ĮVADAS
Šiame referate apžvelgsime Lietuvos banko istoriją, kuri prasidėjo
visai neseniai, XX a. pradžioje. Per keletą nepriklausomybės dešimtmečių
Lietuva iki 1940 m. sugebėjo sukurti stiprią, gyventojų pasitikėjimą
turinčią instituciją. Įvairiuose šaltiniuose pažymima, kad pasaulinės
ekonominės krizės metu, Lietuvos nacionalinė valiuta (litas) sugebėjo
išlaikyti savo kursą. Tai buvo retas reiškinys pasaulyje ir jis parodė, kad
Lietuvos bankas yra stipri organizacija. Lietuvos banko veiklą sustabdė
sovietinė okupacija, tačiau po Nepriklausomybės atkūrimo jis buvo atkurtas
ir sėkmingai vykdo savo veiklą iki šių dienų.
Taip pat aptarsime Lietuvos banko atliekamas funkcijas. Trumpai
apžvelgsime kokios jos yra ir kokie svarbiausi jų tikslai. Tik funkciją
„pinigų politika“ aprašysim plačiau, nes, mūsų nuomone, tai labiausiai
visuomenę dominanti banko veikla, kadangi su pinigais mes susiduriame
kasdien. Visuomenė domisi, ar Lietuvos bankui pavyksta siekti pagrindinio
pinigų politikos tikslo – kainų stabilumo. Pagrindinis pinigų politikos
tikslas yra ir svarbiausias Lietuvos banko tikslas.
Supažindinsime su Lietuvos banko struktūra ir valdymu, pateiksime
banko struktūros schemą ir priminsime, kas šiuo metu vadovauja Lietuvos
banko valdybai.
Pagrindinis mūsų darbo tikslas yra aptarti Lietuvos banko funkcijas,
jo valdymą ir istoriją. Taip bandysime jus supažindinti kas tas Lietuvos
bankas ir ką gero ar blogo jis mums duoda.
1. LIETUVOS BANKO RAIDA
Šiame skyriuje aptarsime nuo kada ir kokiomis aplinkybėmis Lietuvos
bankas pradėjo savo veiklą ir kaip keitėsi pagrindinės jo nuostatos nuo
įkūrimo (1922). Bankininkystė ištakos prasidėjo jau XVIII a., tačiau
Lietuvai susiklostė nepalankios istorinės aplinkybės ir daugiau nei 200
metų Lietuva neturėjo galimybės įkurti nacionalinį banką. Skyriuje aiškiai
matysis skirtumai tarp Lietuvos banko funkcijų tarpukario laikotarpyje ir
po Nepriklausomybės atkūrimo.
1.1 Lietuvos centrinės bankininkystės ištakos
Lietuvos centrinės bankininkystės ištakos siejamos su 1768 m., kai
Seimas nutarė steigti valstybinį emisijos banką, turintį teisę leisti
notas. Sumanymas pradėtas įgyvendinti 1792 m. Banko kontoras ketinta
įsteigti Vilniuje, Gardine ir Minske. Tačiau po trečiojo Lietuvos –
Lenkijos Respublikos padalijimo (1795 m. ) Lietuva prarado valstybingumą ir
galimybę kurti savo pinigų sistemą.
1.2 Lietuvos bankas 1922-1940 m.
1918 m. nepriklausomybę atkūrusi Lietuva kelerius metus neturėjo savo
emisijos banko. Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos rinkoje cirkuliavo
svetimų valstybių pinigai. 1922 m. Lietuva priėmė piniginio vieneto – lito
įvedimą ir įkūrė nacionalinį emisijos banką – Lietuvos banką. Tai buvo
akcinė bendrovė, jos kapitalą sudarė 12 mln. litų, 80 proc. akcijų
priklausė valstybės iždui. Lietuvos bankui buvo leista:
1) pirkti ir parduoti tauriuosius metalus;
2) pirkti, parduoti diskontuoti komercinius dokumentus (vekselius,
čekius ir kt.);
3) priiminėti indėlius, atidaryti einamąsias sąskaitas;
4) teikti paskolas, duoti avansus;
5) atlikti klientų atsiskaitymų operacijas;
6) atlikti valstybės iždinių ir valstybės taupomųjų kasų operacijas;
7) saugoti klientų vertybes.
Respublikos Prezidento aktu pirmuoju nepriklausomos Lietuvos banko
valdytoju paskirtas profesorius Vladas Jurgutis.
1931 m. Lietuvos bankas tapo Tarptautinių atsiskaitymų banko nariu,
jam priklausė 500 šio banko akcijų. Taip pat bankas plėtė bendradarbiavimą
su užsienio centriniais bankais ir intensyvino korespondentinius ryšius su
jais.
Bankas buvo filialinio pobūdžio, savo skyrius turėjo visuose
apskričių centruose. Daugelis mažesnių skyrių pirmiausia atlikinėjo iždo ir
nedideles bankines operacijas. Skyriai galėjo suteikti paskolas, tačiau jos
būdavo riboto dydžio, todėl kreditavimas labiau buvo sutelktas banko
centre.
Lietuvos bankas tiesiogiai kreditavo ūkį, laisvųjų profesijų asmenis,
ūkininkus, namų savininkus , kreditavo kooperatyvus ir atliko paskutiniojo
kreditoriaus misiją.
Kreditavimo plėtra buvo netolygi, kredito politikos tikslai įvairiais
laikotarpiais – nevienodi. Lietuvos banko kredito politika buvo grindžiama
ekonominiais, o ne politiniais, tautiniais principais. Iki 1927 m. bankas
siekė gyventojų pasitikėjimo litu, todėl naudojo griežtą kredito
restrikcijos politiką ir tuo tikslu naudojo selekcinio kreditavimo
priemonę. Pirmenybė ir lengvatos buvo taikomos eksportui, bankas
nekreditavo Lietuvoje gaminamų prekių įvežimo.
Nuo 1927 m. didėjant banko aukso ir užsienio valiutos fondui, išnykus
psichologiniam nepasitikėjimui litu, pradėta mažinti kreditavimo varžymus
iki visiško jų panaikinimo 1930 m.
Dinamišką ir sėkmingą Lietuvos banko veiklos plėtrą ilgam sustabdė
ekonominė krizė 1927-1931 m. Tačiau lito kursas buvo sėkmingai išlaikytas.
Po
ekonominės krizės litu imta pasitikėti, jis tapo viena tvirčiausių
valiutų pasaulyje.
Lietuvos bankas aktyviai naudojo valiutų vadybą, kurios svarbiausias
tikslas buvo aukso ir užsienio valiutos fondo saugumas. Absoliučiai
didžioji aukso atsargų dalis buvo deponuota užsienio bankuose.
Valiutinėmis operacijomis buvo reguliuojama valiutų paklausa ir
pasiūla, lito kursas, taip pat tenkinama importuotojų ir kitų subjektų
valiutos paklausa.
Lietuvos bankas užėmė stiprias pozicijas nacionalinėje kredito
rinkoje. Trečiąjį dešimtmetį jis suteikdavo 30-40 procentų bendros visų
kredito įmonių paskolų sumos. Teikdamas daug pigių paskolų bankas padėjo
atsigauti daugeliui senųjų įmonių, modernėti naujoms įmonėms, stiprėti
Lietuvos eksporto potencialui, pakeisti jo struktūrą, reguliuoti užsienio
prekybos balansą ir kaupti valiutos fondą.
1.3 Lietuvos banko sovietizacija.
Lietuvos banko veiklą nutraukė sovietinė okupacija. Nuo pat okupacijos
pradžios bankas buvo sparčiai sovietizuojamas jį nacionalizuojant, keičiant
jo vadovus, įvedant privalomą ūkio subjektų gaunamų pinigų inkasavimą ir
atsiskaitymus negrynaisiais, sutelkiant jame beveik visas bankines
operacijas, priverstinai priskiriant jam klientūra ir kt. SSRS vadovybės
sprendimu Lietuvos bankas 1940 m. buvo inkorporuotas į SSRS valstybinį
banką ir jam buvo suteiktas SSRS valstybinio banko respublikinės kontoros
statusas be jokio savarankiškumo. Taip pat buvo uždraustas ir litas.
Nacionaline valiuta tapo rublis. Vėl funkcionuoti Lietuvos bankas pradėjo
jau po Nepriklausomybės atkūrimo.
1.4 Lietuvos banko atkūrimas 1990 m. ir veikla iki šių dienų
1990 m. kovą įsteigtas Lietuvos bankas pratęsė jau tarpukaryje
veikusio centrinio šalies banko tradicijas. Dar dvejus metus po
nepriklausomybės atkūrimo Lietuva vis dar priklausė rublio zonai, todėl
bankas negalėjo imtis aktyvios pinigų politikos,taigi pagrindinės pastangos
buvo skirtos pasirengti įvesti savus pinigus. 1992 m. buvo įvesti
laikinieji pinigai talonai ir Lietuvos bankas jau galėjo savarankiškai
atlikti centrinio banko funkcijas. Talonai cirkuliavo rinkoje vienerius
metus ir 1993 m. buvo įvestas litas, nuslopinta triženklė infliacija,
stabilizuotas lito kursas.
Siekiant kainų stabilumo ilgesniu laikotarpiu, 1994 m. litas buvo
susietas su JAV doleriu. Litai buvo padengti 100 procentu auksu ir
konvertuojamosios valiutos atsargomis, o pagrindinis litų emisijos šaltinis
– užsienio valiutos pardavimas Lietuvos bankui. Oficialios tarptautinės
atsargos, kurias pradžioje sudarė kitų šalių centrinių bankų grąžintas
tarpukario Lietuvos banko auksas ir valiuta, ilgainiui tapo nuolat
papildomos Lietuvos banko sukauptomis konvertuojamosios valiutos
atsargomis, kurios investuojamos vadovaujantis susiklosčiusia tarptautine
centrinių bankų atsargų investavimo praktika.
Komercinių bankų sektorius 1995 m. patyręs pirmuosius sunkius
išbandymus, priėmus sprendimus dėl bankų kapitalo bazės stiprinimo ir
veiklos riziką ribojančių normatyvų griežtinimo bei priežiūros, taip pat
įdiegus nustatytus tarptautinius saugios bankininkystės standartus, tapo
stabilus ir vis plėtėsi. Sukurta tarpbankinių lėšų mokėjimo ir atsiskaitymų
sistema, kuria naudojasi visi komerciniai bankai ir Lietuvoje veikiantys
užsienio bankų skyriai.
Lietuvai vis labiau integruojantis į Vakarus, plėtojantis ekonominiams
ryšiams su Europos Sąjungos šalimis ir vykstant atitinkamiems pokyčiams
prekybos valiutinėje struktūroje nutarta 2002 m. vasario 2 d., išlaikant
fiksuotą valiutos kursą, pereiti nuo JAV doleriu prie euro.
2001 m. priimtas naujas Lietuvos banko įstatymas suteikė centriniam
bankui didesnę nepriklausomybę ir galimybę aktyviau vykdyti pinigų
politiką.
Lietuvai rengiantis narystei Europos Sąjungoje ir Ekonominėje pinigų
sąjungoje, ruošiamasi būsimam Europos centrinių bankų sistemoje.
2. LIETUVOS BANKO VEIKLA
Lietuvos banko pagrindinis tikslas – siekti kainų ir pinigų stabilumo.
Šiam tikslui įvykdyti Lietuvos bankas atlieka tam tikras funkcijas, kurias
pabandysime panagrinėti šioje savo referato dalyje, o vėliau apie vieną iš
funkcijų – pinigų politiką pakalbėsime plačiau.
2.1 Funkcijos
Lietuvos bankas, įgyvendindamas pagrindinį tikslą atlieka šias funkcijas:
– vykdo Lietuvos Respublikos pinigų emisiją;
– formuoja ir vykdo pinigų politiką;
– nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą;