Monopolija ir diskriminacija kainomis

VILNIAUS UNIVERSITETAS

MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS

Dieninių studijų programų sistemų specialybės

2 kurso 1 grupės studentas

Valdas Žemaitis

MONOPOLIJA IR DISKRIMINACIJA KAINOMIS

Mikroekonomikos referatas

Dėst. R. Bučienė

Vertinimas _____________

Vilnius

2004

Turinys:

1 Įvadas 3

2 Monopolija 4

2.1 Natūraliosios monopolijos 4

2.2 Vyriausybės licenzijos 4

2.3 Ypatingų resursų kontrolė 5

2.4 Patentai 5

2.5 Autorių teisės ir prekių ženklai 6

3 Kaina monopolinėje rinkoje 6

3.1 Kaina ir gamybos apimtis monopolinėje rinkoje 6

3.2 Monopolinės kainodaros bruožai 7

3.3 Kainų diskriminacija 7

4 Valstybinis reguliavimas ir kompanijų susijungimas 8

4.1 Antimonopoliniai įstatymai 8

4.2 Kompanijų susijungimas 8

5 Išvados 9

6 Literatūros sąrašas 10

Įvadas

Rinkos gyvuoja visur, kur tik žmonės susieina, norėdami pirkti ar

parduoti savo prekes ar paslaugas. Tokiose ekonomikos sistemose, kaip,

pavyzdžiui, JAV, vartotojai keičiasi savo prekėmis ir paslaugomis daugelyje

tarpusavyje konkuruojančių rinkų. Šie mainai sudaro pakankamai geras

sąlygas žmonėms plėtoti savo verslą.

Ekonomistai dažnai kalba apie rinkos „struktūrą“. Tai sakydami jie turi

galvoje pirkėjų ir pardavėjų skaičių bei pajėgumą. Kai kuriose šakose, kaip

automobilių prekyba, trys ar keturios JAV firmos ir keletas užsienio

gamintojų patenkina milijonų pirkėjų poreikius. Priešingai, karinės

aviacijos šakose tėra keletas gamintojų ir saujelė pirkėjų (JAV ir keletas

užsienio valstybių). Akcijų bei obligacijų rinkose yra daug ir pirkėjų, ir

pardavėjų. Pagrindinės rinkos struktūros yra šios: tobula konkurencija,

monopolinė konkurencija, oligopolija ir monopolija.

1.1 lentelė. Pagrindinės ekonomikos rinkų charakteristikos

| | |kontrolę. | |. |

| | |poreikius. |. | |

Monopolija

Rinka, kurioje yra tik vienas gamintojas (pardavėjas), vadinama

monopolija. Monopolijoms būdingas savybes galima pastebėti 1.1 lentelėje.

Rinka monopolizuojama sukuriant arba savaime atsirandant barjerams įeiti

papildomoms įmonėms į rinką, kai tam yra paskata – rinkoje funkcionuojančių

įmonių ekonominis pelnas. Tokie barjerai gali būti įvairios kilmės:

techninės, juridinės, ekonominės. Jie sąlygoja ekonomijos tipą.

Kaip ir tobula konkurencija (1.1 lentelė), monopolija yra retai sutinkama

(tai du konkurencijos tobulumo ir netobulumo atvejai). Dar rečiau

sutinkamos monopolijos, sugebančios išsilaikyti keletą metų. Tačiau esama

atvejų, kai monopolijos yra veiksmingos, jas remia įstatymai. Šios

legaliosios monopolijos yra natūraliosios monopolijos.

1 Natūraliosios monopolijos

Tai – vietos telefono ryšių, elektros tinklų, vandens tiekimo ir kitos

panašios paskirties įmonės. Jos veikia rinkose, kuriose masto ekonomija

pasireiškia labai stipriai. Todėl kaštų mažinimo sumetimais visas gamybos

procesas sutelkiamas vienoje didelėje
bendrovėje. Taip išvengiama daug

keblumų: pvz., jei elektros energiją tiektų kelios elektros įmonės,

kiekviena tiestų savo elektros linijas, komplektuotų savo remontininkų

brigadas ir statytųsi savo elektrinę. Todėl vyriausybė neatiduoda šių

įmonių laisvajai rinkai, kurioje vyrauja stimulai mažinti kaštus ir gerinti

paslaugų kokybę, o palieka šias natūraliąsias monopolijas savo reguliavimo

sferoje ir vadina komunalinėmis paslaugomis. Vyriausybės reguliavimas

pasireiškia tuo, kad priežiūros komisijos nustato, kokias paslaugas ir už

kokią kainą komunalinė įmonė privalo teikti. Komunalinių paslaugų rinkos

struktūra yra analogiška monopolijos struktūrai, išskyrus telekomunikacijos

paslaugas, kur naujos technologijos – interneto ryšys, palydovai, mobilusis

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.

Matomi 624 žodžiai iš 2059 žodžių.

Panašūs įrašai