Mikroekonomika – tai ekonomikos teorijos dalis apie verslo firmas ir
vartotojus.
pagrindinis Valstybės tikslas turėtų būti – sukurti tokią ekonominę
politiką, kuri sumažintų šalies problemas ir padidintų naudą, gaunamą iš
kiekvieno darbo.
Šalies vyriausybė, reguliuodama ūkį ekonomine politika, siekia
pagrindinių makroekonomikos tikslų:1. Visiško užimtumo. 2.Kainų stabilumo.
3.Palankios ekonomikos plėtrai valstybės biudžeto būsenos. 4.Mokėjimų
balanso pusiausvyros būsenos. 5.Gyvenimo lygio augimo. 6.Gamtos teršimo
mažinimo. 7.Ekonominės laisvės (žmonių teisė pasirinkti užsiėmimą, sudaryti
sandėrius, leisti pajamas). 8. Socialinis – ekonominis saugumo, teisingo
pajamų paskirstymo. ir kiti.
Ekonominė politika – kolektyviai vyriausybės priimta strategija
ekonomikos tikslams pasiekti; tai vyriausybės tikslų ekonomikoje nustatymas
ir kontrolės priemonių, siekiant šių tikslų, taikymas.
Eklektika – skirtingų, nederančių, prieštaringų mokslo teorijų, koncepcijų,
sąvokų jungimas ir naudojimas.
Ekonomikos sistema – trūkumo ir pasirinkimo problemų prendimobūdas
Mokėjimų balanso deficitas – tai lėšų kiekis, kuriuo išmokėjimai viršija
įplaukas
Pagrindinės iždo politikos priemonės yra:
1. Mokesčiai (apmokestinimo normos bei sąlygos);
2. Vyriausybės išlaidos;
3. Vyriausybės transferiniai mokėjimai.
Dalį vyriausybės išlaidų sudaro transferiniai išmokėjimai.
Transferiniai išmokėjimai – visi vyriausybės mokėjimai asmenims, šeimoms ir
organizacijoms teikiami be jokio prekių arba paslaugų ekvivalento.
Vyriausybės pajamos formuojamos mokesčių, kuriuos moka namų ūkiai ir visi
ūkio subjektai dėka. Mokesčiai skirstimi į tiesioginius ir netiesioginius.Tiesioginiai mokesčiai – moka asmenys ir firmos tiesiogiai iš savo pajamų.
Netiesioginiai mokesčiai – kuriais apmokestinamos prekės ir paslaugos,
vartotojams jas įsigyjant ar vartojant (kaip akcizas, PVM, muitai).Biudžeto pajamas sudaro: mokestinės ir nemokestinės pajamos
Biudžeto išlaidos skirstomos: Pagal Vyriausybės funkcijas, Pagal ekonominių
išlaidų elementus.
Diskretinė iždo politika – vyriausybės sąmoningai vykdomas mokesčių ir
išlaidų keitimas, siekiant veikti BNP gamybos apimtį, užimtumą ir kainų
stabilumąPinigų elementai – tai pinigų rodikliai, kurie vartojami kaip pinigų
kiekio matas, priklausomai nuo jų apibrėžimo apima įvairias likvidaus turto
grupes.
Pinigų apyvartos greitis – piniginio vieneto vidutinis apyvartų
skaičius per metus. Skaičiuojamas, kaip nominalaus BVP ir pinigų kiekio
santykis.
Pinigų multiplikatorius – santykis tarp bendro pinigų kiekio ir pinigų
bazės.
Atsiskaitomosios sąskaitos – tai sąskaitos iš kurių lėšas galima
betarpiškai pasiimti grynais pinigais be apribojimų, pervesti į kitas
sąskaitas, panaudoti stsiskaitymuose čekių, debeto kortelių pagalba.
Čekis – atsiskaitomosios sąskaitos banke savininko raštiškas įsakymas
bankui sumokėti iš tos sąskaitos čekio pateikėjui grynais arba pervesti į
kitą nurodytą sąskaitą tam tikrą pingų sumą.
Debeto kortelė – plastikinė kortelė su elektromagnetinės ar
elektroninės formos informacija apie savininko atsiskaitomąją sąskaitą.
Kvazipinigai atlieka kaupimo ir taupymo funkciją, tai teikiantys pajamas
indėliai ir kiti pinigų rinkos instrumentai, kurių negalima betarpiškai
panaudoti atsiskaitymuose pervedimų pagalba
Mokesčiai – valstybės nustatytos privalomos įmokos į biudžetą, už kurias
jokia paslauga neatlyginama
Tarptautinė prekyba, – tai viena iš tarptautinio politinio ir
ekonominio bendradarbiavimo formų
Einamoji sąskaita – mokėjimų balanso sąskaitos dalis, rodanti tarptautinį
prekių, paslaugų ir kitų grynųjų pajamų judėjimą tarp valstybių per tam
tikrą laiką, dažniausiai per metus.
Kapitalo sąskaita – mokėjimų balanso sąskaitos dalis, rodanti
tarptautinių finansinių aktyvų sandėrių apimtį tarp valstybių per tam
tikrą laiką, dažniausiai per metus.
Laisvoji prekyba – tarptautinė prekyba be jokių muitų mokesčių ir
suvaržymų.Protekcionizmas – vyriausybės vykdoma ekonominė politika, sauganti
nacionalinę ekonomiką nuo kitų šalių konkurencijos arba siekianti plėsti
užsienio rinką.
Kvotos, – tai nemuitiniai barjerai, jie turi sulyginti vietos gamybos
prekių ir importuojamų prekių kaštus
Muito tarifas – mokėjimų už importuojamas arba eksportuojamas prekes norma
(mokesčio dydis).
Valstybės eksporto ir importo kainų santykis – jos parduodamų ir perkamų
prekių vidutinių kainų santykis.
|Šalyje su socialiai orientuota rinkos ekonomika pagrindiniai valstybės
ekonominės politikos tikslai yra:
Ekonominė laisvė
Ekonominis teisingumas
Socialinė apsauga
Socialinis ekonominis efektyvumas
Ekonominė pusiausvyra
Finansinė ir fiskalinė politika, – tai valstybės biudžeto, mokesčių, pajamų