TURINYS
ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………………………2
1. STATISTINĖS PRIEMONĖS NEDARBO TYRIMUI………………………………………………………..3
1.1. Statistinės lentelės…………………………………………………………………………………………………………3
1.2. Grafinis duomenų skaičiavimas………………………………………………………………………………………4
1.3. Santykiniai dydžiai………………………………………………………………………………………………………..5
1.4. Vidutiniai dydžiai………………………………………………………………………………………………………….5
1.5. Statistinės informacijos variacijos rodikliai………………………………………………………………………6
1.6. Dinamikos eilučių rodikliai…………………………………………………………………………………………….6
1.7. Dinamikos eilučių prognozavimas…………………………………………………………………………………..7
2.NEDARBO STATISTINIS TYRIMAS……………………………………………………………………………….8
3. 2004-ŲJŲ METŲ DARBO RINKOS PROGNOZĖ………………………………………..…………….13
IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………………….15
LITERATŪRA…………………………………………………………………………………………………………………..17
ĮVADAS
Nedarbas – viena svarbiausių makroekonominių problemų. Netekus darbo prarandamas pajamų šaltinis, smunka gyvenimo lygis, patiriamas psichologinis diskomfortas. Nedarbas tyrinėjamas įvairiais aspektais: nustatinėjamas jo lygis, priežastys, makroekonominiai ir mikroekonominiai nedarbo nuostoliai, rengiama ir tobulinama vyriausybės užimtumo politika. Nedarbas tapo įprastu reiškiniu ne tik Vakarų, bet ir Vidurio bei rytų Eurpos šalyse, tame tarpe ir Lietuvoje. Akivaizdu, kad nedarbas egzistuoja kaip problema. Nedarbo lygio, priežasčių ir pasekmių analizė padeda surasti nedarbo mažinimo būdus, vyriausybei lengviau įgyvendinti užimtumo programas.
Nedarbas – reiškinys, kai žmonės neturi darbo, bet aktyviai jo ieško. Bedarbiai – darbingi asmenys, kurie neturi darbo, bet aktyviai jo ieško, registruodamiesi įdarbinimo įstaigose ar apskaitomi kitais būdais. Nedarbas rodo vieno iš svarbiausių gamybos veiksnių – darbo(darbo jėgos) – panaudojimo laipsnį. Lietuvos darbo biržos informacija neparodo tikslaus bedarbių skaičiaus, kadangi dalis gyventojų darbo ieško nelegaliose ar privačiose darbo biržose ar kitaios būdais. Tuo tarpu darbo birža skelbia duomenis tik apie bedarbius, besikreipiančius į valstybinę darbo biržą. Darbo biržos duomenys neatspindi tikrojo nedarbo lygio. Netikslūs duomenys apie ieškančius darbo trukdo tiksliai nustatyti nedarbo priežastis.
Ekonominių statistinių tyrimų pagalba, remiantis bendraisiais socialinių ekonominių reiškinių principais, metodais, instrumentais, duomenų gavimo šaltiniais, taikant įvairias analizės metodikas, galima atlikti bedarbystės tyrimus.
Šio darbo tikslas atlikti teorinę literatūros analizę apie bedarbystei tirti skirtas statistines priemones bei pateikti jų praktinį pritaikymą. Šiuo atveju ekonominės statistikos tyrimo objektas – gyventojų bedarbystė, o statistikos vienetas – Lietuvos bedarbiai.
1. STATISTINĖS PRIEMONĖS NEDARBO TYRIMUI
1.1. Statistinės lentelės
Vienas iš statistikos instrumentų yra statistinės lentelės, kuriose išdėstomi statistinio suvedimo ir grupavimo rezultatai. Jos yra aiškesnės ir vaizdesnės už žodinį tekstą. Jose rodikliai išdėstomi logiškiau, nuosekliau. Tipiškos statistikos lentelės turi savo reikalavimų: jos turi būti vaizdžios ir nesunkiai suprantamos; nedidelės ir lengvai apžvelgiamos; žodžiai rašomi be trumpinimų; galima vartoti sutartinius žymėjimus. Statistinėse lentelėse pateikiama statistinės visumos bendra charakteristika. Šių lentelių pranašumas -jose pateikiamų duomenų išraiškingumas, vaizdingumas ir kompaktiškumas. Pagrindiniai statistinių lentelių elementai yra šie: lentelės numeris; pavadinimas (paantraštė), eilučių ir stulpelių antraščių pavadinimai, pagrindinė statistinė informacija; išnašos;duomenų šaltiniai (1 lentelė).
1 lentelė. Gyventojų užimtumas tūkstančiais
2002 m. 2003 m. 2003 m.*
I ketvirtis II ketvirtis III ketvirtis IV ketvirtis
Gyventojai, metų pradžioje, iš viso 3475,6 3462,5 3462,5 3462,5 3462,5 3462,5
15 m. ir vyresni gyventojai 2816,0 2829,6 2829,6 2829,6 2829,6 2829,6
Darbo jėga 1630,3 1606,7 1697,2 1649,6 1613,9 1641,9
Užimtieji 1405,9 1387,9 1478,7 1459,0 1426,3 1438,0
Bedarbiai 224,4 218,8 218,5 190,6 187,6 203,9
Neaktyvūs gyventojai 1845,3 1855,8 1765,3 1812,9 1848,6 1820,7
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2004m
Ekonominiuose tyrimuose naudojamos įvairios statistinių lentelių rūšys, kurios skiriasi apibūdinamų visumų įvairiu skaičiumi,
skirtingais veiksnio ir tarinio sudarymo būdais, jų santykiais.Priklausomai nuo veiksmo skiriamos trys statistinių lentelių rūšys: paprastos, grupinės, kombinuotos.
Statistikos praktikoje plačiausiai taikomos paprastosios statistinės lentelės, kuriose sugrupuoti stebėjimo vienetai pagal vieną esminį požymį. Jų veiksnyje nėra sisteminama nagrinėjamų vienetų statistinė visuma. Paprastos statistinės lentelės tik aprašo reiškinį, pateikia informaciją, būtina statistinio valdymo funkcijoms įgyvendinti, o grupinės ir kombinuotosios daugiausia naudojamos mokslinio pažinimo tikslams. Darbo lentelės naudojamos surinktai statistinei medžiagai apdoroti. Jose apskaičiuojami santykiniai dydžiai, vidurkiai bei gaunami įvairūs apibendrinantys analitiniai rodikliai.
1.2. Grafinis duomenų skaičiavimas
Statistikai taip pat svarbus grafinis informacijos vaizdavimas. Tai antrasis vartojamas statistikos instrumentas, atliekant statistikos tyrimą. Naudojant grafikus, išraiškingesnė nagrinėjamų duomenų lyginamoji charakteristika, tiriamojo reiškinio raida, geriau matyti pagrindiniai tarpusavio ryšiai. Statistiniai grafikai sudaromi siekiant statistikos duomenis populiarinti bei analizuoti. Kad lengviau būtų aiškinti ar analizuoti, jie parodo suvestinės rezultatus.
Pagrindiniai grafiko elementai yra šie: geometriniai ženklai, grafiko laukas, erdvės orientyrai, mastelio orientyrai, grafiko eksplikacija. Labai svarbu yra parinkti tinkamą statistinio grafiko tipą, kadangi jis palengvina analizuoti vystymosi dėsningumus, reiškinių pasiskirstymą. Statistiniai grafikai klasifikuojami įvairiais būdais. Pagal sudarymo būdą grafikai skiriami į diagramas ir statistinius žemėlapius. Diagramų yra daug – tai linijinės, stulpelinės, skritulinės, dvimatės, trimatės diagramos, histogramos, taip pat įvairių diagramų deriniai. Plačiausiai taikomos linijinės, struktūrinės, stulpelinės ir juostinės diagramos, kurių tikslas – reiškinių raidai laiko atžvilgiu vaizduoti arba vienarūšiams reiškiniams tarpusavyje lyginti; reiškimų struktūrai bei poslinkiams vaizduoti. Reiškinių dinamika grafiškai dažniausiai vaizduojama stulpelinėmis, linijinėmis arjuostinėmis diagramomis. Stulpelines diagramas tikslingiau naudoti tais atvejais, kai imami tik atskirų metų dinamikos eilutės lygiai su dideliais ir nelygiais intervalais tarp jų. Be to, stulpelinė diagrama turi būti sudaryta griežtai laikantis chronologinės tvarkos. Dinamikos eilučių grafiniam vaizdavimui praktiškai patogesnės yra linijinės diagramos, nes linija geriau parodo vystymosi proceso nenutrūkstamumą. Jos patogios dar ir tuo, kad linijinėse diagramose vienu metu galima atvaizduoti daug rodiklių, juos palyginti. Remiantis grafikais galima padaryti išvadas, kurias būtų sunkiau atlikti tik iš lentelių. Grafikai naudojami palyginti reiškiniams pagal jų dydį, apibūdinti jų pasikeitimus laiko atžvilgiu ir visumos struktūrai, nustatyti reiškinių ryšius, atvaizduoti visumos pasiskirstymą pagal kurį nors požymį, nustatyti reiškinio geografinį išsidėstymą. Statistiniams grafikams vaizduoti naudojami ii, programiniai paketai, kaip Microsoft Ęxcel, Statistika,
1.3. Santykiniai dydžiai
Statistinės informacijos analizėje svarbią vietą užima išvestiniai apibendrinamieji rodikliai – santykiniai dydžiai ir vidurkiai. Santykiniai dydžiai svarbūs analizuojant socialinius ekonominius, verslo ar kitus reiškinius, nes absoliutiniai dydžiai ne visuomet visapusiškai apibūdina reiškinį ir jo kitimą. Dažniausiai tik lyginant, t.y. skaičiuojant santykinį dydį, absoliutinis dydis parodo savo tikrąją reikšmę. Santykiniai dydžiai apibūdina nagrinėjamų reiškinių požymių tarpusavio santykius. Jie gaunami padalinus vieną dydį iš kito. Santykiniai dydžiai dažniausiai reiškiami procentais.
Bedarbystės analizėje panaudoti šie santykiniai dydžiai: dinamikos, struktūros, intensyvumo, ekonominio išvystymo. Dinamikos santykiniai dydžiai parodo reiškinio kitimą tam tikru laiku. Jie skaičiuojami baziniu ir grandininiu būdu. Santykiniai dinamikos baziniai dydžiai rodo rodiklio kitimą per visą nagrinėjamą laikotarpį, nes jie lyginami su nuolatine baze. Santykiniai dinamikos grandininiai dydžiai rodo rodiklio kitimą per vienerius metus, nes jie lyginami su kintamąją baze. Sudauginus dinamikos grandininius santykinius dydžius gaunami baziniai dinamikos santykiniai dydžiai. Struktūros santykiniai dydžiai parodo nagrinėjamų reiškinių sudėtį, t.y. atskirų visumos vienetų procentinę dalį. Lyginant vienos visumos struktūrą skirtingais laiko tarpais, galima pastebėti struktūrinius pokyčius laiko atžvilgiu. Struktūros santykiniai dydžiai yra glaudžiai susiję su statistinio grupavimo rezultatais. Naudojant grupavimų duomenis, galima apskaičiuoti struktūros santykinius dydžius tiek grupių vienetų skaičiaus, tiek tą grupę apibūdinančių požymių atžvilgiu. Intensyvumo santykiniai dydžiai rodo reiškimų paplitimą tam tikroje aplinkoje arba teritorijoje. Ekonominio augimo (išvystymo) santykinis dydis parodo kiek tenka nagrinėjamo ekonominio rodiklio vienam gyventojui.