį biudžetą, didžiausią dalį pajamų sudaro šalies piliečių ir įmonių ( fizinių ir juridinių asmenų) mokami
mokesčiai. Mes jau nagrinėjome pajamų, Sodros, pelno, pridėtosios vertės mokesčius.
Iš viso Lietuvoje yra daugiau kaip 20 įvairių mokesčių, kuriuos moka tiek gamintojai, tiek vartotojai.
O kodėl visi turi mokėti mokesčius, kokią naudą jie atneša savo šalies piliečiams, kiekvienam eiliniam žmogui?
Pirma, mokesčiai yra pagrindinis nacionalinio biudžeto pajamų šaltinis.
Antra, kai kurie mokesčiai saugo šalies gamintojus ir darbo vietas. Pavyzdžiui, importo muito mokestis saugo vieną ar kitą gamybos šaką nuo žlugimo dėl pigių prekių įvežimo iš užsienio. Beje, taip yra visose valstybėse.
Trečia, mokesčiais slopinama visuomenės dalies kai kuri žalinga veikla ar įpročiai (pavyzdžiui, akcizai rūkalams ar alkoholiui, padidinti mokesčiai už aplinką teršiančią gamybą ir pan.).
Ketvirta, mokesčių lengvatomis skatinama tam tikra naudinga šalies ekonomikai veikla (investicijos į įmonių modernizavimą, gamybos našumo didinimas, darbo vietų sukūrimas, labdara ir kt.).
Penkta, mokesčių tarifų keitimu valdoma šalies ekonomika ( remiamos besivystančios ar gyvybiškai būtinos šaliai gamybos šakos, skatinamas eksportas, ribojama perteklinė produkcija).
Vienas iš svarbiausių mūsų dar nenagrinėtų mokesčių yra akcizo mokestis. Jo mokėtojai yra tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys – kai kurių prekių gamintojai ir importuotojai. Reikia žinoti, kad kai perkame maistą ar gėrimus, naudojame dujas ar elektrą, važiuojame automobiliu ar skrendame lėktuvu, tai į beveik visas produktų ar kuro kainas jau įskaičiuotas akcizo mokestis. Juo paprastai apmokestinami energetiniai resursai, įvairūs kvaišajai, kai kurios prabangos prekės, erotinio pobūdžio produkcija, kava, gaminiai iš kakavos.
Akcizo mokesčio tarifai nustatomi arba konkrečia pinigų suma, arba – apmokestinamosios vertės dalimi procentais. Jei akcizo kokiai nors prekei nėra, sakoma, kad tai nulinis akcizo tarifas.
Nors ir ne visiems tai patinka – mokesčius mokėti reikia visiems. Valstybė turi specialias institucijas, kurios prižiūri piliečių, įmonių ir organizacijų mokesčių mokėjimą.
Draudimas
Ne tik iš reklamos, bet ir iš nukentėjusių įvairių nelaimingų atsitikimų metu esame girdėję, kad „draustis pigiau“. O kokia draudimo prasmė apskritai?
Žmonės, drausdami savo turtą, draudimo kompanijoms sumoka tam tikrą pinigų sumą, kuri sudaro tik keletą procentų ( ar procento dalių) nuo apdraudžiamo turto vertės, o draudimo kompanijos įsipareigoja įvykus nelaimei sumokėti ( priklausomai nuo daugybės sąlygų) visą arba dalį apdrausto turto vertės.
Aišku, kad drausdamos kompanijos tikisi, jog nelaimė neįvyks. Todėl paprastai draudimo mokestis yra nedidelis, palyginti su draudimo suma. Kartu draudėjai įveda visokių apribojimų, kad sumažintų savo riziką. Visais atvejais draudimo mokestis nurodomas arba tam tikra pinigų suma, arba draudžiamos sumos procentais.
Palūkanų skaičiavimas
Pinigų skaičiavimas – ne vien tik bankininkų, finansininkų bei verslininkų darbas. Daugeliui žmonių tenka spręsti įvairaus pinigų kaupimo, jų investavimo, o neretai ir skolų gražinimo uždavinius.
Visi žinome, kad kiekvienas bankas savo indėlininkams moka palūkanas. Tačiau jų didumas ir skaičiavimo taisyklės dažnai skiriasi. Taip pat nevienodos būna ir kreditų grąžinimo sąlygos: mokėjimo terminai, palūkanų didumas ir kt. čia susipažinsime su bendrąja palūkanų skaičiavimo schema ir aptarsime kelis atskiruosius atvejus.
Pirmiausia prisiminkime, kad palūkanos yra skolininko užmokestis skolintojui už naudojimąsi pinigais. Kai indėlininkas atidaro sąskaitą banke, tai palūkanas jam įsipareigoja mokėti bankas, nes jis yra skolininkas. Tuo tarpu kreditą gavęs žmogus yra banko skolininkas, todėl pagal sudarytą sutartį turi grąžinti ne tik pasiskolintą pinigų sumą, bet ir atitinkamas palūkanas.
Dabar aptarkime palūkanų normos sąvoką. Tarkime, kad tam tikram laikotarpiui T, kurio trukmė t metų, paskolintas B litų kapitalas, už kurį pagal sutartį turi būti sumokėtas P litų didumo palūkanos. Tada laikotarpis T vadinamas palūkanų periodu, o santykis P/ B – periodine palūkanų norma. Periodinė palūkanų norma žymima i. Kartais ji išreiškiama procentais. Taigi i = P/ B. (1.1.1)
arba
i = P/ B • 100%.
Bankininkystėje naudojamas palūkanų normos „standartas“ yra metinė palūkanų norma. Ji žymima p ir apibrėžiama formule