ĮVADAS
Baltijos valstybės – Lietuva, Latvija ir Estija, vienos sparčiausiai besivystančių Europos šalių. 2004 m. šios šalys įstojo į Europos sąjungą (ES), kuri yra viena iš trijų didžiausių pasaulio rinkų. ES bendroji rinka – tai tokia valstybių ekonominės integracijos forma, kuriai būdingas laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas. Todėl labai svarbu sužinoti, kaip šie pokyčiai veikia valstybių makroekonominę situaciją.
Analizės objektas – Lietuvos, Latvijos ir Estijos makroekonomika bei jos pokyčiai.
Analizės tikslas – išanalizuoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos makroekonomiką ir jos pokyčius, apžvelgti ateities tendencijas.
Darbe analizuojami tokie makroekonominiai rodikliai:
1. Bendrasis vidaus produktas (BVP);
2. Tiesioginės užsienio investicijos;
3. Nedarbo lygis ir darbo užmokesčio rodikliai;
4. Infliacijos lygis.
Ši makroekonominių rodiklių analizė apima 2003 m., 2004 m. I pusmetį, o taip pat pateikiamos 2004 ir 2005 m. prognozės.
Užsibrėžtas darbo tikslas realizuojamas sprendžiant tokius uždavinius:
1. Apžvelgti Baltijos valstybių makroekonominę situaciją;
2. Palyginti Baltijos valstybių makroekonominius rodiklius tarpusavyje;
3. Palyginti šiuos makroekonominius rodiklius ES kontekste;
4. Apžvelgti makroekonominių rodiklių ateities tendencijas ir prognozes.
Darbui atlikti naudoti turinio analizės ir statistinių rodiklių analizės metodai.
BALTIJOS VALSTYBIŲ MAKROEKONOMINIŲ RODIKLIŲ ANALIZĖ
1. Bendrasis vidaus produktas
2004 m. pagal BVP augimo tempus iki tol stipriai pirmavusią Lietuvą aplenkė Latvija. Šios šalies BVP (palyginamosiosmis 2000 m. kainomis) per 2004 m. išaugo iki 8,5 proc., o 2005 m. I pusm. Net iki 9,5 proc. Lietuvoje BVP augimas per 2004 m. siekė 6,7 proc. ir 2005 m. I pusm. metinis augimas siekė tik 6,3 proc. Lėčiausiai iš Baltijos valstybių ekonomikų augo Estijos, čia užfiksuotas 6,2 proc. BVP augimas ir prognozuojamas 6,6 proc. metinis augimas. Visos trys Baltijos šalys pagal šį rodiklį lenkia ne tik naująsias ES nares, bet ir stipriai viršija visų ES šalių vidurkį – 2,4 proc. (2004 m.).
1 pav. BVP pokyčiai 2003 m., 2004 m. ir 2005 m. I pusmetį, procentais
Pagal Latvijos Statistikos biuro duomenis 2004 m. pridėtinė vertė išaugo visuose ūkio sektoriuose. Pridėtinė vertė išaugo prekyboje 10,1 proc. (jos dalis BVP struktūroje 18,4 proc.), transporto ir ryšių sektoriuje – 12,9 proc. (dalis – 15,7 proc.), apdirbamojoje pramonėje – 7,9 proc. (dalis – 14,0 proc.) ir statyboje – 13,0 proc. (dalis – 5,8 proc.). Kituose sektoriuose augo mažiau arba indėlis į BVP buvo daug mažesnis.
Lietuvos Statistikos departamento duomenimis Lietuvoje bendrojo vidaus produkto augimą skatino didžiausios veiklos – apdirbamoji pramonė (svoris bendrame BVP augime – 32,5 proc.) bei prekyba (24,7 proc.), kurių pridėtinė vertė 2004 m. išaugo atitinkamai 11,4 proc. ir 10,4 proc. Apdirbamosios pramonės bei prekybos dalis pridėtinėje vertėje sudarė atitinkamai 21,5 proc. ir 18,0 proc.
2004 m. daugiau nei vidutiniškai išaugo transporto ir ryšių sektoriaus (7,8 proc.) bei viešbučių ir restoranų (7,0 proc.) sukurta pridėtinė vertė. Tik pirmo paminėto sektoriaus indėlis augimui buvo ženklesnis (12,8 proc.), antro sektoriaus svoris BVP bendrame augime – tik 1,3 proc.
Pridėtinė vertė sumažėjo žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės sektoriuje (0,2 proc.), išgaunamoje pramonėje (8,3 proc.) ir privačių namų ūkių su samdytu personalu sektoriuje (3,1 proc.). Tiesa šių sektorių svoriai pridėtinės vertės struktūroje neviršija 4 proc.
Skaičiuojant BVP išlaidų metodu, 2004 m. išliekant didelei vidaus paklausai namų ūkių vartojimo išlaidos palyginamosiomis kainomis augo (9,4 proc.) sparčiau nei bendrasis vidaus produktas. Valdžios sektoriaus vartojimas augo lėčiau (6,7 proc. augimas). Pagrindinio kapitalo formavimas išaugo 12,3 proc. 2004 m. toliau lėtėjo prekių ir paslaugų eksporto augimo tempas (2003 m. – 6,9 proc., 2004 m. 4,3 proc.), o prekių ir paslaugų importo augimo tempas buvo spartesnis (2003 m. – 10,2 proc., 2004 m. – 13,4 proc.)
Estijos Statistikos tarnybos duomenimis 2004 m. lyginant su praeitais metais didžiausias pridėtinės vertės augimas palyginamosiomis kainomis buvo viešbučių ir restoranų sektoriuje (11,3 proc.), nekilnojamo turto, nuomos ir kitos komercinės veiklos sektoriuje (10,8 proc.), apdirbamoje pramonėje (10,2 proc.), statyboje (9,6 proc.) bei transporto, sandėliavimo ir ryšių sektoriuje (8,2 proc.).
Pridėtinė vertė sumažėjo išgaunamosios pramonės (7,9 proc.), žuvininkystės (6,7 proc.) ir miškininkystės (3,4 proc.) sektoriuose.
Didžiausią įtaką BVP augimui turėjo apdirbamoji pramonė (jos dalis pridėtinėje vertėje 18,3 proc.), transporto, sandėliavimo ir ryšių sektorius (14,6 proc.), finansinio tarpininkavimo sektorius (16,5 proc.) ir didmeninė ir mažmeninė prekyba (12,3 proc.). Bendra dalis šių veiklų nuo pridėtinės vertė yra 61,8 proc.
Palyginus su 2003 m. skaičiuojant BVP išlaidų metodu išaugo namų ūkių vartojimas, valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos ir bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas (atitinkamai 6,1 proc., 5,2 proc. ir 6,9 proc.).Prekių ir paslaugų importas išaugo 13,8 proc., tuo tarpu eksportas augo greičiau – 16,3 proc.
Vertinant Baltijos valstybių
BVP augimo tempus tolimesnėje perspektyvoje, prognozuojama, kad jų augimo tempai šiek tiek sulėtės, tačiau ir toliau šias tris valstybes galėsime vadinti „Baltijos tigrais“.
Nepaisant to, kad Baltijos šalys yra tvirtos lyderės pagal ekonomikos augimo tempus, jų BVP tenkantis vienam gyventojui kol kas išlieka žemiausias tarp visų ES narių.
2 pav. BVP, tenkantis vienam gyventojui, išreikštas perkamosios galios standartais 1999 – 2004 m.2
Palyginti su išsivysčiusiomis Vakarų Europos šalimis, Lietuvos ir Latvijos BVP, tenkantis vienam gyventojui, yra visiškai menkas: Didžiojoje Britanijoje 2004 m. jis siekė 26 700, Airijoje – 29 900, tuo tarpu Lietuvoje – 10 700 (2 kartus mažiau nei bendras ES vidurkis), Latvijoje dar mažesnis – 9 700. Tuo tarpu Estija lenkia abi Baltijos valstybes, BVP – 11 200. Pagal šį rodiklį Lietuva užima prieš paskutinę poziciją ES, o Latvija paskutinę.
Lietuvą, Latviją ir Estiją galima paguosti tik tuo, kad šiose šalyse BVP vienam gyventojui turi tendenciją didėti. Jei šių valstybių ekonomikos augimo tempai ir toliau bus tokie dideli, o gyventojų skaičius sparčiai nedidės (kas, remiantis šalių statistikos departamentų duomenimis, labai tikėtina), tai ilgai netruks bus pasivytos Vidurio Europos šalys.
2. Nedarbo lygis ir darbo užmokesčio rodikliai
Nedarbo lygis Baltijos šalyse jau keletą mėnesių turi tendenciją mažėti. Tiesa, šie pokyčiai yra nedideli, o kai kuriais mėnesiais nedarbo lygis iš vis nekinta.
3 pav. 2003 – 2004 m. ir 2005 m. I ketv. nedarbo lygis, procentais3
Pagal gyventojų užimtumo tyrimo duomenis duomenis, 2004 m. nedarbo lygis Lietuvoje buvo 11,0 proc. (prieš metus buvo 12,4 proc.). Tai didžiausias nedarbo lygis tarp trijų Baltijos šalių. Žemiausias nedarbo lygis užfiksuotas Estijoje: 2004 m. vidutinis nedarbo lygis siekė 9,7 proc. (prieš metus buvo 10,0 proc.). Latvijoje užimtumo tyrimo duomenimis nedarbo lygis 2004 m. buvo 10,4 proc., šiek tiek mažesnis nei prieš metus (10,6 proc.).