Turinys
Turinys 2
1. Įvadas 3
2. Ekonominė aplinka 4
3. Socialinė ir kultūrinė aplinka 5
4. Politinė ir teisinė aplinka 7
5. Mokslinė ir technologinė aplinka 10
6. Gamtinė aplinka 12
7. Išvados 13
8. Literatūra 14
1. Įvadas
Pastaraisiais metais didelis dėmesys yra kreipiamas į įmonės makroaplinką, bei stengiasi prie jos prisitaikyti, siekdamos kuo geriau atitikti vis labiau kylančius konkurencinius reikalavimus. Dažni aplinkos pokyčiai turi tiesioginės įtakos marketingo specialistams, bei jų planams.
Marketingo aplinka -tai visuma aktyvių objektų ir jėgų, kurios veikia už įmonės ribų, bet turi įtakos marketingo galimybėms.
Marketingo aplinką sudaro mikro ir makroaplinka. Mikroaplinka – tai aplinkos veiksniai, tiesiogiai susiję su įmone ir jos galimybėmis. Tai pati įmonė, vartotojai, tiekėjai, prekybos tarpininkai, konkurentai ir kontaktinės auditorijos. Mikroaplinkos veiksnius įmonė gali kontroliuoti. Mikroaplinkai daro įtaką makroaplinka, kurios įmonė kontroliuoti negali. Makroaplinkos elementai literatūroje grupuojami labai įvairiai. Plačiausiai paplitęs grupavimas, kai makroaplinkoje išskiriama ekonominė, socialinė ir kultūrinė, politinė ir teisinė, mokslinė ir technologinė, bei gamtosauginė. Dažnai papildomai išskiriami technologinės, geografinės, biologinės, socialinės, psichologinės ir konkurencinės aplinkos komponentai.
Svarbiausiais tarptautinio marketingo makroaplinkos elementai yra ekonominė, socialinė ir kultūrinė, politinė ir teisinė bei institucinė aplinka. Pagal šį suskirstymą šiame darbe ir bus nagrinėjama makroaplinka.
2. Ekonominė aplinka
Kiekvienos įmonės veiklai didelį poveikį turi tokie makroekonominiai veiksniai kaip bendra šalies ekonominė būklė, jos plėtros lygis. Nuo jų didesniu ar mažesniu mastu priklauso gyventojų perkamoji galia, jų elgsena rinkoje, prekių paklausa ir jų par¬davimas.
Ekonominė aplinka – tai marketingo makroaplinkos elementas, pasireiškiantis tam tikrais ūkio raidos dėsningumais bei tendencijomis, darančiomis įtaką marke¬tingo sprendimams ir veiksmams.
Marketingo ekonominę aplinką apibūdina tokie svarbiausi rodikliai:
■ šalies bendrasis vidaus produktas, pirkėjų pajamos,
■ kaupimo lygis,
■ prekių kainų lygis,
■ kredito gavimo galimybės.
Jie yra savotiški indikatoriai, leidžiantys geriau pagrįsti marketingo sprendimus. Minėtų rodiklių pokyčius nulemia tam tikri ekonomikos plėtros dėsningumai bei reiš¬kiniai. Iš jų pirmiausia paminėtini[2]:
■ ekonomikos plėtros cikliškumas,
■ infliacija,
■ nedarbas.
Rinkai reikia ir žmonių, ir jų perkamosios galios. Ekonominį aplinką sudaro veiksniai, turintys įtakos vartotojo perkamajai galiai ir išlaidų struktūrai. Žmonių gaunamos pajamos įvairiose šalyse nevienodos. Skiriasi ir vartojimo struktūra. Kai kurių šalių ekonomika yra besivystanti, kur sunaudojama didesnė dalis šalyje pagamintų produktų. Antra vertus, veikia brandžių šalių ekonomika, kuria sudaro didelė prekių įvairovė.
Įvairių šalių patirtis rodo, kad ekonomika plėtojasi netolygiai, ciklais. Ekonomikos teorija išskiria keturias ciklo fazes: krizę (depresiją), pagyvėjimą, pakilimą ir nuosmukį.
Krizės fazė pasižymi dideliu nedarbu ir gyvenimo lygio nuosmukiu, paklausos atsilikimu nuo pasiūlos, nepanaudojamais gamybiniais pajėgumais, kainų lygio kri¬timu, gamybos apimties ir verslo įmonių pelno mažėjimu, nuostoliais bei padaugė¬jusiais bankrotais. Gili ir užtrukusi krizė vadinama depresija.
Po krizės, arba depresijos, prasideda pagyvėjimas. Gamyba pradeda augti, už¬imtumas, gyventojų pajamos ir vartojimas didėja, fiziškai ir morališkai nusidėvėję įrengimai atnaujinami, pamažu pasiekiamas iki krizės buvęs gamybos lygis.
Labai svarbus ekonomikos reiškinys – infliacija, pasireiškianti kainų lygio kili¬mu ir perkamosios galios mažėjimu.
Marketingui labai svarbu ir nedarbo lygis. Didelis nedarbas paprastai būna esant ekonomikos nuosmukiui, tačiau nedirbančių žmonių yra visuomet. Darbo netekusio asmens pajamos, tuo pačiu ir jo perkamoji galia sumažėja. Tačiau neturinčių darbo elgesys labai priklauso nuo to, kodėl jie nedirba.
Egzistuoja trys nedarbo rūšys: tekamasis, struktūrinis ir ciklinis nedarbas.
Tekamasis – tai trumpalaikis nedarbas, atsirandantis ne dėl visuminės darbo pa¬klausos nepakankamumo, o dėl to, kad darbuotojai išeina iš darbo ieškodami ge¬resnių darbo vietų, dėl vienokių ar kitokių priežasčių būna atleisti, baigę mokyklas ar kursus pirmą kartą ieško darbo, laikinai netenka sezoninio darbo. Tekamasis ne¬darbas išreiškia įprastinę užimtumo apytaką, nuolatinę darbuotojų kaitą. Daugelis šios grupės bedarbių be darbo būna neilgai, jų pajamos išlieka beveik nepakitu¬sios, todėl ir jų vartojimo elgesys iš esmės nekinta.
Struktūrinis nedarbas pasireiškia tada, kai darbo paklausos struktūra neatitinka darbo pasiūlos struktūros. Modernizavus gamybos procesus ar pradėjus gaminti nau¬jas prekes, kai kurių profesijų darbuotojų paklausa sumažėja arba visai išnyksta, o kitų – padidėja. Asmenys, kurie dėl atitinkamos kvalifikacijos neturėjimo negali už¬imti laisvų vietų, o jų turimą
kvalifikaciją atitinkančių laisvų darbo vietų nėra, tampa bedarbiais. Jei darbo rasti nepavyksta, šių asmenų perkamoji galia labai sumažėja. Jie priversti persikvalifikuoti, o tai neretai susiję su papildomomis išlaidomis, dar labiau sumažinančiomis jų perkamąją galią. Dėl to daugėja labai jautrių kainoms pirkėjų, didėja nuolaidų ir nukainojimo reikšmė.
Ciklinis nedarbas susijęs su cikline ekonomikos plėtra ir dėl menkos visuminės darbo paklausos pasireiškia ūkio nuosmukio bei krizės (depresijos) metu.[2],[4]
3. Socialinė ir kultūrinė aplinka
Įmonė savo veikloje susiduria su tam tikra visuomenės struktūra, kurią apibūdina atitinkami rodikliai, charakteristikos, pokyčiai.
Socialinę ir kultūrinę aplinką pirmiausia apibūdina demografiniai rodikliai. Jų tyri¬mas leidžia nustatyti potencialių pirkėjų (vartotojų) skaičių, jų sudėtį pagal lytį, am¬žių, šeimos sudėtį, išsilavinimą, gyvenamąją vietą, profesijas, tautybę ir kt. Įmonei tai labai svarbūs rodikliai, ir ypač svarbi jų dinamika.
Daugelis prekių vartojama ne individualiai, bet bendrai. Todėl svarbus demo¬grafinis rodiklis yra šeima (namų ūkis), jos dydis, sudėtis lyties, amžiaus ir kitais požiūriais, dirbančiųjų skaičius, pajamos ir kt.
Miesto ir kaimo gyventojų poreikiai skiriasi, todėl labai svarbu žinoti gyventojų pasiskirstymą tarp miesto ir kaimo, migracijos mastą ir kryptis.
Pasauliniu mastu demografinėje aplinkoje vyksta didžiulių pokyčių, skirtingai pa¬sireiškiančių įvairiose šalyse. Iš jų paminėtini:
■ spartus pasaulio gyventojų skaičiaus didėjimas, paaiškinamas dideliu gimsta¬mumo lygiu ekonomiškai silpnai išsivysčiusiose šalyse;
■ gimstamumo rodiklių mažėjimas ir gyventojų senėjimas išsivysčiusiose šalyse;
■ pokyčiai šeimos struktūroje (santuokos sudarymo amžiaus didėjimas, vaikų skaičiaus mažėjimas, skyrybų daugėjimas, šeimų, kuriose žmonos dirba, dau¬gėjimas);
■ ne šeimos pobūdžio namų ūkių didėjimas (vienasmenių namų ūkių – išsisky¬rę sutuoktiniai, našliai(ės), atskirai gyvenantys, šeimos nesukūrę vaikai; dvi¬ejų asmenų namų ūkių – nesantuokinės poros, laikinai gyvenantys tos pa¬čios lyties asmenys); daugiaasmenių namų ūkių – kartu gyvenantys keli asmenys, bendrai tvarkantys namų ūkio biudžetą);
■ gyventojų migracija (nuolatinė ir švytuoklinė);
■ išsilavinimo lygio kilimas ir tarnautojų skaičiaus didėjimas;
■ etniniai gyventojų struktūros pokyčiai (vienos tautybės gyventojų persikėlimas nuolatiniam ar laikinam gyvenimui j kitas šalis.
Visi šie pokyčiai atsiliepia pirkėjų paklausai, jos struktūrai ir reikalauja atitin¬kamų marketingo veiksmų.
Bet kokioje geografinėje rinkoje gyventojų skaičių ir jo kitimo tendencijas gali¬ma panaudoti, įvertinant įvairiausių prekių ir paslaugų rinkų galimybes. Europos Sąjungos (ES) kartu su Europos laisvosios prekybos zonos narėmis gy¬ventojų skaičius siekia apie 376 milijonus. Pridėjus 120 milijonų iš Rytų Euro¬pos ir 280 milijonų iš buvusios Sovietų Sąjungos, bendra Europos rinka yra žy¬miai didesnė, negu Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos zonos – Jungtinių Ame¬rikos Valstijų, Kanados ir Meksikos, kuriose gyvena 370 milijonų žmonių, ir už Japonijos, turinčios 127 milijonus gyventojų. Rinkodarininkai mano, jog Kinija, kurios gyventojų skaičius – 1,2 milijardo, yra reikšminga besiplečianti rinka.