Šiuolaikinis požiūris į gamyba neapsiriboja tik materialaus produkto gaminiu. Gėrybės kuriamos ir tokiose žmogaus veiklos srityse kaip mokslas, švietimas, kultūra, informacijos apdorojimas, valdymas ir pan. Bendriausia prasme gamyba yra bet kokia žmogaus veikla, kurios tikslas – įvairių prekių ir paslaugų kūrimas; poreikių tenkinimas, nes pagrindinis rinkos subjektas yra vartotojas. Tačiau be gamintojo šio tikslo pasiekti neįmanoma, o poreikiai negali būti tenkinami be išlaidų.
GAMYBOS KAŠTAI
Gamybos kaštai – tai firmos piniginės išlaidos, būtinos visiems gamybos veiksniams apmokėti, už prekės pagaminimą ar paslaugos teikimą. Kitaip tariant gamybos kaštai yra gamybos išteklių pavertimo aukštesnės vertės prekių ir paslaugų produkcijos kaina. Produktų gamybos kaštai apima žalaiavų, energijos darbo užmokeščio išlaidas, įmonės įrengimų naudojimą, nusidevėjimą bei įmonės pastatų nuomą ir mokeščius, apšvietimą bei šildymą ir t.t Gamintojai – verslininkai, kaip ir vartotojai, turi galimybę pasirinkti. Pirmiausia jie privalo pasirinkti prekių gaminimo ar paslaugų teikimo būdą, t.y. firmos apsisprendžia, kokį pasirinks gamybos veiksnių derinį, konkrečius pajėgumus, medžiagas naudos gamybos procese. Pavyzdžiui, ar javus auginantis ūkininkas naudos daugiau dirbamos žemės ir mažiau trašų? Ar traktorių gamintojui pigiau kainuos traktorius, gamyboje naudojant automatizuotą surinkimo liniją, t.y. daugiau įrengimų ir mažiau darbuotojų? Įvairūs sprendimai labiausiai skiriasi reikalingų kaštų apimtimis.Kaštais įvertinti sprendimai bus geriausi, jeigu galutinis jų rezultatas bus tolygus konkuruojantiems tikslams.
Kaštai – tai panaudoti ištekliai tam tikram sprendimui įgivendinti.
Reikia atkreipti dėmesį, kad į gamybos kaštus pereina tik ta dalis fizine prasme naudojamo kapitalo, kuri susidėvi gamyboje. Tad gamybos išlaidas pagamintų prekių ir teikiamų paslaugų vertė, matuojama joms pagaminti sunaudotų gamybos išteklių išlaidomis.
Verslininkas – gamintojas pelną gauna tada, kai pardavimo kaina yra didesnė už gamybos kaštus. Todėl visose verslo rūšyse svarbūs atsakymai į du pagrindinius klausimus:
1. Kokia kaina tikimasi parduoti prekę ar teikti paslaugą;
2. Kaip galima sumažinti gamybos kaštus, nebloginant prekių ir teikiamų paslaugų kokybės?
Įgyvendinant sprendimus, vadibininkams būtina žinoti įvairių objektų kaštus: produkcijos vieneto kaštus, mašinos darbo valandos kaštus ir pan. Todėl kaštų objektai parenkami taip, kad būtų lengviau priimti sprendimus. Dažniausi yra tokie kaštų objektai: prekės, paslaugos, gamybos operacijos, firmos eksplotacinės tarnybos ir t.t. Tačiau visus kaštus nesunkiai galima sugrupuoti į tris pagrindines grupes:
1. Materialinės vertybės ir joms prilyginti kaštai
2. Darbo jėgos kaštai;
3. Pridėtiniai kaštai.
Taip kaštus skirstyti lengva ir didelėse firmose ir mažose, beto, tada patogu analizuoti jų veikla. Kaip matome, kaštų klasifikavimas gali būti įvairus.
Pradiniai kaštai apima firmos veikloje atsiradusius kaštus.Būdinga yra tai, kad pradiniai kaštai susideda iš daugelio elementų, nepasikartojančių nuo veiklos pradžios.
Naujai įsigytų įrengimų, aparatūros ar kitos technikos pradiniai kaštai apima pirkimo kainą, pristatymo išlaidas, sumontavimo ir derinimo išlaidas. Pagamintų gaminių – prekių pradiniai kaštai apima inžinerinio projektavimo ir įdiegimo kaštus, bandymo ir tobulinimo kaštus, techninio gamybos rengimo bei gamybos kaštus ir t.t.
Vėliau formuojasi kita grupė kaštų – gamybos ir eksplotavimo kaštai.Gamybos ir eksploatavimo kaštai – tai gamybos ir eksplotacijos personalo darbo kaštai, technologinio kuro ir jėgos kaštai, dalis netiesioginių išlaidų, gamybos ir eksploatacijos išlaidos, atsargų ir remonto išlaidos, draudimas ir mokesčiai.
Šių suminėtų kaštų atsiradimo laikas labai skirtingas, tačiau jie fiksuojami per visą įrengimų, aparatūros ir kitos technikos eksplotavimo laikotarpį.
Gaminių, statinių, inžinerinių tinklų ir kt. gyvavimo ciklas prasideda jų poreikio esminiu indentifikavimu ir baigiasi jų nurašimu, likvidavimu. Šis orietacinės veiklos laikas apima tyrimus, projektavimą – konstravimą, eksperimentinius bandymus ir tobulinimą, techninį gamybos rengimą, gamybą, eksplotaciją ir jos nutraukimą. Apskritai, gyvavimo ciklą sudaro dvi didelės fazės: įsigijimo ir eksploatacijos.
Gyvavimo ciklo kaštai apima visas išlaidas: ir grįžtamąsias ir negrįžtamąsias. Įsigijimo fazėje negrįžtamosios išlaidos yra padarytos; jos sudaro įrengimo, statinio arba sistemos pradinius kaštus. Eksplotavimo metu padaromos grįžtamosios išlaidos.
Gyvavimo ciklo kaštų analizė apima visas gyvavimo ciklo išlaidas, ir ieškoma ekonominio balanso tarp įsigijimo ir eksplotavimop išlaidų. Daug naudingų projektinių sprendimų gali būti priimta gyvavimo ciklo įsigijimo fazėje, ir tai leidžia minimalizuoti produkcijos nauodojimo ir eksplotavimo išlaidas.
PASTOVIEJI IR KINTAMIEJI KAŠTAI
Pastovieji arba fiksuotieji kaštai – tai išlaidos, kurios nekinta, keičiantis gaminamos produkcijos kiekiui.
Kitaip tariant, pastovieji kaštai, arba pridėtinės išlaidos – tai kokios nors išlaidos, kurios tiesiogiai nesusijusios su gaminamuoju
produktu ar teikiamąja paslauga t.y. visos išlaidos, išskyrus tiesioginių medžiagų sąnaudas ir darbo užmokestį. Pastoviųjų kaštų dydis nepriklauso nuo gamybos apimties. Šie kaštai būna ir tada, kai produkcija išvis negaminama. Pavyzdžiui, avalinės negaminanti firma vis tiek privalo mokėti palūkanas už pradinį kapitalą, t.y. lėšas, kurias jis pasiskolino įrengimams pirkti ar pastatams statyti. Taip pat yra ir su nuomos, turto turto mokeščiais, draudimo įnašais ir t.t. Kol avalinės gamintojas nesumano pakeisti arba išplėsti savo įmonės, jo mokama žemės nuoma lieka tokia pati. Firma gamintoja privalo padengti įrengimų nusidėvėjimą, darydama amortizacinius atsiskaitymus nuo pastatų ir įrengimų vertės, vadovaujantis nustatytoms normoms, nepaisant to, ar gaminamosios produkcijos kiekis didėtų, ar mažėtų. Firmos taip pat privalo mokėti įvairius draudimo mokeščius (pavyzdžiui, nuo gaisro ar kitokių nenumatytų nelaimių).