Hipotekos registro vieta kreditavimo sistemoje
Rašto darbas
Klaipėda 2007
ĮVADAS
Kredito sistema – ekonominių piniginių santykių, susijusių su įmonių, organizacijų ir gyventojų laikinai laisvų pinigų kaupimu ir tiksliniu jų teikimu apmokėjimo ir gražinimo pagrindais, įvairių formų ir metodų visuma.
Hipoteka – tai esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą apsaugantis turto įkeitimas, kai įkeisto turto savininkui paliekama nuosavybės teisė. Hipoteka neatima iš daikto savininko teisės valdyti, naudoti įkeistą daiktą bei juo disponuoti. Jei suėjus nustatytam terminui skola hipotekos kreditoriui negrąžinama, jis turi teisę reikalauti, kad įkeistas turtas būtų parduodamas iš varžytinių ir iš gautų pinigų atlyginta jam priklausanti suma. Hipoteka, neįregistruota hipotekos registre, negalioja.
Lietuvos Respublikai atkūrus Nepriklausomybę ir siekiant sudaryti palankias sąlygas vidaus ir užsienio investuotojams, buvo būtina sukurti efektyvią hipotekos sistemą, kuri užtikrintų kreditorių, įkaito davėjų bei trečiųjų asmenų teisių apsaugą, efektyvų išieškojimais įkeisto turto.
Šiuolaikinė hipotekos sistema buvo pradėta kurti 1992 m. priėmus Hipotekos įstatymą. Tačiau realiai funkcionuoti sistema tuomet nepradėjo, nes nebuvo įsteigtos įstaigos, registruojančios hipotekos sandorius. 1996 m. buvo priimtas Lietuvos Respublikos hipotekos registro steigimo įstatymas. Sistemos funkcionavimui reikalinga infrastruktūra (hipotekos įstaigos, teisinė bei informacinė bazė) buvo sukurta 1997-1998 metais. Sistema funkcionuoti pradėjo 1998 m. balandžio 1 d., pradėjus veiklą Hipotekos registrui. Kuriant šiuolaikinę hipotekos sistemą buvo įvertinta ir Tarpukario Lietuvos patirtis.
XX a. pradžioje Lietuvoje nebuvo vieningos turto įkeitimą reglamentuojančios teisinės sistemos. Užnemunėje veikė 1818 m. Ipotekos įstatymas, 1825 m. Ipotekos ir privilegijų įstatymas bei Napoleono kodeksas. Buvusiose Kauno ir Vilniaus gubernijose veikė Rusijos įstatymų X tomas, buvusi Kuršių gubernija bei Klaipėdos kraštas turėjo dar kitą teisinę sistemą.
Hipotekos registras yra pagrindinis valstybės registras, kuriame kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikoje sudarytus nekilnojamųjų daiktų ir kilnojamųjų daiktų (bei turtinių teisių) įkeitimo sandorius (hipotekas ir įkeitimus).
Hipotekos registras
Lietuvos Respublikos hipotekos registras pradėjo veiklą 1998 m. balandžio 1 d. Pagrindinės Hipotekos registro funkcijos – nekilnojamųjų daiktų ir kilnojamųjų daiktų (turtinių teisių) įkeitimo sandorių teisinė registracija, išieškojimas ne ginčo tvarka bei informacijos apie įregistruotus hipotekos (įkeitimo) sandorius teikimas.
Pagrindiniai teisiniai hipotekos ir įkeitimo, registruojamo Hipotekos registre, principai
• Skolininkui neįvykdžius įsipareigojimo, hipotekos kreditorius turi teisę pirmiau už kitus kreditorius visiškai patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto vertės;
o hipoteka neatima iš daikto savininko teisės valdyti, naudoti įkeistą daiktą bei juo disponuoti atsižvelgiant į hipotekos kreditoriaus teises;
o paskesnis įkeisto daikto įkeitimas leidžiamas, jei hipotekos sutartyje (lakšte) nenumatyta kitaip;
o jei daiktas (turtinė teisė)įkeičiamas kelis kartus, kreditorių reikalavimai tenkinami eilės tvarka pagal lakšto pateikimo hipotekos skyriui laiką;
o perleidus įkeistą daiktą (turtinę teisę), hipoteka (įkeitimas) seka paskui daiktą (turtinę teisę);
• daiktas (turtinė teisė) įkeičiamas sudarant kreditoriaus ir daikto (turtinės teisės) savininko sutartį arba vienašaliu įkeičiamo daikto (turtinės teisės) savininko prašymu;