GRAIKIJOS EKONOMINĖ ANALIZĖ
TURINYS
ĮVADAS 3
1. GRAIKIJOS GEOGRAFINĖ IR DEMOGRAFINĖ PADĖTIS 4
1.1 Geografinė padėtis 4
1.2 Demografinė padėtis 4
2. PAGRINDINIAI GRAIKIJOS EKONOMINIAI RODIKLIAI 5
2.1 Bendrasis vidaus produktas (BVP) 5
2.2 Nedarbo lygis 6
2.3 Užimtumas 6
2.4 Infliacija 6
3. GRAIKIJOS VALIUTOS SFERA IR EKONOMINĖS SĄJUNGOS 7
3.1 Valiutos sfera 7
3.2 Graikijos ekonominės sąjungos 7
4. GRAIKIJOS PREKYBA IR PAGRINDINIAI PARTNERIAI 8
5. GRAIKIJOS SANTYKIAI SU LIETUVA IR UŽSIENIO INVESTICIJOS 9
IŠVADOS 10
LITERATŪROS SĄRAŠAS 11
PRIEDAI 12
ĮVADAS
Ekonomika – šį žodį girdime kiekvienoje valstybėje. Vienoje valstybėje ekonominė situacija yra geresnė, kitoje blogesnė, tokia situacija šalyje priklauso nuo įvairių aplinkybių.
Jeigu šalyje ekonomika yra labiau išsivysčiusi, pragyvenimo lygis yra geresnis, tai toje šalyje gyventojai gyvena geriau ir jokių nepriteklių jiems nestinga, nevyksta į kitas šalis, kad galėtų pragyventi. Daugelis juk nori gyventi savoje šalyje, kur gimė, užaugo, kaip sakoma „visur gerai, bet namuose, tėviškėje yra geriausia“, tačiau kai kurios aplinkybės, kaip pinigų trūkumas, verčia vykti į kitas šalis užsidirbti pragyvenimui. Kaip tik į tokią situaciją pakliūna ekonomiškai mažiau išsivysčiusios šalies gyventojai. Todėl šios šalies valdžiai tenka susimąstyti, dėl ekonomikos augimo skatinimo, kad neprarastų šalies gyventojų, kurie vyks į tą šalį, kur galės pragyventi ir daugiau uždirbti.
Ekonomikos augimą lemia technologijų ir mokslo šakų tobulinimas, naudojamų išteklių kiekybinis ir kokybinis padidėjimas, darbuotojų darbo skatinimas ir geresnis uždarbis už darbą, sugebėjimas organizuoti ir kurti verslą.
Šiame darbe sužinosite apie Graikijos ekonominę situaciją, bet pirmiausia trumpai aptarsime ir jos kilmę.
Graikijai pavadinimą davė romėnai. Tikrasis valstybės pavadinimas – „Ellas“ arba „Elada“. Šis vietovardis kilo iš Senovės Graikijos gyventojų helenų, III – II tūkstantmetyje prieš Kristų sukūrusių savo civilizaciją, žinomą Helados vardu. Helenus lietuviškai būtų galima vadinti „Saulės žmonėmis“. Dabartinė valstybė vadinama ir kitais epitetais, pvz. „Europos kultūros ir demokratijos lopšys“, „Pasaulio stebuklų tėvynė“.
Šalis tapo dešimtąja ES nare 1981 m. sausio 1 d. Per 25 narystės metus, ir ypač per paskutinįjį dešimtmetį, Graikija padarė didelę ekonominę pažangą.
Šio darbo tikslas išanalizuoti Graikijos ekonominę situaciją.
Darbo uždaviniai:
1) apibūdinti pagrindinius Graikijos ekonominius rodiklius;
2) išanalizuoti Graikijos tarptautinę prekybą;
3) apibūdinti Graikijos santykius su Lietuva.
Darbo struktūra – įvadas, šalies ekonominė analizė, išvados ir pasiūlymai, literatūros sąrašas ir priedai.
1. GRAIKIJOS GEOGRAFINĖ IR DEMOGRAFINĖ PADĖTIS
1.1 Geografinė padėtis
Valstybė išsidėsčiusi Balkanų pusiasalio pietuose ir daugybėje salų. Didžiausios salos: Kreta (Viduržemio jūra), Euboja, Lesbas, Chijas, Kikladų, pietų ir šiaurės Sporadų salynai (Egėjo jūra), Jonijos salynas (Jonijos jūra). Šiaurėje ribojasi su Albanija, Jugoslavija, Bulgarija, Turkija, vakaruose skalauja Jonijos, pietuose — Viduržemio, rytuose — Egėjo jūros. (1 priedas).
· Bendras sausumos sienų ilgis: 1210 km
· Pakrantės ilgis: 13 676 km
· Graikijos provincija – Graikijos Makedonija
1.2 Demografinė padėtis
Apie 98% Graikijos gyventojų yra graikai, ypač šiaurės Graikijoje gyvena albanai (0,85 %), valakai (0,22 %) , turkai (0,18 % ), ir slavų makedonai (0,03 %).
Gyventojų skaičius: 10 645 343 (2002 liepos mėn.)
Amžius:
0-14 metai: 14.88% (vyrai 814 605; moterys 765 613)
15-64 metai: 67.1% (vyrai 3 579 945; moterys 3 564 068)
65 m. ir vyresni: 18.1% (vyrai 851,087; moterys 1,070,025) (2002 liepos mėn.)
Natūralus prieaugis: 0.2% (2002)
Gimimų skaičius: 9.82/1 000 gyventojų (2002)
Mirčių skaičius: 9.79/1 000 gyventojų (2002)
Migracijos saldo: 1.96 migrantai/1 000 gyventojų (2002)
Gyvenimo trukmė: 78.72 metai
vyrai: 76.17 metai
moterys: 81.48 metai (2002)
2. PAGRINDINIAI GRAIKIJOS EKONOMINIAI RODIKLIAI
2.1 Bendrasis vidaus produktas (BVP)
Po Italijos, Graikija antroji iš pietinių Europos valstybių įstojo į Europos Bendrijas – 1981 metais. Tai buvo pirmas, kai plėsdamos Bendrijas šalys narės nepaisė neigiamos Europos Komisijos nuomonės. Nes Komisija, ištyrusi Graikijos ekonomiką, nusprendė, kad ji dar per silpna atlaikyti konkurenciją Europos Bendrijose.
Tačiau priimdamos į savo tarpą Graikiją šalys narės norėjo sutvirtinti jos demokratiją, atsigaunančią po “juodųjų pulkininkų” režimo. Vakarų Europai kartu rūpėjo stabilizuoti Pietų Balkanų regioną. Graikijos įstojimas į Bendrijas turėjo ir simbolinę prasmę. Antikos laikais Graikija buvo pirmosios Europoje demokratijos lopšys. O Europos Bendrijoms priėmus Graikiją į modernių demokratijų gretą, Europa tarsi grąžino Graikijai demokratijos skolą.
Graikija nėra skurdi valstybė lyginant su BVP. 1 lentelės duomenimis Graikijos BVP auga kiekvienais metais, tačiau tik 2002 m. BVP buvo sumažėjęs iki 3,8 proc., o 2003 m. išaugo iki 4,6 proc. Toks pasikeitimas rodo, kad Graikijos ekonominė
situacija pagerėjo.
1 lentelė