Svarbiausieji darbo rinkos elementai yra šie:
1. Darbo pasiūla ir paklausa
2. Darbo rinkos konjunktūra, išreiškianti darbo jėgos pasiūlos ir darbo jėgos paklausos santykį darbo rinkoje
3. Darbo jėgos kaina (darbo užmokestis)
4. Konkurencija
5. Darbo rinkos infrastruktūra, t.y. sistema valstybinių ir nevalstybinių institucijų, teisinių normų, reguliuojančių šių institucijų veiklą bei darbdavių ir darbuotojų tarpusavio santykius.
Darbo rinka ekonominėje teorijoje suprantama kaip “vieta”, kur susikerta darbo pasiūla ir darbo paklausa ir nusistato kaina.
Siekimas bei gebėjimas dirbti tam tikrą laiką, esant įvairiems darbo užmokesčio lygiams, yra darbo pasiūla. Darbo pasiūla-priklausomybė tarp darbo kainos (darbo užmokesčio) ir darbo kiekio (darbo jėgos pasiūlos). Didėjant darbo kainai, didėja ir norinčių dirbti skaičius.Paklausa darbui turi specifinių bruožų. Tas bruožas-darbo našumas, kuriant prekes. Darbo paklausa atskiroms darbo rūšims formuojasi pagal prekių paklausą.
Darbo pasiūlos ir paklausos analizė yra svarbi, kadangi jų tarpusavio sąveika turi įtakos tokiems svarbiems darbo rinkos padariniams, kaip darbo užmokestis, užimtumas ir nedarbas. Šiems rodikliams turi įtakos ir profsąjungos, kolektyvinės derybos, įstatymai.
Darbo rinką charakterizuoja darbo jėgos pasiūlos ir paklausos santykis, į jį įeina darbuotojų skaičius ir kvalifikacinė struktūra. Darbo rinka gali būti:
• Perteklinė;
• deficitinė;
• nulinė.
Perteklinė
Kai darbuotojų pasiūla viršija jų paklausą, tuomet darbo rinka turi perteklinį charakterį. Tokios situacijos priežastimi beveik visuomet yra nepakankamas ekonomikos vystymasis. Jos priežastys gali būti atsitiktinės (pvz.: stichinės nelaimės ar staigus vienos didelės įmonės bankrotas ir pan.). Visuomet tipiška yra jos pasekmė – visuminis arba struktūrinis darbo jėgos perteklius, tai yra nedarbas.
Deficitinė
Deficitinė darbo rinka yra būdinga lokaliai darbo rinkai. Darbo jėgos deficitas socialine prasme rinkos ekonomikos santykiuose iš pirmo žvilgsnio lyg ir neturi aiškiai matomų negatyvių pasėkmių. Tačiau jis yra rimtas ekonomikos vystymosi trikdis.
Nulinė
Nulinė darbo rinka yra tuomet, kai darbo jėgos pasiūla sutampa su paklausa. Teoriškai tai ideali ir praktiškai sunkiai pasiekiama darbo rinkos situacija. Tai padėtis, kurios siekiama kiekvienos šalies regiono darbo rinkos politika.