Turinys
Turinys 1
Įvadas 2
Lietuvos eksporto ir importo draudimo veikla 3
Eksporto kredito (finansinio kredito) draudimas 4
Draudimo procedūra ir sąlygos 5
Draudimo objektas 6
Draudiminiai įvykiai 6
Nedraudiminiai įvykiai 6
Draudimo sumų, draudimo įmokų dydžių nustatymas 6
Draudimo sutarties galiojimo terminai 6
Draudėjo ir draudiko pareigos ir teisės 7
Žalos nustatymas ir draudimo išmokų mokėjimas 9
Draudimo sutarties pakeitimo ir nutraukimo sąlygos 10
Netesybos už draudimo rūšies taisyklių pažeidimus 10
Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka 10
Pranešimai 11
Prekinio kredito draudimas 11
Draudimo objektas 12
Draudimo procedūra ir sąlygos 13
Draudimo įmokų nustatymas 14
Draudimo sutarties galiojimas 14
Draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos 15
Draudiminiai įvykiai 17
Nedraudiminiai įvykiai 18
Draudimo išmoka 18
Draudimo sutarties pakeitimo ir nutraukimo sąlygos 19
Netesybos už draudimo rūšies taisyklių pažeidimus 20
Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka 20
Pranešimai 21
Išvados 22
Literatūros sąrašas 23
Įvadas
Šiuolaikiniame versle retas kuris stambesnis verslo subjektas išsitenka vietinėje rinkoje. Naujų rinkų užkariavimas vykdomas dviem būdais: eksportuojant prekes arba investuojant pinigus veiklai vystyti naujoje rinkoje. Abiem atvejais verslininkas rizikuoja prarasti prekes ar pinigus ne tik dėl savo klaidų, bet ir dėl negalimų nu¬matyti politinių ir ekonominių pokyčių užsienio valstybėje. Deja, neretai labai pelningos rinkos egzistuoja politiškai ir ekonomiškai nestabiliose valstybėse.
Dabar nebereikia aiškinti, kad norint ramiai ir užtikrintai plėtoti verslą, būtina apsaugoti tai, kas yra investuota ir sukurta per daugelį metų įmonėje. Visi supranta būtinybę apdrausti įmonės transportą, pastatus, įrengimus, bet tik nedaugelis pagalvoja, kad didžiausias įmonės turtas yra jos veikla – produkcijos pardavimas ar paslaugų teikimas. Turtas, kurio praradimą įmonės vadovai įvertina tik neatsiskaičius klientams.
Tyrimai rodo, kad Lietuvos įmonės apie 70 % pardavimų vykdo atvira sąskaita, t.y. suteikdamos savo klientams mokėjimo atidėjimą. Turbūt nerastume Lietuvoje įmonės veikiančios bent keletą metų ir kuri nebūtų susidūrusi su atsiskaitymo sutrikimais.
Kreditų draudimas apsaugo verslą nuo grėsmės, kylančios klientui nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant už produkcijos ir (ar) paslaugos pardavimą taikant atidėtą mokėjimą.
Tai gali įvykti tapus klientui nemokiam (bankrutavus) arba todėl, kad klientas nesugeba ar vengia atsiskaityti sutartyje nustatytu kreditavimo periodu. Tokia rizika vadinama „komercine rizika“.
Eksportuojančios įmonės gali apsaugoti savo verslą ir nuo politinės rizikos, kuri gali sąlygoti neatsiskaitymą. Pavyzdžiui, karas Jūsų kliento šalyje, Vyriausybės veiksmai, kurių pasekoje nutraukiamos pirkimo-pardavimo sutartys arba uždraudžiamas prekių ar paslaugų importas.
Šiame darbe panagrinėsime viena iš finansinių nuostolių draudimo rūšių – kredito draudimą. Giliau pažvelgsime į eksporto ir prekinio kredito draudimą
Lietuvos eksporto ir importo draudimo veikla
1997 m. gruodžio 3 įkurta UAB draudimo įmonė Lietuvos eksporto ir importo draudimas (LEID), užsiimanti ne gyvybės draudimo šakos kredito draudimu.
Komerciniai bankai, tapdami šios bendrovės akcininkais tikėjosi, kad LEID garantuos iki 120 mln. litų paskolų, kurioms nereikės užstato, ir dėl suteikiamų garantijų sumažėsiančios rizikos padidės kreditavimo galimybės. Tuo metu ekspertai prognozavo kad šalies finansų rinka pasipildys maždaug 350 mln. litų, skiriamų apyvartos lėšoms ir į eksportą orientuotoms investicijoms.
Ekspertų prognozės per metus neišsipildė, įkurtos bendrovės pasiruošimas draudiminei veiklai tęsėsi gana ilgai ir 98 metais tebuvo sudarytos 6 draudimo sutartys, viso gauta tik 83 906 litų draudimo įmokų. Be to, neatmetama galimybė kad toks mažas sutarčių kiekis sudarytas ne tik dėl ilgo pasiruošimo veiklai, bet ir dėl Lietuvos rinkos būklės: mažo poreikio drausti mažos rizikos projektus su Vakarų šalimis arba per didelės rizikos apdrausti kai kuriuos projektus su Rytų rinkomis.
Valstybei nuosavybės teise priklausančių LEID akcijų turėtoja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija turi kontrolinį akcijų paketą ( 3 ).
Pagrindiniai LEID’o tikslai – didinti Lietuvos ūkio subjektų galimybes eksportuoti produkciją, apdraudžiant prekių bei paslaugų eksporto riziką ir paskolas, imamas prekių gamybai bei remti smulkaus ir vidutinio verslo subjektus, apdraudžiant ilgalaikių investicinių projektų paskolas. Įgyvendindamas savo misiją, LEID’as siūlo ūkio subjektams šiuos draudimo produktus:
– prekinio kredito draudimą, įgalinantį sumažinti neapmokėjimo už užsienio pirkėjams išsiųstą produkciją riziką;
– eksporto kredito (finansinio kredito) draudimą, įgalinantį papildyti įmonės apyvartines lėšas banko paskolomis, neturint pakankamai užstato;
LEID’o sudarytomis draudimo sutartimis prisiimtiems įsipareigojimams suteikiama valstybės garantija.
Eksporto kredito (finansinio kredito) draudimas
Draudimo esmė:
• Mažinama eksporto komercinė rizika.
• Didinamos apyvartinės lėšos eksportuojamos produkcijos gamybai.
Verslo subjektai ir pagrindinės
draudimo sąlygos:
Šia draudimo rūšimi gali pasinaudoti ūkio subjektai, eksportuojantys savo produkciją ir paslaugas, kurių ne mažiau kaip 50 proc. vertės sukurta Lietuvoje.
Draudimo objektas:
Paskolos, suteiktos lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų gamybai bei eksportui, grąžinimo bankui užtikrinimas.
Draudimo trukmė:
Draudžiamos paskolos trukmė ne daugiau 12 mėn.
Ūkio subjekto dalyvavimas savomis lėšomis:
Ūkio subjektas turi investuoti ne mažiau kaip 15 proc. savo lėšų į verslo projektą, kurio įgyvendinimui imama paskola.
Atsakomybės limitai:
• UAB draudimo įmonė Lietuvos eksporto ir importo draudimas (toliau tekste – LEID) užtikrina iki 80 proc. neatgautos paskolos grąžinimą, kai ūkio subjektas įkeičia bankui įstatymų nustatyta tvarka leidžiamą įkeisti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.
• LEID užtikrina iki 100 proc. neatgautos paskolos grąžinimą, kai ūkio subjektas įkeičia LEID įstatymų nustatyta tvarka leidžiamą įkeisti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kurio vertė sudaro ne mažiau 50 proc. paskolos sumos.
Draudimo sutarties sudarymas:
• Eksportuotojas paruošia verslo projektą, kartu su finansiniais dokumentais pristato jį LEID ir pateikia prašymą draudimo sutarčiai sudaryti.
• Eksportuotojas kreipiasi į komercinį banką dėl paskolos suteikimo.
• Komercinis bankas pateikia išvadas apie paskolos suteikimą.
• LEID išanalizuoja eksportuotojo pateiktus verslo projektą ir finansinius dokumentus ir nusprendžia, ar galima sudaryti draudimo sutartį.
• Eksportuotojui, sumokėjus draudimo įmoką, LEID išduoda draudimo liudijimą (polisą).
• Komercinis bankas suteikia paskolą, draudimo polisą priimdamas kaip paskolos grąžinimo garantą. LEID draudimo sutartis prilyginama valstybės garantijai.
• Eksportuotojas kreipiasi į Verslo plėtojimo tarybą dėl draudimo įmokos dalies sumokėjimo už jį.
Draudimo procedūra ir sąlygos
Ūkio subjektas, norintis sudaryti draudimo sutartį, draudikui turi pateikti nustatytos formos prašymą raštu. Reikia turėti banko išvadas dėl paskolos suteikimo bei sąlygų. Reikalingas valdymo organo, turinčio teisę spręsti paskolos gavimo klausimą, sprendimas. Būtinai reikia pateikti dokumentus, įrodančius (arba garantuojančius) apmokėjimą už numatomą parduoti produkciją (kontraktą su pirkėju, akredityvą, banko ar valstybės garantiją ir kt.).
Draudikas, ne ilgiau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo visų draudimo sutarties sudarymui reikiamų dokumentų gavimo, išnagrinėja prašymą ir grąžina draudėjui antrąjį prašymo egzempliorių, kuriame nurodo savo sprendimą dėl draudimo sutarties sudarymo. Esant teigiamam sprendimui, antrajame prašymo egzemplioriuje taip pat nurodoma draudimo įmoka ir jos mokėjimo terminai.
Sudarant draudimo sutartį 100 procentų užtikrinančią neatgautos paskolos grąžinimą, draudikas kartu su sprendimu draudėjui išsiunčia patvirtintą įkeičiamo turto sąrašą. Draudikas gali pareikalauti pateikti papildomą siūlomo įkeisti turto sąrašą.
Esant teigiamam sprendimui, draudėjas įstatymų nustatyta tvarka, pradeda tvarkyti turto įkeitimą. Visas išlaidas, susijusias su turto įkeitimo įforminimu apmoka draudėjas. Kai draudikas įstatymų nustatyta tvarka gauna hipotekos lakšto ar kilnojamojo turto įkeitimo lakšto originalą ir pažymėjimą apie įkeitimo įregistravimą, jis išsiunčia draudėjui antrąjį jo užpildyto prašymo egzempliorių, kuriame nurodoma draudimo įmoka ir jos mokėjimo terminai.
Gavęs antrąjį prašymo egzempliorių, draudėjas per nurodytą laiką sumoka draudimo įmoką (pirmą įnašą) arba praneša draudikui raštu apie atsisakymą sudaryti draudimo sutartį.
Draudimo įmoka mokama grynaisiais pinigais arba naudojantis banko paslaugomis. Draudimo įmokos sumokėjimo grynaisiais pinigais įrodymas yra draudiko kasos pajamų kvitai; naudojantis banko paslaugomis – mokėjimo patvirtinimas, gautas iš draudiko banko.
Draudikas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po įmokos gavimo įteikia draudėjui draudimo liudijimą (polisą).
Draudimo objektas
Draudimo objektas yra draudėjo paimtos iš banko ir apdraustos paskolos ar jos dalies negrąžinimas. Draudimo objektu nėra palūkanos ir delspinigiai. Draudžiamos paskolos trukmė negali būti ilgesnė kaip 12 mėnesių.
Draudiminiai įvykiai
Draudiminis įvykis – draudėjo paimtos iš banko ir apdraustos paskolos ar jos dalies negrąžinimas.
Nedraudiminiai įvykiai
Nedraudiminiai įvykiai yra draudėjo paskolos ar jos dalies negrąžinimas jeigu paskola visiškai ar iš dalies buvo naudojama ne pagal tikslinę paskirtį arba lėšos už parduotą produkciją ar suteiktas paslaugas įplaukusios į banką naudojamos ne paskolai dengti. Taip pat dėl stichinių nelaimių: smarkių audrų, ciklonų, žemės drebėjimų, jūrų ar upių potvynių, žaibų poveikio ir kt.
Draudimo sumų, draudimo įmokų dydžių nustatymas
Draudikas draudimo sutartimi užtikrina iki 80 procentų neatgautos paskolos dalies grąžinimą, o riziką dėl kitos dalies prisiima paskolą išdavęs bankas. Tarybos sprendimu draudikas gali užtikrinti 100 procentų neatgautos paskolos grąžinimą. Draudimo įmokos dydį nustato draudikas, įvertinęs verslo planą, kontraktus su pirkėju, apmokėjimo už eksportuojamą produkciją garantijas, draudėjo finansinius
rodiklius, valstybės, į kurią eksportuojama produkcija, riziką. Draudimo įmoka sumokama visa iškart už visą draudimo sutarties galiojimo laikotarpį arba dalimis – draudiko nustatytais terminais. Visi mokėjimai pagal draudimo sutartį yra atliekami Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta – litais. Mokėjimai kitokia valiuta yra įmanomi, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės norminiams aktams.
Draudimo sutarties galiojimo terminai
Draudimo sutartis įsigalioja, 0.00 val. kitą dieną po tos, kurią draudikas gavo draudimo įmoką, bet ne anksčiau draudimo liudijime (polise) nurodytos dienos, 0.00 val. Draudimo sutartis galioja paskolos sutarties, kurios grąžinimo užtikrinimui ji sudaroma, galiojimo laiką, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių.
Draudėjo ir draudiko pareigos ir teisės
Iki sutartiniuose santykiuose ir sutarties galiojimo metu šalys privalo elgtis sąžiningai, atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią reikšmės draudimo sutarties sudarymui ir jos vykdymui.
Draudėjas privalo:
• naudoti iš banko gautą paskolą lietuviškos kilmės prekėms gaminti, eksportuoti ir paslaugoms teikti, nenaudoti gautų lėšų darbo užmokesčiui ir įstatymų nustatytiems mokesčiams mokėti, atsiskaitymus vykdyti tik per banką;
• laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, šių draudimo taisyklių nustatytų reikalavimų;
kas ketvirtį, ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos pateikti draudikui įmonės veiklos rezultatų ataskaitą (balansą, pelno ir nuostolių ataskaitą), informaciją apie įmonės kreditorius ir debitorius ir informaciją apie paskolos naudojimą;
• prieš sutarties pasirašymą sudaryti draudikui sąlygas pačiam įvertinti draudimo riziką. Ši draudėjo pareiga – suteikti draudikui galimybę pačiam įvertinti draudimo riziką – išlieka visą draudimo sutarties galiojimo laikotarpį;
• laiku sumokėti įmoką;
pranešti draudikui apie draudiminės rizikos sumažėjimą ar padidėjimą;
• per 7 darbo dienas pranešti draudikui apie bet kokį įvykį, draudėjo manymu, galintį turėti įtakos draudimo sutarties sudarymui, atsitikusį po prašymo pateikimo draudikui;
• jeigu keičiasi duomenys, kuriuos draudėjas pateikė prašyme sudaryti draudimo sutartį, per 7 darbo dienas pateikti draudikui patikslintus duomenis;
• pagal galimybes daryti viską, kad nesukeltų žalos bankui, išdavusiam paskolą, kurios grąžinimas užtikrinamas draudimo sutartimi;
• be draudiko leidimo už paskolą įsigyto turto neperleisti kitiems asmenims ar naudoti kitaip, negu numatyta dokumentuose, pateiktuose paskolai gauti;
• gavęs banko pretenzijas pašalinti paskolos sutarties pažeidimus, per 2 darbo dienas apie tai informuoti draudiką ir per banko nustatytą, su draudiku suderintą terminą stengtis juos pašalinti;
• įvykus draudiminiam įvykiui, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas informuoti apie tai draudiką ir pateikti visus turimus su draudiminiu įvykiu susijusius dokumentus;
• įvykus draudiminiam įvykiui, laikytis draudiko nurodymų ir pagal galimybes veikti siekiant sumažinti žalą bankui;
• sudaryti su draudiku sutartį dėl reikalavimo teisės į skolas, atsiradusias pateikus draudėjo gaminamą produkciją pirkėjams ir/ar nuosavybės teisės į pagamintą produkciją arba kitą turtą, perleidimo;
• padėti draudikui realizuoti perleistą reikalavimo teisę į savo pirkėjus.
Sudaręs draudimo sutartį 100 procentų užtikrinančią neatgautos paskolos grąžinimą ir įkeitęs kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, draudėjas taip pat privalo: