Turinys
Įvadas
1. Europos Sąjunga
Europos Sąjunga(sutrumpintai – ES) – 27 šalių ekonominė bei politinė sąjunga. Europos Sąjunga – tai Europos valstybių asociacija, siekianti platesnės ir gilesnės ekonominės bei politinės joje dalyvaujančių šalių integracijos.12-oje ES šalių galioja bendra valiuta – Euras. Bendras ES šalių gyventojų skaičius yra 455mln.
ES tai laisvas asmenų judėjimas susijęs su laisvu darbo jėgos judėjimu, savarankiškai dirbančiais asmenimis ir diplomų pripažinimu.
ES tai laisvas darbo jėgos judėjimas ieškant darbo ir steigiant savo verslą grindžiamas tais pačiais principais. Įsisteigimo laisvė apima teisę siekti veiklos kaip asmeniui, susikuriančiam sau darbo vietą ir teisę įsteigti ir valdyti įmonę pagal valstybės, kurioje steigiama įmonė, nacionalinius reikalavimus. ( 4 )
Europos Sąjunga turi daug funkcijų, iš kurių svarbiausios yra bendrosios rinkos, kuri susideda iš muitų sąjungos, vieningos valiutos (nors kai kurios šalys išlaikė savo valiutą), bendros žemės ūkio politikos, palaikymas.( 4)
ES ekonominės integracijos pasiekimai, vidaus rinkos veiklos dešimtmečio rezultatai yra patrauklus ir siektinas pavyzdys posocialistinėms valstybėms, tarp jų ir Lietuvai.(3.p.37)
1.1. Europos Sąjunga pasaulyje
Europos Sąjunga – tai didžiausias pasaulyje prekybos blokas. Europos Sąjunga:
siekia Vieningos rinkos sukūrimo, kurios viduje panaikinti visi apribojimai laisvam prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimui;
vykdo bendrą prekybos politiką, numatančią prekybą su trečiosiomis šalimis;
vykdo bendrą politiką tokiose srityse, kaip: žemės ūkis, transportas, energetika, aplinkos apsauga ir kita;
kuria ekonominę ir pinigų sąjungą, numatančią vieną visai Europos Sąjungai piniginį vienetą euro.
Įgyvendinus ekonominę ir pinigų sąjungą, visoje euro-zonoje, šiuo metu apimančioje vienuolika ES narių, įsigalios viena valiuta ir bendra pinigų (monetarinė) politika. Tai reikš mažesnius sandorių kaštus euro zonoje, stabilesnę valiutą ir pinigų politiką, didesnę fiskalinę discipliną, panaikins valiutos riziką, padidins kapitalo ir pinigų rinkų likvidumą bei efektyvumą. Nors ES šiuo metu sudaro penkiolika valstybių narių, EPS priklauso tik vienuolika – Jungtinė Karalystė, Danija ir Švedija pasinaudojo Mastrichto sutartyje suteikiama nestojimo teise, o Graikija nepatenkino Mastrichto konvergencijos kriterijų. 2000m. Graikija įvykdė narystės EPS reikalavimus ir 2001m. sausio 1 d. oficialiai tapo dvyliktąją EPS nare bei įsivedė bendrą ES piniginį vienetą eurą.
Rytų ir Vidurio Europos (VRE) šalys – kandidatės smarkiai priklauso nuo prekybos su ES valstybėmis. Net 75 proc. viso jų eksporto nukreipiama į Europos Sąjungą. Kita vertus, Vidurio ir Rytų Europos rinkos yra kur kas mažiau svarbios ES eksportuotojams. Joms tenka tik apie 4 proc. penkiolikos ES valstybių eksporto ir daugiau negu pusė viso ES eksporto į VRE šalis tenka Vokietijai. Vis dėlto, Europos Sąjungos eksportas į VRE šalis, nors ir sudarantis tik 4 proc. visų bloko eksporto apimčių, viršija VRE šalių eksportą į ES šalis. Tai, viena vertus, reiškia ypatingą Vieningosios rinkos svarbą būsimosioms ES narėms, iš kitos pusės, atskleidžia nepilnai panaudotą VRE šalių, tame tarpe ir Lietuvos, eksporto į ES potencialą.(5)
2002 m. gruodžio 13 d. Europos Sąjungos tarybos susitikime Kopenhagoje Lietuva ir kitos 9 kandidatės (Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Vengrija, Slovakija, Slovėnija, Malta ir Kipras) oficialiai buvo pakviestos tapti pilnateisėmis ES narėmis 2004 m. gegužės 1 d.
Tai – istorinis ES sprendimas, kuris reiškia didžiausią iki šiol vykusią ES plėtrą. ES gyventojų skaičius po plėtros padidės 20 proc., ir tikimasi, kad ES, milžiniška bendra rinka, taps pajėgi konkuruoti su JAV.
2. Europos Sąjungos ekonominė integracija
ES vidaus rinkos sukūrimas yra vienas svarbiausių Europos ekonominės integracijos pasiekimų, užtikrinusių žemyno politinį stabilumą ir ekonominį augimą.
Ekonominė integracija – tai pastovių ekonominių ryšių tarp valstybių plėtra, jungianti valstybių ekonomiką į bendrą ūkinį darinį.Ekonominė integracija prasideda nuo prekybos apribojimų: (3.p.19)
• Laisvosios prekybos zonos;
• Muitų sąjungos;
• Bendrosios rinkos;
• Ekonominės ir pinigų sąjungos.
Ekonominė integracija reiškia kliūčių mainams tarp dviejų ar daugiau valstybių šalinimą. Kliūtimis mainams galima laikyti bet kokius apribojimus, kurie mažina ir trugdo laisvą prekių, paslaugų, asmenų, kapitalo ar informacijos judėjimą. Tokiomis kliūtimis paprastai laikomos valstybių sienos, kurias kertant prekėms taikomas muito mokestis, prekių kilmės deklaracijos, kontroliuojamas asmenų judėjimas ir panašiai.Pašalinus tokias kliūtis padidėja prekyba ir kiti mainai.(3.p.18)
3. Lietuvos stojimas į Europos Sąjungą
Lietuva įstojo į ES 2004m. Gegužės 1 dieną.
Gegužės mėnesį buvo 70proc. eurošalininkų ir 17 proc. europriešininkų.
Lietuva ES yra viena iš labiausiai vertinančių narystę valstybių.Į klausymą apie teikiamą narystės naudą didžioji dauguma Lietuvos gyventojų atsako, kad nauda vis dėl to yra.Ne vienos ES šalies gyventojai greičiau mato narystės trūkumus nei naudą.Tai
Švedija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Austrija.(2.p.64)
Kodėl Lietuvoje labai palaikoma narystė ES? Daugelio tyrimų duomenys rodo, kad daugiausiai dėl ekonominių priežasčių – ateityje tikimasi ženklaus ekonominio pagerėjimo, taip pat ir žemės ūkyje.Tuo pačiu gyventojams imponuoja ir laisvo judėjimo per sienas galimybės – bei galimybė dirbti užsienyje. (2.p.64-65)
Lietuva derybose dėl narystės ES išsiderėjo tokias sąlygas:
• 2004 – 2006m. ES parama Lietuvai sieks 2967 lt. Vienam gyventojui.