Turinys
Įvadas…………………………………………………………………………………………………………….3
1. Lietuvos vertybinių popierių rinka…………………………………………………………………4
1.2. Lietuvos vertybinių popierių rinkos infrastruktūra………………………………4
1.3. Lietuvos rinkoje cirkuliuojantys vertybiniai popieriai………………………….5
2. Obligacijos………………………………………………………………………………………………….6
2.1. Obligacijų samprata…………………………………………………………………………6
2.2. Obligacijų rūšys………………………………………………………………………………7
3. Lietuvos Vyriausybės obligacijos……………………………………………………………….10
3.1. Valstybės išleidžiamos obligacijos…………………………………………………..10
3.2. Lietuvos Vyriausybės skolinimasis vidaus rinkoje……………………………..11
3.3. Lietuvos Vyriausybės skolinimais užsienio finansų rinkose………………..15
Išvados…………………………………………………………………………………………………………19
Literatūros sąrašas………………………………………………………………………………………….20
Įvadas
Valstybės biudžeto finansavimui LR vyriausybė leidžia įvairių rūšių vertybinių popierių (VVP), kurie yra parduodami Lietuvos ir užsienio kapitalo rinkose. Šių vertybinių popierių gali įsigyti tiek fiziniai, tiek juridiniai Lietuvos ar užsienio asmenys. Vyriausybės vertybiniai popieriai buna: trumpalaikiai – tai iždo vekseliai, kurių terminas yra neilgesnis nei vieneri metai; ilgalaikiai – tai obligacijos, kurių terminas yra ilgesnis nei vieneri metai; užsienio rinkose platinami Vyriausybės vertybiniai popieriai yra vadinami euroobligacijomis. Jos būna denominuotos eurais, doleriais arba litais.
Obligacijos yra skolintojų išleisti skoliniai pasižadėjimai (vekseliai), kuriuose pasižadama jo turėtojui kasmet mokėti iš anksto nustatytą pastovią palūkanų sumą.
Darbo objektas – Lietuvos Vyriausybės obligacijų rinka.
Darbo tikslas – supažindinti su Lietuvos Vyriausybės obligacijų rinka.
Darbui parašyti iškelti pagrindiniai uždaviniai:
1. Aprašyti Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių rinka;
2. Aprašyti Lietuvos obligacijų rinką;
3. Aprašyti Lietuvos Vyriausybės obligacijų rinka;
Darbui parašyti, naudojama statistinių duomenų analizė ir interpretavimas, priežastinių ryšių ieškojimas, grafikai.
Pirmoje darbo dalyje „Lietuvos vertybinių popierių rinka“ pateikiama Lietuvos vertybinių popierių rinkos infrastruktūra ir rinkoje cirkuliuojantys vertybiniai popieriai. Antroje darbo dalyje „Obligacijos “ pateikiama obligacijos samprata, jos tipai ir rūšys.Apibūdinama diversifikacija. Trečioje darbo dalyje „Lietuvos Vyriausybės obligacijos “ pateikiama samprata apie Vyriausybės obligacijas, Vyriausybės skolinimąsi vidaus ir užsienio fifansų rinkose. Paskutinėje darbo dalyje „Išvados“ pateikiama apibendrinanti informacija apie Lietuvos Vyriausybės obligacijas.
1. Lietuvos vertybinių popierių rinka
1.1. Lietuvos vertybinių popierių rinkos infrastruktūra
Lietuvoje vertybinių popierių rinkos infrastruktūrą sudaro:
a) Vilniaus vertybinių popierių birža (VVPB) – akcinė bendrovė, įsteigta VP pasiūlos ir paklausos koncentravimui, sudaranti galimybę visiems rinkos subjektams per viešosios apyvartos tarpininkus operatyviai sudaryti sandorius pagal kursą, realiai atspindintį susiklosčiusios VP rinkos konjunktūrą.
b) Viešosios apyvartos tarpininkai – finansų maklerio įmonės arba banko specializuoti finansų maklerio padaliniai (toliau – FMĮ), investicijų valdymo ir konsultavimo įmonės. Priklausomai nuo įmonės rūšies ir kategorijos jie:
• savo ir klientų vardu bei lėšomis atlieka VP pirkimo ir pardavimo operacijas,
• konsultuoja investuotojus VP kainų ir investavimo į juos klausimais,
• valdo savo klientų VP portfelius,
• atidaro klientams VP ir pinigų sąskaitas ir yra atsakingi už klientų nuosavybės teisės įrodymą į vertybinius popierius.
Viešosios apyvartos tarpininkas, apskaitantis(saugantis) sandorio objektu esančius VP ir(ar) pinigines lėšas, bet nevykdantis kliento pirkimo – pardavimo pavedimo, vadinamas VP ir(ar) piniginių lėšų saugotoju.
c) Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas (LCVPD arba Centrinis depozitoriumas)
d) Kliringo bankas – Lietuvos banko mokėjimo sistema LITAS, užtikrinanti piniginių atsiskaitymų įvykdymą už sandorius su VP tarp FMĮ ir bankų pagal gautas iš Centrinio depozitoriumo atsiskaitymo nurodymus. Centrinis depozitoriumo vertybinių popierių atsiskaitymų sistema ir Kliringo bankas užtikrina VP ir lėšų pervedimo vienalaikiškumo principą.
e) Emitentai – tai fiziniai arba juridiniai asmenys (tarp jų ir Finansų ministerija ir Lietuvos bankas), savo vardu siūlantys leisti ar leidžiantys vertybinius popierius, siekiant pritraukti laisvas investuotojų lėšas.
f) Investuotojai – tai fiziniai arba juridiniai asmenys, savo vardu
nuosavybės teise turintys bent vieną kokios nors bendrovės vertybinį popierių.
g) Klientai – tai fiziniai arba juridiniai asmenys, kurie naudojasi FMĮ teikiamomis paslaugomis perkant ir parduodant VP biržoje ar už biržos ribų, gauna konsultacijas investavimo klausimais, suteikia makleriams įgaliojimus tvarkyti ar valdyti jų VP portfelį, turi finansų maklerio įmonėse atsidarę VP sąskaitas.
h) Vertybinių popierių komisija (VPK) – valstybinė institucija, atliekanti VP rinkos priežiūros ir reguliavimo, investuotojų apsaugos bei kitas Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių rinkos įstatyme numatytas funkcijas.[9]
1.2. Lietuvos rinkoje cirkuliuojantys vertybiniai popieriai
Lietuvos vertybinių popierių rinkoje cirkuliuoja Vyriausybės ir verslo subjektų vertybiniai popieriai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė išleidžia įvairių rūšių Vyriausybės vertybinių popierių, kurie parduodami ir vidaus, ir užsienio rinkose. Šie vertybiniai popieriai prieinami visiems Lietuvos ir užsienio gyventojams, komerciniams bankams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniai popieriai – Lietuvos Respublikos vardu Lietuvos Respublikos Vyriausybės serijomis išleidžiami skoliniai įsipareigojimai ( Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės iždo vekseliai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštai), patvirtinantys emisijos sąlygose apibrėžtas teises ir pareigas, naudojami kaip valstybės skolinimosi būdas nustatytoms reikmėms finansuoti ir galintys būti antrinės vertybinių popierių apyvartos objektas.
Vyriausybės vertybinių popierių emitentas yra Finansų ministerija.
Lietuvos vertybinių popierių rinkoje dalyvauja emitentai, investuotojai, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai, Vilniaus vertybinių popierių birža, Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, Piniginių atsiskaitymų bankas ir Vertybinių popierių komisija.[2]
2. Obligacijos
2.1. Obligacijų samprata
Obligacijos yra įsiskolinimas, o obligacijų pirkėjas yra skolintojas. Dažniausiai skolinasi vyriausybės, savivaldybės ir didelės, žinomos bendrovės. Visoms joms reikia pinigų: visuomeniniam sektoriui vystyti, biudžeto deficitui kompensuoti arba verslui plėsti.Obligacijos – tai įsipareigojimai: 1) pasibaigus nustatytam laikui grąžinti kreditoriui (šiuo atveju obligacijos savininkui) tam tikrą pinigų sumą, kurią skolininkas gavo išleisdama obligaciją;2) mokėti palūkanas nuo nominalios, t.y. obligacijoje pažymėtos, vertės. Obligacijos išleidimo kaina vadinama emisijos kaina. Obligacijos kuponas – tai palūkanų norma, išreikšta procentais nuo nominalo ir nustatoma obligacijos išleidimo metu. Emisijos kaina gali sutapti su nominalia (išpirkimo kaina) arba ne. Pavyzdžiui dalis Lietuvos Vyriausybės trumpalaikių vertybinių popierių (VVP) išleidžiama mažesne kaina nei nominalas (su nuolaida (diskontu), kitaip – tai nulinio kupono obligacijos, kai palūkanos periodiškai nėra mokamos, o išpirkimo kaina viršija emisijos kainą palūkanų dydžiu). Tačiau daugumoje atvejų, obligacijos išleidžiamos nominalia kaina, nuo kurios mokamos palūkanos. Atėjus išpirkimo terminui, grąžinama skola – išmokamas obligacijos nominalas. [4;6]
Pavyzdys: sakykime, kad Vyriausybė jums parduoda 10 metų trukmės obligacijų už 10000 Lt. Obligacijos kuponas arba palūkanų norma yra 6%. Jūs įsigyjate obligacijų ir pradedate gauti palūkanas – po 600 Lt per metus. Po dešimties metų išmokama visa nominali suma (šiuo atveju 10000 Lt). Obligacijų trukmės gali būti labai įvairios: ilgalaikės obligacijos išleidžiamos 10, 20, 30 ar 100 metų trukmės, vidutinės trukmės obligacijos – nuo 1 iki 10 metų, trumpalaikės obligacijos nuo trijų mėnesių iki 1 metų. Pagrindinis skirtumas tarp paprastųjų akcijų ir obligacijų yra tas, kad akcijoms negarantuojami dividendai ar grąža. O išleistoms obligacijoms suteikiamos garantijos palūkanoms, bei išpirkimo dieną atgauti nominalą. Be abejo ir šiuo atveju pasitaiko išimčių: kompanijos gali bankrutuoti ar dėl kitų priežasčių nevykdyti įsipareigojimų. Bet obligacijų savininkai prieš akcininkus turi pirmenybės teisę į bendrovės turtą. [4]