Pagal istorinius šaltinius draudimas atsirado maždaug prieš 4500m.pr.Kr. Kinijoje. Draudimo, nuo nelaimingų atsitikimų, užuomazgų galime rasti ir Egipte. Piramidžių meistrai įkūrė fondus, kurie padengdavo išlaidas statybininkų šeimoms įvykus nelaimingiems atsitikimams.
Šumerų laikais (2000m.pr.Kr.) draudusi nuo nuo nelaimingų atsitikimų. Šios sąjungos subūrė narius, kurie įnešdavo įnašus, o dėl nelaimingų atsitikimų tuos pinigus pasidalindavo.
200m.pr.Kr. Romoje pasirodė pirmosios kasos artimųjų palaidojimui. Už vienkartinius įnašus darbuotojai padengdavo laidojimo išlaidas. Pagrindinė draudimo idėja-bendra rizika, kolektyvinis nuostolių padengimas, tarpusavio pagalba. Andrius Manė-žymus draudimo specialistas.
Draudimo veikla ypač suaktyvėjo viduramžiais, feodalizmo epochoje ėmė formuotis tarpusavio pagalbos principas. Ši pagalba daugeliu atvejų buvo įtvirtinta gildijų įstatuose. 1779m. Karolio Didžiojo įstatyme buvo skelbiama, kad gildijos nariai privalo vienas kitą paremti ir nelaimės atveju suteikti visokeriopą pagalbą. Parama gaisro ir kitų nelaimių atveju buvo paremta tiek religiniu, tiek politiniu pobūdžiu. Istoriniai dokumentai nurodo, kad XIIa. Prancūzijoje buvo organizuotas privalomas turto draudimas nuo vagysčių.
Viduramžių gyventojai suvokė, kaip svarbu sukaupti santaupų senatvei. Vienas pirmųjų teisės dokumentų (1308m.)-gyvybės draudimo polisas Bareneno mieste. XIIIa.vid. pasirodė pirmosios „draudimo kompanijos“. Pirmoji gildija buvo įkurta Islandijoje. Šios draudimo gildijos draudė nuo visko. Gaisro nuostoliai buvo atlyginami natūra-mediena, šiaudais… Vokietijoje gildijos pradėjo drausti nuo stichinių nelaimių. Gildijos drausdavo nuo gaisrų, gyvulių kritimo. Buvo pradėta drausti ir nuo socialinių bėdų. Vokietijoje vienoje pirmųjų šalių buvo pradėti drausti našlaičiai ir našliai, buvo įkurtos jų kasos. Iš tų laikų atėjo ir draudimą patvirtinančio poliso (dokumento) pavadinimas. „Policeri“ – lot. pažadas. Pirmasis draudimo polisas buvo pasirašytas 1347m. Barselonoje. Genujoje buvo prasidėjusi perdraudimo veikla.
XVIa. pab. jūrų prekyba persikėlė į Londoną. 1601m. atsirado pirmieji teismai nagrinėjantys ginčitinus klausimus dėl draudimo. Po 1666m. Londono Didžiojo gaisro pradėjo vystytis draudimas nuo gaisrų, paskui tokios kompanijos pradėjo plėstis Vokietijoje. Buvo įsteigta speciali nuo ugnies draudimo kasa.
Viduramžių laikais atsiranda ir gyvybės draudimo paslaugos. Jau nuo tada pradedamos sudaryti mirtingumo lentelės, pagal kurias buvo apskaičiuojamos draudimo įmokos. I-oji pasaulyje tikroji draudimo kompanija buvo įkurta Londone 1681m.
XIXa.vid., plečiantis geležinkelių tinklui, atsiranda draudimo kompanijos draudžiančios keleivius nuo nelaimingų atsitikimų. Šiuo metu išryškėja ir valstybės įtaka draudimo rinkai. Vokietijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Italijoje ir Ispanijoje buvo priimti įstatymai, įpareigojantys atsakyti įmones už savo darbininkų sužeidimus ir mirtį. Plečiantis draudimo įmonių veiklai, didėjant draudimo apimtims, draudimo įmonės suvokia perdraudimo svarbą. Pirmasis perdraudimas buvo atliktas 1820m. virusas Vokietijoje.
Draudimas Lietuvoje. Dauguma šaltinių nurodo, kad draudimas kaip verslas atsirado Lietuvoje XIXa.pab. Lietuva tuo metu buvo Rusijos dalimi ir joje veikė tie patys įstatymai ir principai kaip ir visoje imperijoje. Pirmoji Rusijos draudimo kompanija buvo įkurta 1827m., kuri veikė iki 1917m. Pirmoji draudimo draugija buvo įkurta 1897 m. 1927m. draudimo veiklą pradėjo valstybinė draudimo įstaiga „Lietuva“.
Draudimo sąvoka. Draudimas – tai ūkinė operacija, atlyginti nuostoliams, kurie gali atsirasti asmenims arba daiktams. Draudimo savybė yra ta, kad čia iš anksto nustatoma rizika ir prisiimamas bendras atsakingumas už atskirą ūkį ištikusią nelaimę. Draudimas savo esme yra ekonominė kategorija, susijusi su finansų kategorija. Remiantis užsienio praktika, draudimas suprantamas kaip paprasta susivienijimo forma, kuriai būdinga: 1) susivienijime turi būti daug individų, kuriems būdinga vienoda rizika; čia rizika suprantama kaip pavojus išreikštas pinigais. Tokio susivienijimo tikslas – materialinių nuostolių, kurie gali atsirasti netikėtai ateityje, atlyginimas pinigais. 2) apdovanojimas (išmoka) turi būti išmokama tik iš premijos, įneštos susivienijimo dalyvio. Šis požymis yra būdingas tik draudimui, kas ir išskiria draudimą iš kitų organizacijų, pvz. labdaros.
Draudimo veiklos teoretikai ir praktikai ne kartą bandė sukurti draudimo veiklos apibrėžimą, apimantį draudimo veiklos įvairius požymius, todėl šiuo metu egzistuoja daug skirtingo turinio draudimo teorijų ir apibrėžimų. Žalos atlyginimo teorija – tai viena labiausiai paplitusių teisinių teorijų, kuri grindžiama teiginiu,, kad draudiminio įvykio atveju, draudimas yra įsipareigojęs atlyginti žalą. Poreikio t. – draudimo esmės apibrėžimo problemą teoretikai bandė spręsti ekonominio poreikio teorija. Apsaugojimo t. – ši t. draudimą vertina kaip priemonę, kuri pašalina bet kokius nesaugumo pasireiškimus ir tuo pačiu garantuoja apsaugą nuo gyvenimo nestabilumo. Įmonių t. – šios teorijos teiginiai yra formuluojami vadovaujantis daugiausia teisinėmis sąvokomis, praktiškai nenaudojant tokių terminų kaip
poreikis, žala arba saugumas. Pagr. dėmesys skiriamas dvišalės draudimo sutarties dvišalių pareigų apibūdinimui, labiausiai akcentuojant draudimo įmonės veiklos svarbą. Rizikos bendrijos t. – ji apibrėžia, kad asmenys perduodantys draudimo įmonei vienos rūšies riziką, tuo pačiu tarsi susivienija į savotišką darinį, t.y. rizikos bendriją.
LR draudimo įstatyme, draudimas yra apibrėžiamas kaip finansinė ūkinė veikla, kuria siekiama apsaugoti fizinių ir juridinių asmenų turtinius interesus, įvykus įstatyme ar draudimo sutartyje numatytiems atvejams. Draudimo veikla yra ekonominė ūkio subjektų veikla, kurią sąlygoja atsiradęs poreikis saugumui ir jo didėjimui.
Dr-o formos ir rūšys. Dr-mas pagal nuosavybės formą skirstomas į: 1)valstybinį2)mišrų3)privatų. Dr-mas skirstomas pagal formą:1)savanoriškas2)privalomas.Šios 2 formos nustatytos LR įst. Privalomąjam dr-ui mūdingi principai. 1)Prival-oji forma nustatoma įstat. pagal kurį dr-ikai privalo apdr-ti atitinkamus objektus, o dr-ėjai įnešinėti reikalaujamas dr-o įmokas.2) įstat paprastai numato privalomai dr-mų objektų sąrašą, dr-minės atsakomybės apimtį, dr-o įsipareigojimo lygį arba normą, tarifų sumų nustatymo tvarką arba vidut šių sumų dydį, dr-o įmokų įnešimo periodiškumą, pagr dr-iko ir dr-ėjo teises ir pareigas.3) dr-o organai kasmet vykdo apdr-tų objektų registraciją, dr-o įmokų skaičiavimus įmokų paėmimo nustatymo terminais.4) dr-ėjas neprivalo pranešti dr-o institucijai apie privalom dr-imo objekto atsiradimą pas jį. Privalo dr-o formos, rūšys. Privalomojo dr-o atsiradimas susijęs su valstybės reguliacinės funkcijos išaugimu šioje srityje, pasireiškiančios normatyvinių nuorodų išleidimui, užsiimantiems atitinkama veikla, asmenims sueiti į teisinius dr-o santykius nustatyt sąlygomis. Pasaulyje išryškėja tendencija, kad pastoviai yra didinamas prival dr-o rūšių ratas, kurios susijusios su atsakomybės dr-imu. Užakcentuota 3-jų asmenų didesnė apsauga ko pasekoje prival atsak dr-as apėmė įvairias sferas. Dažniausia prival dr-o rūšis visų pirma liečia atsakomybę už sveikatos pažeidimus ir kai kuriais atvejais už žalą padarytą turtui. Bendra taisykle tampa įstat įsipareigojimai tam tikrų profesijų asmenų dr-stis savo atsakomybe kylančia iš klaidų prof-je veikloje. Taigi Lietuvoje privaloma dr-stis:advokatams(98)notarms(92) dr-o brokeriams(96) auditoriams(99) muitinės tarpininkams(2000)gydytojams-stomot-as([agal civil kodeksą) transporto priemonių civil atsakomybės dr-mu2001). Savanoriškas dr-mas.Būdingi principai: 1)savanor dr-mas veikia ir vadovaujasi įstat ir savarankiškais pagrindais.2) įstat nustato savanor dr-o galimus drausti objektus ir bendriausias dr-o sąlygas.3) kai kurios sąlygos yra reguliojamos dr-o rūšies taisyklių, kurias priima dr-ikas. Jų pagrindu ir įvyksta dr-ėjo ir dr-iko susitarimas, kuris patvirtinamas dr-o sutartimi. 4) pasirinktinis apėmimas savan dr-mu sąligotas tuo, kad ne visi dr-ėjai pareiškė norą dalyvauti be to dr-o rūšies taisyklėse yra dr-o sutarčių nedarymo apribojimai, kuriais remiantis dr-ikas gali atsisakyti apdr-ti objektą.5) savan dr-mas visada yra apribojamas dr-o terminu6) savan dr-as galioja tik sudarant vienkartinę ar periodinę dr-o įmoką7)dr-o apsauga savan dr-me priklauso nuo dr-ėjo norų. Savanor dr-o rūšys Pagal objektą dr-as skirstomas:1)asmens2)turto.Turto dr-as skirtas nuostolių susijusių su turto netektimi arba pažeidimu, kompensavimu.Asmens dr-me atlyginimo dydis neprikl nuo to ar dr-ėjas patyrė kokius nors nuostolius, bet nustatomas sutartyje užfiksuota sima. Dr-o sutartis. Dr-o sutarties sąvoka ir teisinė prigimtis. LR dr-o įstat pateikiamas toks apibrėžimas. Dr-o sutart dr-ėjas įsipareigoja nustatytu laiku išmokėti dr-o įmokas, o dr-o įmonė įsipareigoja atsitikus dr-niam įvykiui mokėti dr-o išmoką dr-ėjui arba asmeniui, kuris įgyja tokią teisę pagal dr-o sutart. Dr-o sutart- dvišalis sandoris. Kai kalbame apie dr-o sandorį pažymėtina, kad dažniausiai dr-ėjas pareiškęs savo ketinimą sudaryti dr-o sutart, o dr-o įm šį ketinimą priima. Dr-ėjo ketinimas sudaryti dr-mo sutart gali būti pareiškiamas bet kokiu būdu išskyrus tuos atvejus, kai atitinkamos dr-o rūšies taisyklėse numatytas prašymo pateikimas raštu. Šiems atvejams įstat leidėjas įpareigoja dr-o įm nustatyti kokios formos ir turinio prašymą turi pateikti dr-ėjas. Dr-ėjo raštiškas ketinimas sudaryti dr-o sutartį yra išskiriamas todėl, kad vėliau jis gali tapti juridiniu, galią turinčiu dokumentu. Sudarius dr-o sutart pagal raštu pateiktą prašymą pastarasis yra laikomas sudėtinės sutarties dalimi. DR-o sutart esmės neekeičia tai ar dr-ėjas pareiškia ketinimą sudaryti sutartį savo iniciatyva,ar įpareigotas įst. Dr-o sutart priskiriama prievolės teisės reguliavimo sričiai, nes dr-o įm turi teisę reikalauti, kad dr-ėjas nustatytu laiku mokėtų dr-o įmokas, o dr-ėjas atsitikus dr-iam įvykiui turi teisę reikalauti, kad dr-o įm mokėtų dr-o išmoką. Dr-o sutartis-dvišalė nuo pat jos sudarymo momento sukurianti teises ir pareigas tiek dr-ėjui tiek dr-o įm. Dr-o sąvoka galima apibrėžti taip- dr-o sutartis tai dvišalė sutart, kuria dr-ėjas įsipareigoja mokėti dr-o įmokas, o dr-o įmonė įsipareigoja suteikti dr-minę apsaugą. Dr-o sutarties
poliuse turi būti nurodyta:1)dr-o poliuso nr.2)dr-o įm pavad ir buveinės adresas3)dr-ėjo,apdr-ojo arba naudos gavėjo adresas, pavardė arba įm pavad 4)dr-o gr ir dr-o rūšies pavad bei nr.5) dr-o objektas 6) dr-o suma7) dr-o įmoka ir jos mokėjimo terminai8) dr-o sutart galiojimo terminas9) apdr-ojo parašas su įrašu, kad dr-ėjas su dr-o rūšies taisyklėm susipažino10) dr-o įm įgaliotas sudaryti dr-o sutartį asmens parašas ir dr-o įm antspaudas11) dr-ėjo antspaudas ir parašas12) dr-o liudijimoišdavimo data.