1.Pasaulinės rinkos svarba šalies ekonomikai.
Pasaulinės rinkos svarba – specializacija. Lietuva – 50proc., JAV – 10proc. eksporto priklauso nuo vidinio vartojimo. Bendru dydžiu užsienio prekyba svarbi visoms šalims. O santykinė tuo svarbesnė, kuo šalis mažesnė. Atskirose rinkose ir didelės valstybės priklauso nuo užsienio prekybos. Ekonomikos atvirumą atspindi ex.-imp. Svarbiausia:
1.valstybės dydis,
2.Užsienio prekyba vystosi sparčiau nei gamyba. Tiek pasaulio, tiek ir atskirų valstybių mastu. (I+E)/BNP
Visų išsivysčiusių Europos valstybių svarbiausias augimo veiksnys – eksporto didėjimas. Pvz.,JAV 1986m. eksportas padidėjo 110proc., bendras augimas – 2 proc. Didžiosios valstybės eksportuoja tuos produktus, kurių didelės pridėtinės vertės.
2. Pasaulinės rinkos konjuktūros samprata.
Konjunktūra (lot.sujungimas, sąlygų visuma)
Lietuvių tarpt. žodyne:
1.susidariusi padėtis, galinti turėti įtakos kuriam nors dalykui;
2.produkcijos gamybos realizavimo sąlygos.
Konjunktūra – veiksnių ir sąlygų visuma, veikianti į pasaulinio ūkio raidą, į konkrečios šalies ekon. padėtį, t.t. srities vystymąsi.
Nuo konj. priklauso: 1.rinkos plėtimasis ar sumažėjimas, 2.prekių kainų lygio pasikeitimas, 3.pasiūla ir paklausa. Konjunktūrą veikia gamybiniai, tech. – ekon., komerc. veiksniai. Ekon. krizės privertė reaguoti į prekybos rinkos indikatorius: poreikį, perkam. galią, skonį, madą.
Ūkio konjunktūra – konkreti ekonomikos būklė, susiklosčiusi veikiant konj-ą formuojantiems veiksniams. Apima sritis, turinčias kokyb. ir kiekyb. rodiklius:
1. Gamybos potencialas ir jo elementai įskaitant gamybinius išteklius, max gamybinę apimtį, ūkio šakinę reprodukcinę struktūrą.
2. Rinka. Jos imlumas ir struktūra (gyv.sk., išsivyst. lygis, pajamų pasiskirstymas tarp gyventojų, darbo pasidalijimas, konkuruojančių prekių kainų santykis, gyventojų sukauptų prekių kiekis, gamybos priemonių būklė, trumpalaikių veiksnių poveikis pasiūlos būklei).
3. Ūkio organizacinė struktūra, įskaitant firmų struktūrą, gamybos koncentracija, kombinavimo ir specializacijos būklę, ūkio valstybinį reguliavimą.
4. paklausos ir pasiūlos santykis rinkoje, įskaitant gamybos išteklių panaudojimo, prekių atsargų lygis, užsakumų portfelių lygį
5. Produkcijos realizavimo komercinės sąlygos (valiutų stabilumas).
Pasaulinių prekių rinkos konjunktūra – ekonom, soc, polit, gamtinių ir kt. veiksnių veikimo rezultatas. Šie veiksniai nulemia kiekvieną duotu momentu padėtį konkrečioje pasaulinėje prekių rinkoje ir sąlygoja komercinės veiklos šioje rinkoje kryptį, eigą ir rezultatus, taip pat konkrečių prekių ir paslaugų konkurencingumą, gamybą ir ekon. tikslingumą, konkrečių importuotojų ie eksportuotojų pasirinkimą, išėjimo į rinką palakankų momentą, elgseną rinkoje.
Struktūra ® Elgsena ® Rezultatai
Oligopolinė skirtinga skirtingi
Pasaulinės prekių rinkos konjunktūra sąlygoja t.t. mastu su tomis rinkomis susijusių šakų ir t.t. šalių gamybinį potencialų tyrimų turinį.
Atskiros prekės rinkos konjunktūra – moksliniai tyrimai, vidaus ir užsienio patentai, licenzijos, produkcijos realizavimas vidaus ir užs. rinkose.
Prekės rinkos tyrimas turi remtis bendraūkinės konjunktūros žinojimu. Konjunktūros tyrimas – ekon. rodiklių ir kt. infor., charakterizuojančios šakos raidą t.t. laikotarpiu, sistematizavimas, apdorojimas ir analizė. Rodiklių ir kitos informacijos turinį apsprendžia tyrimo tikslai (plėtros ilgalaikiškumo tendencijų analizė, jos techn.- ekon. charakteristikų pakeitimas. Infor. apie k-os tyrimus: ekon.-statistinė; komercinė.
3Ekonomikos cikliškos plėtros teorija kaip rinkos konjunktūros tyrimo pagrindas
4. Prekių rinkos konjunktūros veiksniai.
Prekių rinka formuojasi ir vystosi veikiant daugeliui ekon, politinių, mokslo-techn ir social veiksnių. Visus galima suskirstyti į:
1.pastovius ir laikinus;
2.ciklinius – neciklinius;
3.skatinančius rinkos plėtrą ir stabdančius.
Veiksniai keičia savo reikšmingumą: kaštų lygis. Konjunktūra – dinamiškesnis reiškinys už ciklo fazes, todėl kartais nukrypsta nuo fazių. Nukrypimai nuo ciklo svyravimų sudaro rinkos dinamiškumą. Svyravimus nulemia necikliniai pastovūs ir laikini veiksniai.
Pastovūs: ciklinis veiksnys nedaro poveikio ekon. ciklui. Ciklo materialinė bazė sudaro kapitalo atsinaujinimo procesą. (paklausos svyravimai gimdo ciklų svyravimus). Investicijų dinamika ir gyventojų paklausa prekėms turi ciklinį pobūdį. Cikliškumą turi vartojimo prekių rinkų dinamika. Vartojimas auga, investicijos auga. Necikliniai veiksniai: valstybinis ekon. reguliavimas, politinės situacijos, kapitalo koncentracija, infliacija, prekių gamybos ir vartojimo sezoniškumas.