Siekdamas pateikti regionų plėtrą apibūdinančius rodiklius, Statistikos departamentas atliko bendrojo vidaus produkto skaičiavimus apskritims. Šie skaičiavimai leidžia įvertinti apskričių indėlį, kuriant BVP.
1 diagrama. Bendrasis vidaus produktas (BVP) Lietuvos apskrityse 2000 m., procentais
Lyginant atskirų regionų BVP matyti dideli skirtumai. Vilniaus apskrityje jis sudarė 33,5 proc., Kauno – 19,1 proc., Klaipėdos – 12,6 proc. viso 2000 m. Lietuvoje sukurto BVP. Mažiausi rodikliai yra šiose apskrityse: Tauragės – 2,3 proc., Marijampolės – 3,8 proc., Alytaus – 4,2 proc. 1999 m. BVP pasiskirstymas apskrityse buvo panašus kaip ir 2000 m.
Smulkių ir vidutinių įmonių pasiskirstymas Lietuvos apskrityse
Smulkių ir vidutinių įmonių pasiskirstymas pagal Lietuvos regionus yra nevienodas. Dauguma jų vykdo veiklą tose apskrityse, kurių centrai yra didieji miestai.
2diagrama. Veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių pasiskirstymas Lietuvos apskrityse 2001 m. pabaigoje, procentais
Smulkus ir vidutinis verslas yra pagrindinis darbo vietų steigėjas. Jo įtaką rodo tai, kad mažiausio nedarbo teritorijose 1000 gyventojų tenka didesnis SVĮ skaičius negu teritorijose, kur nedarbo lygis yra didelis. 2001 m. pabaigoje pagal SVĮ skaičių, tenkantį 1000 gyventojų, pirmauja Klaipėdos – 18.1 (nedarbo lygis – 11 proc.) ir Vilniaus – 17.6 ( nedarbo lygis – 10.1 proc.) apskritys, mažiausias šis rodiklis Utenos – 10.1 (nedarbo lygis – 12.4 proc.), Alytaus – 10.8 (nedarbo lygis – 16.1 proc.), Marijampolės – 11.1 (nedarbo lygis – 17.4 proc.) ir Tauragės – 11.1 (nedarbo lygis – 17.4 proc.) apskrityse.
3 diagrama. Veikiančių smulkių ir vidutinių įmonių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų Lietuvos apskrityse 1999 – 2000 m.
Įmonės aktyviau steigiasi urbanizuotose, investicijoms ir verslui palankiose apskrityse, kuriose gerai išplėtota institucinė verslo infrastruktūra, sutelktas mokslinis techninis ir intelektualinis potencialas.
Per 2001 m. daugiausia įmonių buvo įregistruota Vilniaus (36.7 proc.), Kauno (18.5 proc.) ir Klaipėdos (12.4 proc.) apskrityse. Įregistruotų įmonių dalis Vilniaus apskrityje nuolat didėja ir sudaro daugiau negu trečdalį visų Lietuvoje įregistruojamų SVĮ skaičiaus. Blogiausia padėtis Tauragės apskrityje, joje įregistruojamų SVĮ skaičius nuolat mažėja. 2001 m. Tauragės apskrityje buvo įregistruota tik 1.9 proc. visų Lietuvoje įregistruotų SVĮ.
4 diagrama. Įregistruotų smulkių ir vidutinių įmonių pasiskirstymas Lietuvos apskrityse 1999 – 2001 m., procentais
Per 2001 m. daugiausia įmonių likviduota Vilniaus (21.6 proc.) ir Kauno (20.9 proc.) apskrityse.
5 diagrama. Likviduotų smulkių ir vidutinių įmonių pasiskirstymas Lietuvos apskrityse 1999 – 2001 m., procentais
1999 – 2001 m. Kauno apskrityje likviduojamų SVĮ skaičius išaugo 2.5 karto. Taip pat žymiai išaugo likviduojamų SVĮ skaičius Panevėžio apskrityje – 2.7 karto.
Lietuvos apskrityse 2001 m. įmonės pagal darbuotojų skaičių pasiskirstė taip:
1 lentelė. Įmonių pasiskirstymas pagal darbuotojų skaičių Lietuvos apskrityse 2001 m., procentais
Apskritys Samdomų darbuotojų skaičius
0 1 – 9 10 – 49 50 – 249 250 ir daugiau
Alytaus 0,6 80,7 14,0 4,0 0,7
Kauno 1,2 77,9 16,5 3,8 0,6
Klaipėdos 1,4 81,1 14,4 2,7 0,4
Marijampolės 0,7 80,4 14,9 3,6 0,4
Panevėžio 0,8 80,7 14,5 3,3 0,7
Šiaulių 1,9 78,0 15,4 4,4 0,3
Tauragės 0,5 83,8 12,5 2,9 0,3
Telšių 1,6 81,6 13,0 3,3 0,5
Utenos 2,4 78,7 13,8 4,6 0,5
3.3. Smulkių ir vidutinių įmonių užsienio prekyba Lietuvos regionuose
Esant nevienodam smulkių ir vidutinių įmonių pasiskirstymui pagal Lietuvos regionus, nevienodas ir SVĮ užsienio prekybos pasiskirstymas regionuose. Daugiausia SVĮ veikia Vilniaus regione, atitinkamai šio regiono įmonės sudaro didžiausią eksportuojančių įmonių dalį visame SVĮ eksporte. 1999 – 2000 m. padidėjo eksportuojančių įmonių dalis Klaipėdos regione. Kauno regiono dalis SVĮ eksporte išliko beveik pastovi. Mažiausiai eksportuoja įmonės, veikiančios Tauragės, Telšių ir Utenos apskrityse.