BENDRIEJI APSKAITOS PRINCIPAI
Nepriklausomai nuo įmonės tipo jos apskaita iš esmės vedama vienodai, atsižvelgiant į BAP. Šie principai Lietuvoje jau suformuluoti buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme
1.
įmonės principas. Įmonė yra atskiras apskaitos vienetas atskirtas nuo įmonių savininkų ir kitų įmonių. Įmonės turtas nesiejamas su savininko asmeniniu turtu. Net ir personalinėse įmonėse, kurių turtas ir skolos būna teisiškai susijusios su sav turtu skolomis, osav asmeninis turtas gali būti panaudotas įm įsiskolinimams apmokėti, kaip ir įm turtas gali būti parduotas savininkui, jo skoloms padegti. Įm veiklos apskaita yra atkirta nuo jos sav veiklos apskaitos. Įm princ nusako, kad įmonės valdymo personalas yra tiesiogiai atsakingas už įm veiklą jo savininkui.
2.
Tęsiamos veiklos principas. Daroma prielaida, kad kieviena įm gali egzistoti nepriklausomai ilgai. Šiš princ teigia, kad įm kaip apsk objiektas artimiausiu metu nebus likviduojama ir jos egzistavimo laikotarpis nėra kokiu nors budu apribotas.
3.
Periodiškumo p. jis nusako, kad nepaisyti įmonės būklės jos ūkinė veikla gali būti dirbtinai suskirstyta į tam tikrus laikotarpius. Mokęsčių įstat nuliame jog dažniausiai taikomas lakotarpis kalendoriniai metai. Nepriklausomai nuo gamybos specifikos žemės ūkio įm , mok įstaig gali taikyti ir kitus pasirinktus ūkinius metus. Metų laikotarpis yra dalijamas ketvirčiais arba mėnesias norint gauti daugiau informacijos.
Financinė atskaitomybė:
1. balansas
2. pelno ataskaita
3. piniginio srauto ataskaita(didelės įm)
4. paaiškinamasis raštas
1,2 nuo 19980701 bus teikiama kartą metuose. Įm veklos rezultatai yra suvedami kiekvieną mėn.
4.
Pastovumo principas. Jis teigia, kad apskaitos metodika turi būti pastovi pakankamai ilgą laikotarpį. Pasirinkta metodika negali būti keičiama metų eigoje. Rekomenduojama ją nekeisti dar ilgiau.
5.
Piniginio įkainojimo principas. Įm vekla nuolat yra analizuojama, lyginama su kitų įmonių veiklos rezultatais, tai galima padaryti naudojant piniginį vienetą. Visi įm turto atsargų, veiklos pasikeitimai yra matujami pinigais(Liet litais). Infliacija apskaitoja nėra svarbi, daroma prielaida, kad pinigas yra stabilus.
Šie 5 pricipai yra pagrindiniai, kiti tik juos papildo ir išplėtoja.
6.
Įšlaidų(savikainos) principas. Turto ir paslaugų įsigijimo gamybos įšlaidų ir sanaudų vertinimo bazė yra pradinė jų kaina, arba faktinės įsigijimo išlaidos. Jos fiksuojamos įsigijimo metu ir nekinta per visą naudojimo laikotarpį.
7.
Duomenų kaupimo principas. Esmė ta, jog ūkiniai faktai fiksuojami tada kai jie įvyksta. Sąnaudos fiksuojamos tada kai jos susidaro,nepriklausomai nuo to ar buvo piniginės išlaidos.
8.
Pajamų registravimo principas. Pajamos laikomos uždirbtos tada, kai prekės parduotos ar atliktos paslaugos, nepriklausomai nuo to ar jos jau apmokėtos.
9.
Palyginimo principas. Jis apsprendžia laikotarpį per kurį turi būti pripažįstamos sąnaudos, t.y. nustatomas kriterijus, pagal kurį užfiksuotos apskaitoje išlaidos yra pripažįstamos kaip sąnaudos.
SĄSKAITOS KAIP KLASIFIKAVIMO POŽYMIAI IR APSKAITOS REGISTRAI
Kikvienas ūkinis faktas pakeičia turto ir (ar) nuosavybės apimtį ar struktūrą, pasikeičia ir atitinkamos balanso straipsnių sumos. Todėl apskaitoje maudojami registrai, kurie tai atspindi. Jie vadinami sąskaitomis ir fiksuojami ant atskiro lapo, duomenys į juos perkialiami iš pirminių duomenų. Skiltis kairėje-DEBETAS, dešinėje-KREDITAS.
Yra naudojamos supaprastintos formos, “T” formos arba lėktuvėlis.
Visi turto sąskaitų pdidėjimai rašomi į DEBETĄ, sumžėjimai į KREDITĄ.
Visi nuosavybės sąskaitų padidėjimai rašomi į KREDITĄ, o sumažėjimai į DEBETĄ.
TURTAS=NUOSAVYBĖ
Visos turto sąskaitos turi debeto likučius,o nuosavybės kredito.
Pajamos:
Debetas- sumažėjimai
Kreditas- padidėjimai
Sąnaudos:
Debetas- padidėjimai
Kreditas- sumažėjimai
Kiekvieno ūkinio fakto atsispindėjimas vienos sąskaitos debete, o kitos kredite vadinamas- dvejybiniu įrašu. Sąskaitų derinys, kai viena sąskaita debetuojama, o kita kredituojama, vadinama sąskaitų korespondencija.
SĄSKAITŲ TIPAI
Sąskaitos skirstomos į analitines ir sintetines.
Analitinės sąsk yra smulkios, o sujungus šias sąskaitas į stambesnias grupes ši sąsk taps sintetine. Į balansą ir į pelno ataskaitą yra traukiami duomenys tik iš sintetinių sąsk. Sąsk pinigai yra sintetinė. Ūkinės operacijos yra registruojamos tik analitinėse sąsk.
Anlitinė Sintetinė
Pienas
Mėsa Prekės
Gėrimai
Kikvienai analitiniai sąsk yra suteikiamas numeris, nuoroda, tam kiekvienoje įm turi būti sudarytas įm sąsk planas, kurį tvirtina įm direktorius, kiekviena įm gali sudaryti savo individualų sąskaitų planą.
DARBINĖS ATSKAITOMYBĖS LENTELĖ (DAL)
Į šią lentelę rašomos visos analitinės sąsk, pagal įm patvirtintą sąsk planą. DAL regiama kiekvieną mėnesį ir turi turėti tokias skiltis:
1. Badomasis balansas(BB)
2. Koregavimų skiltis
3. Kuoreguotas BB
4. Pelno ataskaitos sąsk skiltis
5. Balanso sąsk skiltis
DAL užpildymo tvarka. Į BB atkialiami sąsk likučiai mėniasio pabaigoje iki koreguojančio įrašo , BB sudaromas, kad įsitikinti ar
nėra palikta aritmetinių kladų ir ar visi duomenys teisingaiperkelti į sąsk iš bendrojo žurnalo(BŽ).
Į koregavimų skiltį įrašomos su koregavimais susijusios sumos, koregavimo metu užfiksuotos papildomos pajamų ir sąnaudų sąsk užrašomos iš karto po tiesiogiai pajamas ir sąnaudas atspindičių sąsk. Naujai įrašytų sąsk debetiniai likučiai surašomikoreguoto Bbskilties debeto stulpelyje, o kreditiniai- kredito, prei jau turimų BB koreguojamų turto ir nuosavybės sąsk, koreguojančios sumos yra surašomos ties tomis sąsk į koregavimų skilties debeto stulpelį. Koregavimo skiltyje prie koregavimo sąskaitų esantys numeriai surašomi tam, kad būtų parodytas koreguojančių įrašų sąryšis.