Ekonomikos teorijos mokslas
Ekonomika- tai socialinis visuomeninis mokslas, nagrinėjantis visuomenės problemas.
Atsirado XVIII a. Kaip mokslas apie materialines gėrybes.
Ekonomika- tai mokslas apie turtą. Anksčiau turtiniai santykiai spręsdavosi jėga (dabar- reketas). Valstybės eidavo į demokratiją, todėl veisdavosi vidinės taisyklės. Verslas atsirado pradedant vystytis kapitalizmui.
„Eko“ – ūkis, „nomos“ – įstatymas.
Ekonomikos pradininkai buvo mokslininkai, kurie klausdavo iš kur atsirado turtas.
Pirmiji mokslininkai, galvojo, kad turtas atsirado prekyboje.
Nekantyvistai- tai mokslininkai, kurie manė, kad turtas atsiranda kitur, o prekyboje čia jis realzuojamas (t. y. prekyboje). Turi būti materialinė nauda.
Kiti mokslininkai galvojo, kda turtas atsiranda žemės ūkyje. Tai fiziokratai, nuo žodžio „žemė“. Tai iš dalies teisingas šaltinis.
Turtas atsiranda materialinėje gamyboje. Tai ir yra teisingas šaltinis. Transportas, ryšiai, kompiuterinė technika palengvina produkcijos realizavimą.
Tokiu būdu buvo rastas atsakymas į kausima iš kur atsirado turtas. Ekonomka vystosi geriau ten, kur yra materialinė gamyba. Pirmieji atradėjai, klasikai buvo Smitas ir Rikardas.
Stipriausi ekonomistai yra amerikiečiai ir anglai.
Ekonomikos mokslas vystosi finansinėse valstybėse.
Ekonominės krizės reiškinį pirmasis įvardino Marksas.
Visos teorijos turi teigiamas ir neigiamas puses. JAV viskas keitėsi pagal Keisą. Visos ekonominės struktūros, egzistuojančios pasaulyje yra viena vyriausybė.
Vokietija naudojosi Maršalo teorija ir sugebėjo atstayti visa valstybę, atiduoti skolas Amerikai, įvedė valiutą. 1970 m. pasiskelbė nepriklausoma valstybe, įkūrė savo rinką ir atsiskyrė nuo Amerikos rinkos.
Ekonomikos mokslas- tai mokslas, kuris nagrinėja resursus (gamtos resusrsus, technologinius resursus, darbo resusrsus), ka galima pagaminti iš resusrsų, kur gauti reikiamų resusrsų, bet neturimų. Analizuoja kaip paskirstyti gaminius visuoenei. Taip pat kaip turi būti vartojama. Studijuoja visas fazes: gamyba, paskirstumas, vartojimas.
Ekonomikoje svarbus vartojimas ir gamybos procesas. Jei visuomenė teisingai vartoja, ji turtėja.
Ekonominis mąstymas padeda suvokti visuomenę, gyvenimo tikslą. Žmogus turi apsispręsti ko nori. Turėdamas ekonominį mąstymą žmogus yra pilnavertis pilietis.
Ekonomika duoda mąstyseną politikoje. Totalitarinėje valstybėje ekonomika nėra labai reikalinga (valstybę valdo vienas žmogus), o demokratinėje valstybėje kiekvienas turi teisę balsuoti, todėl ekonomika yra reikalinga.
Rinka
Rinka- tai prekinių-piniginių santykių visuma, prekių ir paslaugų mainai tarp pirkėjų ir pardavėjų, vykstantys pagal prekines gamybos ir cirkuliacijos dėsnius.Rinka padeda koordinuoti įvairių ekonomikos subjektų veiklą ir tenkinti žmonių poreikius. Ji netapatintina su tam tikra prekyviete, vieta, kurioje vyksta pirkimo-pardavimo sandėriai.Toks požiūris yra per siauras. Bendresnis rinkos supratimas apima prekių kainų formavimo jėgas, paklausą ir pasiūlą. Prekių bei paslaugų kainų lygis ir kitimas informuoja savininkus, kur panaudoti jų išteklius, ką gaminti,kaip gaminti ir kam gaminti,garantuojant didžiausią naudą gamintojams ir vartotojams. Jeigu kurių nors prekių ar paslaugų paklausa didelė, o pasiūla nepatenkina paklausos, tai būtent jų gamybą ir reikia plėsti.Šiuo atveju gamintojai gaus didesnes pajamas, o vartotojai greičiau patenkins savo poreikius trūkstamoms prekėms ar paslaugoms.didžiausią vaidmenį šioje situacijoje suvaidintų aukštesnės kainos. Taigi rinka yra išteklių paskirstymo įvairioms prekėms gaminti sistema.
Rinkos vaidmuo geriausiai atsiskleidžia per jos funkcijas.
Rinkos atsiradimas
Žmonės kūrė natūralųjį ūkį. Gyveno bendruomenėmis. Kai bendruomenės pradėjo gauti daugiau materialinių gėrybių, jų likdavo. Natūrinis ūkis ėmė skilti į šeimas (šeimos galva ir šeima su vaikais). Tikslas – išlaikyti šeimą. Šeima norinti gyventi geriau ėmė daryti darbus, kurie sekasi geriausiai. Priklausomai nuo aplinkos sąlygų (kalnai, jūra), šeimos stengėsi išsilaikyti ir turtėti. Atsirado mainai, keitėsi daiktais. Ekonomikoje daiktai virsta prekėmis (įgyja prekės formą, tik tada kai atsiranda mainai).
Mainai vystėsi. Rytuose – prieskoniai, šilkai, šiaurėje – kailiai. Mainai nebuvo efektyvūs dėl ilgų kelionių, todėl atsirado vietovės, kuriose tam tikromis dienomis buvo galima susirinkti ir keistis prekėmis. Atsiradus pastoviems mainams, atsirado rinka.
Rinkos atsiradimo priežastys:
1. Atsirado privatinė nuosavybė, žmonės saugojo savo turtą.
2. Pasaulyje atsirado darbo pasidalijimas (amatininkai, žemdirbiai, …)
Rinka – mainų mechanizmas t. y. pasiūlos ir paklausos mechanizmas. Tikslas –patenkinti kiekvieno žmogaus poreikius. Trūkumas – mechanizmas susiduria su realizavimo problemomis.
Pagaminti prekę nėra problemų, problema – ar bus kam pirkti. Ar bus perkamoji galia.
Rinka yra ekvivalentiniai mainai.
RINKOS MODIFIKACIJOS
Rinka pergyveno kelias modifikacijas. Kokia ji buvo anksčiau, dabar nėra.
I etapas t. y. paprastoji rinka.
Tikslas patenkinti savo poreikius. Ką pagamina parduoti ir patenkinti savo poreikius. Ką pagamina parduoti ir patenkinti savo poreikius. Gamintojas ir savininkas yra tas pats asmuo, ūkio
savininkas pats dirba tame ūkyje.
Seka: prekė – pinigai – prekė.
Ūkiai ima diferencijuotis: vieni turtėja, kiti – ne ir gali išnykti. Turtėja paprastai tie, kurie gamina kokybiškas prekes, patys jau nebespėja, todėl samdo darbininkus. Ūkiai greit auga, nuo rankų darbo pereinama prie įrankių. Perkam vis daugiau įrankių. Darbuotojas ir savininkas atitrunka. Atsiranda savininkas ir samdomoji darbo jėga. Jau ne tik patenkinami poreikiai, bet ir užsidirbami pinigai (pelnas).
Seka: pinigai – prekė – pinigai.
Antri pinigai t. b. didesni. Paprastoji rinka tampa kapitalistine rinka.
Kapitalistinė rinka – tai stambi gamyba. Tikslas – gauti pinigus. Aptarnavimas vyksta ne sau. Visais laikais paprastoji gamyba perauga į kapitalistinę su samdomais darbininkais. Tikslas – gauti pinigus.
Laisvoji rinka, tokia rinka, kurioje visi verslininkai turi vienodas teises (investuoti, gauti kvalifikuotą darbo jėgą), absoliučiai vienodas sąlygas, todėl laisvoji konkurencija (tobula konkurencija), kai turi vienodas teises. Iškyla tie, kurie gamina kokybiškas prekes, tie kurie gamina geriau. Vyksta diferenciacija (turtėti galima be galo).
XX a. pr. Ekonomikoje įvyksta sprogimas. Atsiranda naujos mašinos, nauja energija, įvyksta techninio mokslo revoliucija, kuri paveikia ekonomiką.
Gamintojai gamina savo prekes, bijo savo pinigus investuoti kitur.
Yra 3 grupės verslininkų:
1. Konservatyvūs (niekur neinvestuoja).
2. „Lošėjai“ (rizikingai investuoja)
3. Ne konservatyvūs ir ne lošėjai (apskaičiuoja rizikos laipsnį)
Atsiranda monopolinės įmonės.
Monopolija – tai firma, kuri gamina didžiausią dalį produkcijos į rinką. Ji gali kontroliuoti kainas.
Atsiranda centralizacija ir laisvoji rinka tampa reguliuojamąja.
Pinigai. Jų atsiradimas, esmė ir funkcijos
Kai pradėjo formuotis rinka, tai mainams buvo reikalingi pinigai.
Pinigai – genijaus išradimas.
Pinigai – istorinio rinkos vystymosi rezultatas. Pagal vieną prekę buvo nustatoma kitų prekių vertė. Ta prekė vadinama ekvivalentu.
Istoriškai atsirado vieta, kur vyko mainai (parduodavo savo pagamintą prekę) t.y. turgus. Žmonės suprato, kad ne kiekviena prekė yra ekvivalentinė. (Karvė negalėjo atlikti ekvivalento vaidmens. Ji turėjo lengvai dalintis, o padalinus, vertė turėjo išlikti tokia pat). Tai buvo metalai (sidabras, auksas). Jie išstūmė kitas prekes ir pradėjo vaidinti didelį, netgi pagrindinį vaidmenį.
Pinigai – tai visuotinis ekvivalentas.
Karo metu ekvivalentas keičiasi. Juo tampa degtukai, spiritas. Tuo metu ekonomika yra “nenormali”.
Kai atsirado turtingi žmonės ir dideli miestai, pradėjo kalti monetas su savo atvaizdais. Monetas apyvartoje atpažindavo pagal valdovų atvaizdą. Žmonės suprato, kad reikia simbolių,kuriuos visi atpažįsta ir per mainus priima.
Atsiradus valstybei, valstybė tapo garantu, kad tie pinigai yra 100% vertės. Taip atsirado popieriniai pinigai.
Stabilioje ekonomikoje, kai yra garantija, kad pinigai yra vertingi, apyvartoje atsirado monetos ir popieriniai pinigai. Žmonės pradėjo naudoti čekius, vekselius (skolos lapelius), o dar vėliau atsirado “elektroniniai pinigai” – tai kreditinės kortelės.
Pinigai – tai yra prekė, kuri atlieka visuotinio ekvivalento vaidmenį.
Pinigų funkcijos:
• Vertės matas. Pinigai turi 100 smulkesnių dalių.
• Prekių apyvarta. Jeigu prekių kiekis atitinka pinigų kiekį – tai normalu, jei atvirkščiai – infliacija, defliacija. Jei sutrinka pinigų apykaita, tai nukenčia kitos sritys. Valstybėje yra kreditas ( kiek gražinti už paskolas – palūkanos). Vieno vieneto apyvartos greitis – kaip greitai išeina į apyvartą ir kaip greitai grįžta atgal. Jis padaro 10 apyvartų per metus, tai reikia 10 kartų mažiau pinigų.
Lietuvoje apyvartos greičio nėra ( yra pinigų deficitas)
• Pinigų kaupimas. Tie, kurie nesuvartojami, yra kaupiami. Pinigų kaupimas gali būti tik banke, nes jo neveikia infliacija, o palūkanos t. b. didesnės už infliacijos tempus, tik tada bus kaupimas.
Litas kaupimo f-jos neatlieka. Kaupimo f-ja atlieka tik stabilūs pinigai. Žmonės keičia litus į kitą, stabilesnę valiutą, taip kenkdami ekonomikai. Dolerio santykį (1:4) valstybė apmoka iš “savo kišenės”. Daugiausiai bankai ir kitos finansinės institucijos nelaiko didelių sumų litais, o laiko stabilia valiuta.
• Valstybingumo simbolis. Kiekviena valstybė turi savo pinigų simbolį ir skirtingą pavadinimą.
Tarptautiniai pinigai
Tarptautiniai pinigai- tai tokie pinigai, kurie naudojami tarptautinėje prekyboje, tarptautinėse rinkose. Pradžioje tarptautiniai pinigai buvo tik auksas.Taip pat buvo ir čekiai, atsiskaitinėti su kitomis valstybėmis.
Prieš I- ąjį pasaulinį karą doleris nebuvo niekur naudojamas. Tačiau prieš II- ąjį pasaulinį karą jį daugelis pradėjo vartoti.
Reikėjo sistemos, kuria sugalvojo anglai. Jie paskelbė, kad svaras sterlingas yra naudojamas visose valstybėse su sąlyga, kad jei susikaups svarų per daug, tai Anglija pakeis svarus į auksą.
Aukso standartas- kai bet kada iš bet kurios valiutos buvo galima ja pakeisti į auksą.
Po to ekonomistai suprato, kad auksas nėra pagrindinis turtas. Taip buvo iki II- ojo pasaulinio karo. Po to buvo Prancūzija ir kt. Tada tuos tarptautinius pinigus pavadino valiuta- t. y. pinigai, kurie
visame pasaulyje.
Per II- ąjį pasaulinį karą buvo naudojamas tik auksas.
Po karo Amerika , pasipelniusi per karo metus, susirūpino ir nusprendė, kad reikia pakviesti visas šalis į konferenciją 1944 m. Bretonvudse. Atsisakė tik socialistinės šalys, dėl to iki šiol tos šalys tai sistemai nepriklauso. 75% viso pasaulio aukso buvo JAV, tai atsitiko po karo, dėl to jokio aukso standarto negali būti. JAV paskelbė savo sąlygas ir visi turėjo su tuo sutikti. Buvo paskelbtas aukso paritetas- tai aukso kiekis piniginiame vienete. JAV parodė, kad gali diktuoti ekonomines sąlygas, nes pati buvo išsivysčiusi šalis.
Sąlygos:
1. JAV paskelbė savo dolerio vertę aukso matais.
35$- 1 uncija aukso (31,3 g).
Dviejų valiutų santykis yra valiutos kursas. Atitinkamai kiek yra jų pinigų aukso vienete. Bet nereikalavo apmokėti pinigus auksu. Atsisakė aukso standarto ir įsigaliojo ta pati sistema kaip ir prieš II-ąji pasaulinį karą.
2. Atidarytas tarptautinis valiutinis fondas, tam kad padėti stabilizuoti valiutas. Devalvuoti- paskelbti kitą kursą. Paskolinti dolerius ir pirkti savo valiutos, po to stabilizuoti valiutą ir atiduoti pinigus tarptautiniame valiutiniame fonde. Kiek tarptautiniame valiutiniame fonde turi pinigų, tiek turi ir balsų (valstybės).
3. Įsteigtas pasaulinis bankas- pasaulinės rekonstrukcijos ir ekonominių reformų bankas. Norint įgyvendinti reformas, imama iš pasaulinio banko.
Kiekviena šalis turėjo įvesti kvortą.
Valiutų kursas galėjo svyruoti 1% , jei daugiau:
1) stabilizuoti valiutą;
2) devalvuoti – sumažinti aukso kiekį;
3) išeiti iš tos sistemos.
Veikė iki 1971 m.
Trūkumas: nebuvo numatyta ką daryti jei kris dolerio kursas. Jie to nesitikėjo, bet 1960 m. nustatytas kursas pradėjo mažėti, nes: