Mažeikių rajono turizmo ištekliai
Turizmas yra sparčiai auganti ir pelninga smulkaus bei vidutinio verslo rūšis, skatinanti dirbti, tausoti ir racionaliai naudoti vietinius išteklius, kultūrinį ir istorinį palikimą. Lietuvos valstybės ilgalaikės plėtros strategijoje nurodytas mūsų šalies siekio tapti didelių ekonominių ir kultūrinių galimybių turizmo šalimi. Ji teiks įvairius puikios kokybės turizmo produktus, tenkinančius individualius turistų poreikius bei atitinkančius ES turizmo direktyvas.
Turizmo plėtros tikslas – aktyvus žmogaus sveikatos atgaivinimas, jėgų ir darbingumo atkūrimas, teigiamos emocinės dvasinės būsenos formavimas. Tai – aktyvus ar pasyvus poilsis natūralioje ar tam tikslui suplanuotoje rekreacinėje aplinkoje su atitinkamu architektūriniu kraštovaizdžiu, natūraliais gamtiniais ištekliais, taip pat žmogaus darbo ir laisvalaikio sąlygos bei jo prisitaikymas prie kintančios aplinkos. Visuomenės rekreacija užsiimančios institucijos, neatsižvelgiant į nuo nuosavybės ir verslininkystės formą, naudoja turimus išteklius – žemę, kraštovaizdį, kapitalą, statinius, įrenginius, investicijas – ir kuria vienokį ar kitokį turistinį servisą. Naujojo turizmo plėtros etapo būtinumą lemia ir nuo 1998 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas, kuris nustato turizmo verslo ir savaveiksmio turizmo organizavimo principus bei prioritetus, turizmo paslaugų teikimo reikalavimus, šį verslą kontroliuojančių valstybės ir vietos savivaldos institucijų kompetenciją, turizmo išteklių naudojimo sąlygas.
Turizmo verslo plėtra turi ypatingą reikšmę Mažeikių rajono socialinės ekonominės būklės stabilizavimui ir jos pagerinimui ateityje. Plėtojant turizmo verslą ir turizmo infrastruktūrą Mažeikių rajone, būtų skatinama rajono ekonomika, vystomas smulkus verslas, atsirastų alternatyvių pajamų šaltinių kaimo gyventojams.
Mažeikių miesto ir rajono savivaldybės skiria dėmesį turizmo išteklių priežiūrai, turistinių teritorijų tvarkymui, turistinės informacijos rengimui ir platinimui, kultūros ir sporto renginių organizavimui regione. Tačiau kol kas liko neišspręstos turistinių išteklių kompleksinio panaudojimo Mažeikų rajone, turistinių zonų plėtros, turistinių srautų į regioną didinimo, turizmo organizavimo tobulinimo, turizmo paslaugų kokybės gerinimo problemos. Siekiant spręsti minėtas problemas, į turizmo vystymą Mažeikių mieste ir regione būtina pažvelgti iš verslo plėtros bei verslumo skatinimo pozicijų.
MAŽEIKIŲ RAJONO TURIZMO BŪKLĖ
Kaip ir daugelis Lietuvos kampelių, Lietuvos šiaurės vakaruose esantis Mažeikių kraštas kupinas dar nepanaudotų galimybių turizmui bei žmogaus ir gamtos harmonijai plėtoti. Svarbu kuo įdėmiau pažvelgti į rajono gamtinius, geografinius, istorinius ir kultūrinius ypatumus, siekiant pamatyti visą savitumo ir galimybių paletę.
Siekiant įvertinti esamą rajono gamtos, kultūros, žmogiškųjų išteklių, paslaugų ir pramogų potencialą, jo panaudojimo turizmui galimybes bei aplinkos kokybę, žemiau apžvelgiami rajono gamtiniai ir geografiniai ypatumai, istorinė raida bei turizmo kultūriniai ištekliai.
Gamtiniai ir geografiniai ypatumai
Gamtiniams ištekliams priskiriami vandens telkiniai ir jų pakrantės, gyvūnija, rekreaciniai miškai, rekreacinės ir saugomos teritorijos bei saugomi rajono objektai, kurių vertybės sudaro galimybes naudoti juos profesiniam, pažintiniam, rekreaciniam ir kitokiam turizmui. Vietinių gamtinių vertybių ir biologinės įvairovės tyrimai įvertino rajono teritorijoje iki šių dienų išlikusiais natūralias gamtines vertybes, kurios gali būti panaudojamos kuriant turizmo produktus.
Mažeikių rajonas yra šiaurės vakarų Lietuvoje, per jį teka Ventos upė. Rajono teritorija yra dviejų baltų tautų – lietuvių ir latvių – paribys. Šiaurėje Mažeikių rajonas ribojasi su Latvijos Respublika, rytuose – su Akmenės, pietryčiuose – su Telšių, pietvakariuose – su Plungės, vakaruose – su Skuodo rajonais. Rajono teritorija iš vakarų į rytus tęsiasi 43,5 km, o iš šiaurės į pietus – 38 km. Teritorija: 1220,2 km2, iš jų 32 km2 užima miestai ir gyvenvietės, 22 km2 – pramonės įmonės ir keliai, 614 km2 – žemdirbystės plotai, 273 km2 – miškai ir 68 km2 – kitos paskirties plotai. Yra 8 kaimiškos ir viena miesto seniūnija. Gyvena: 66 756 žmonės, iš jų mieste – 45 440, kaime – 21 316.
Rajono administracinis centras Mažeikiai yra 40 km nuo apskrities administracinio centro Telšių. Mažeikių miestas išsidėstęs šiaurės Lietuvoje, miškingoje lygumoje, prie Ventos upės, lygioje pelkėtoje vietoje, Latvijos kaimynystėje, atokiau nuo kitų didesnių Lietuvos miestų. Tolimiausias rajono taškas vakaruose – Petraičių kaimas, rytuose – Kalniškių ir Pakliaupės kaimai. Šiauriausias yra Gyniočių kaimas, o piečiausias – Pasruojės kaimas. Mažeikių rajonas yra vienas tankiausiai gyvenamų administracinių rajonų, kur 1 km2 tenka 59 žmonės.
Mažeikių rajonas išsidėstęs trijuose geografiniuose rajonuose. Didesnė rajono dalis – centrinė, šiaurinė, rytinė ir pietrytinė plyti Ventos vidurupio žemumos lygumoje. Didžioji rajono dalis yra Ventos vidurupio žemumoje, vakarinė – Vakarų Kuršo aukštumos pakraštyje,
Pietinė – Rytų Žemaičių plynaukštės pakraštyje. Kaip ir daugelis Lietuvos rajonų Mažeikių kraštas nepasižymi ypatingais gamtiniais ir geografiniais dariniais – kalnų slidinėjimui tinkančiais kalnais bei vandens poilsiui pritaikomais vandens telkiniais. Rajono kraštovaizdžiui būdingos lygumos, miškai, tankus upių ir kanalų tinklas. Lygumų paviršius vietomis kalvotas, ypač rytinėje rajono dalyje. Kalvų aukštis siekia nuo 5 iki 30 metrų. Rajono paviršiaus aukščiausia vieta aukščiau jūros lygio pakilusi 146,9 m (apie 1 km į pietus nuo Dagių gyvenvietės). Laižuvos apylinkių reljefas lygus, be upių, tik ribą su Latvijos Respublika žymi upė Vadakstis. Lygus reljefas yra ir Mažeikių bei Leckavos apylinkėse. Sedos apylinkių reljefas kalvotas. Židikų apylinkių reljefas šiaurėje lygus, o prieš Židikus prasideda kalvos, ir kuo toliau į pietus, tuo labiau jos įvairuoja.
Mažeikių rajonas nepasižymi vandens telkinių gausa. Jo vandens telkiniai susiformavo atslūgstant Žemaitijos didžiųjų duburių prieledyniniam baseinui. Kraštas nėra turtingas ežerų, tačiau upių tinklas yra gana tankus ir grafiškas. Upės vagoja visą rajono teritoriją, tekėdamos šiaurės vakarų kryptimi. Per rajoną teka Venta su savo intakais. Visi rajono vandenys priklauso Ventos baseinui. Čia yra daug upelių – Varduvos ir Luobos intakų. Rajone yra tik 5 ežerai. Didžiausias ir gamtiniu požiūriu vertingiausias yra 346 ha Plinkšių ežeras. Kiti – Sedos, Medžialenkės, Maigų ir Meižių ežerai bei didesnė Raudonoji pelkė. Rajono upių ir upeliukų pakrantėse išsimėtę kapinynai ir 12 piliakalnių. Iš jų – Rimolių, Vadagių, Renavo, Griežės, Dapšių, Daubarių ir kt. kuriuos nuolat lanko turistai.
Kultūriniai ištekliai
Turizmo kultūriniams ištekliams priskiriami archeologijos, istorijos, meno, mokslo ir technikos, urbanistikos paveldo objektai, folkloras, tradicijos ir liaudies amatai, meno kūriniai ir mokslo laimėjimai, kolekcijos, kiti kultūros objektai ir saugomos teritorijos, kurių vertybės sudaro galimybes naudoti juos profesiniam, pažintiniam, kultūriniam ir kitokiam turizmui.