VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS
VERSLO VADYBOS FAKULTETAS
Ekonominė geografija
Lietuvos transporto politika integruojantis į Baltijos jūros regiono transporto sistemą
Atliko: Kristina Jūnevičiutė
VV-1/4 gr:
Vilnius, 2002
Įvadas
Dabar smarkiai pasikeitė transporto vaidmuo ekonominiame šalies vystymesi. Praeityje transportas tiktai padėdavo gamybinių šalies ūkio šakų veikloje,o dabar jis tapo pagrindiniu jų vystymosi ir augimo veiksniu. Tai yra visiškai nauja transporto funkcija visų išsivysčiusių šalių ekonominiame gyvenime.[2]
Lietuvoje transportas sukuria maždaug 8 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, šalies transporto įmonės sėkmingai pasinaudoja turimais pranašumais bei geografine šalies padėtimi.[4]
Didžiulę reikšmę ekonominiame vystymesi lemia nuolat dedėjantis pasaulyje darbo pasiskirstimas, kurio rezultatas yra kooperacijos didėjimas kiekvienoje ekonominės veiklos sferoje ir tarp šių sferų. Ši kooperacija nenutrūkstamai siejasi su transporto darbu. [3]
Geras transporto,taip pat pastovių įrenginių išvystymas (keliai, terminalai) yra lemiamas ekonominis ir technologinis veiksnys, statant naujas įmones.
Gamybos augimą atskirose šalyse ir rajonuose nulėmė pradinis transporto išsivystimas, kuris artino realizacijos rinką, leido kooperuoti gamybą darbo pasidalijimo pagrindu, taip pat didino produkcijos išleidimą darbo našumo didėjimo ir savikainos mažėjimo sąskaita.[2]
1. Transporto plėtros reikšmė
Plėtodami ir reformuodami Lietuvos transporto sistemą, šalia nacionalinių poreikių tenkinimo vadovaujamės ir bendraisiais Europos transporto plėtros tikslais ir gairėmis, kurios nustato ir, reikalui esant, koreguoja kasmet kviečiamos transporto ministrų konferencijos, Europos Sąjungos Komisija ir Taryba bei Jungtinių Tautų Europos Ekonominė komisija (JTEEK).[1]
Siekiama, kad Lietuvos transporto sistema kuo efektyviau integruotųsi į Baltijos jūros regiono šalių transporto sistemą, atitiktų Europos Sąjungos infrastruktūros plėtros bendruosius kriterijus, o mūsų šalies transporto kompanijos didintų savo galimybes ir vaidmenį tarptautinėje transporto paslaugų rinkoje.
Todėl šalies Susisiekimo ministerija ir atskirų transporto šakų organizacijos aktyviai dalyvauja tarptautinių transporto organizacijų darbo grupių, nustatančių Baltijos jūros regiono ir visos Europos transporto infrastruktūros plėtros politiką bei Vidurio Europos ir Europos Sąjungos šalių transporto rinkų integracijos strategiją, veikloje.[5]
2. Veikla ir bendradarbiavimas
Europoje mūsų šalis transporto srityje aktyviai veikia trijuose bendradarbiavimo lygmenyse:
– visos Europos mastu;
– tarp Baltijos jūros baseino šalių;
– tarp Baltijos valstybių
2.1. Bendradarbiavimas Europos mastu
Visos Europos bendradarbiavimo mastu formuojama bendra Europos transporto tinklo plėtojimo politika. Konkrečiai imant, JT EEK formuoja tarptautinių transporto tinklų struktūrą. Konkretūs tarptautinių transporto tinklų elementų projektavimo ir kokybės standartai apibrėžti Europos susitarimuose dėl eismo svarbiausiose eismo arterijose: kelių (AGR), geležinkelio (AGC), vidaus vaidmenų (AGN) ir kombinuoto transporto (AGTC). Šiuose dokumentuose, šalims susitarus, patvirtinamos svarbiausios tarptautinės transporto magistralės ir pagrindiniai standartai, kuriais būtina vadovautis, rekonstruojant naudojamus ar tiesiant naujus transporto tinklų elementus. Tačiau šiuose susitarimuose nėra nustatyti konkretūs horizontai, per kuriuos turėtų būti pasiekti minėti standartai.
Konkretesnės priemonės ir planai dėl tolesnio Europos transporto plėtros perspektyvų buvo rengiami bendromis JT EEK, EK komisijos ir Vidurio Europos (tame tarpe ir Baltijos) šalių transporto ministerijų pastangomis. Šio ilgalaikio darbo rezultatai buvo apibendrinami Visos Europos Transporto konferencijų metu, kurios įvyko: 1991 metais Prahoje, 1994 m. Kretoje ir 1997 m Helsinkyje. Pabrėžtina, jog per 1997 m. birželio mėn. Helsinkyje vykusią trečiąją visos Europos Transporto konferenciją pavyko pasiekti, kad svarbiausios Lietuvos transporto magistralės (šiaurės-pietų ir vakarų-rytų kryptimis) būtų prijungtos prie visos Europos pirmiausiai plėtotinų tarptautinių transporto koridorių sistemos. Antroje visos Europos transporto konferencijoje du mūsų šalies tarptautiniai transporto koridoriai buvo pripažinti prioritetiniais Vidurio Europos mastu.
Visa tai sukuria palankias prielaidas bendradarbiauti su tarptautinėmis finansinėmis institucijomis, sprendžiant šalies tarptautinės reikšmės transporto objektų finansavimo klausimus. Tačiau šito nepakanka. Vienos atskirai paimtos šalies pastangomis praktiškai neįmanoma įgyvendinti tarptautinės reikšmės transporto infrastruktūros projektų.[5]
Nutiesus vienoje šalyje kad ir aukšto techninio lygio tarptautinio transporto koridoriaus atkarpą, esminio eismo padidėjimo (ir to projekto atsiperkamumo) negalime laukti, jeigu kaimyninėse šalyse tarme pat koridoriuje pasiliks žemo techninio lygio standartai ir šalys nebus suinteresuotos bendradarbiauti, plėtojant vežėjų veiklą.[1]
Todėl, įgyvendinant tarptautinių transporto koridorių projektus, kaip būtina sąlyga yra efektyvi veiksmų koordinacija su kaimyninėmis
šalimis, t.y. regioninis bendradarbiavimas.
2.2. Regioninis bendradarbiavimas
Dinamiški politiniai ir ekonominiai pokyčiai Vidurio Europoje ir Baltijos šalyse sąlygoja ir regioninio bendradarbiavimo transporto srityse transformacijų tendencijas.[5] Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu ir pirmaisiais metais po jos atstatymo svarbiausias Lietuvos transporto regioninės politikos prioritetas buvo siekis kartu su Estija ir Latvija formuoti bendrąją Baltijos šalių transporto politiką, kuriant darbo grupes konkretiems projektams dėl šalių suderintos veiklos, plėtojant transporto infrastruktūrą ir transporto paslaugų rinką. Šią veiklą koordinavo ir dabartiniu metu koordinuoja Baltijos valstybių Transporto ministrų Taryba.[1]
Pastaruoju metu pakoreguoti šalies regioninio bendradarbiavimo prioritetus verčia objektyvios aplinkybės: aktyvi šalies integracijos į Europos Sąjungą politika, naujos transporto plėtros tendencijos. Europoje ir pasaulinėje praktikoje (multimodalinio transporto plėtra, inteligentiškų transporto sistemų idėjos įgyvendinimas, gamtosaugos reikalavimų transporto sistemai didėjimas ir kt.) bei sparčiai besiplečiantys ekonominiai ryšiai su Lenkija, Vokietija, Švedija ir kitomis Vakarų Europos šalimis.
Pastarosios aplinkybės lemia, kad transporto srautai Lietuvos teritorija Rytų-Vakarų kryptimi akivaizdžiai didesni negu Šiaurės-Pietų kryptimi.[5] Be to, krovinių srautas per Klaipėdos jūrų uostą turi ryškią augimo tendenciją. Jeigu 1995 m. Klaipėdos uoste buvo perkrauta 12,7 mln.t krovinių, tai 1999 m. – 16,1 mln.t. Dabartiniu metu Klaipėdos uostas keltų, ro-ro ir kitomis linijomis tarptautinio koridoriaus 9B atšaką pratęsia iki Kylio, Hamburgo, Traveliundės, Mukrano, Rostoko, Stokholmo, Kopenhagos ir kitų Baltijos jūros regiono uostų. Tokiu būdu ura akivaizdus poreikis plėtoti regioninę transporto politiką, siekiant efektyviai įsijungti į bendradarbiavimą visos Baltijos jūros regiono mastu.[3]
2.3. Bendradarbiavimas tarp Baltijos šalių