ĮVADAS
Ekonomika – tai menas pasiekti gyvenime kiek galima daugiau.
D.Bernard Show
Lietuvos ekonomika – tai pagrindinių ūkio veikėjų (namų ūkių, įmonių ir vyriausybės) visuma, bei jų tarpusavio bendradarbiavimas. Norime ar nenorime, kasdien mes vis daugiau ir daugiau girdime apie Letuvos ekonomika, kuri yra mūsų gyvenimo dalis, nes ekonomika neatsiejama nuo kiekvieno žmogaus gyvenimo, tad šios temos pasirinkimas daugiau ar mažiau nėra atsitiktinis, juolab, kad pastaruoju metu retai kurią dieną masinės informacijos priemonės nekalbėtų ar nerašytų apie šalies ūkio problemas ir būdus joms išvengti. Be to, kiekvienas mūsų norime gyventi gerai, užsitikrinę ne tik savo, bet ir savo šeimos narių, vaikų ateitį. Tai vėl gi neatsiejama nuo visos šalies ekonomikos, jos klestėjimo ar nuosmukio.
Pats darbas yra aktualus ir savo nagrinėjama tema ir tomis problemomis, kurias jis tiria arba aiškinasi. Jis yra naujas savo teorinių ir faktinių duomenų, pavyzdžių išdėstymu ir apibendrinimu. Rašant darbą pasirodė labai sudėtinga susisteminti visą informaciją ir žinias. Atrodo neįmanoma parašyti visa tai, kas šiuo metu yra svarbu. Todėl darbe pateikiami ir nauji, ir seni, jau gerai žinomi pavyzdžiai, skaičiai, teorinė medžiaga bei palyginimai. Galbūt ne viskas yra išdėstyta, tačiau svarbiausi aspektai pateikti gana plačiai ir nagrinėjami labai įdėmiai.
Darbo tikslas: išanalizuoti ir pateikti svarbiausias naujas lietuvos ekonomikos tendencijas ir augimo tempus,prognozuoti kaip sparčiai augs Lietuvos ekonomika, bei paliginti mūsų šalies ekonomika su ameriekečių ekonomika.Ir pasakyti ar Lietuvos ekonomika yra tarp šiuolaikinių šalių, kur ekonomikos sistema yra arba mišrioji kapitalistinė arba grinoji kapitalistinė.Ar Lietuva vis dar yra papročių ekonominės sistemos šalis.
Darbo uždaviniai:
1. pateikti naujas Lietuvos ekonomikos tendencijas;
2. apibūdinti ir išnagrinėti kiekviena iš jų, pateikiant pavyzdžius bei kitus reikalingus duomenis;
3. išskirti svarbiausius aspektus (ir svarbiausias tendencijas), bei įvertinti jų įtaka bei kitokį poveikį nacionalinei ekonomikai.
Darbas buvo naudingas man ir tikiuosi bus įdomus kitiems.
TEMOS APRAŠYMAS
Ekonominis augimas, jo tempai ir kokybė priklauso nuo visos valstybės ūkio pajėgumo nuo vyriausybės vykdomos ekonominės politikos, kurią sudaro pačių įvairiausių politikos rūšių derinys, tokių kaip: antikrizinė politika, antiinfliacija, monetarinė, fiskalinė politikos, be to ekonominis augimas žymiu laipsniu priklauso ir nuo užsienio ekonomikos ir politinių veiksnių
Lietuvos ekonomika nuo nepryklausomybes atkurimo metų
Per dešimt Nepriklausomybės metų mūsų kraštas ir jo žmonės patyrė ne vieną išbandymą. Ženklūs ekonomikos, socialiniai ir politiniai pokyčiai iš esmės pakeitė visuomenės socialinį gyvenimą, nuosavybės pagrindus, valstybės vaidmenį ekonomikoje.
Tik 1990–ųjų metų kovo 11–ąją dieną Lietuva atkuria savo nepriklausomybę ir pradeda savarankiškai vykdyti ekonomines reformas. 1991 visa ekonomika pereina į pasikeitimų stadiją. 1990-1994 metų Lietuvos ekonomikos nuosmukis buvo neišvengiamas didelės infliacijos, besikeičiančios įstatyminės bazės, drastiško žaliavų kainų kilimo, aukštų restruktūrizavimo sąnaudų ir naujų investicijų stokos rezultatas. Kitaip sakant, drastiški pokyčiai ekonominėje ir politinėje aplinkoje sutrikdė įmonių veiklą ir atidėjo restruktūrizavimą. Tačiau ekonomikos ženklus augimas prasideda tik 1994 metais.Infliacijos lygis nuo 45.1% 1994 metais sumažėjo iki 2.4% 1998 metais. Įmonių vadovai nurodė didelę infliaciją (69 proc. respondentų), nuolatos keičiamus komercinės veiklos normatyvinius dokumentus (65 proc.), didėjančias iki pasaulinio lygio žaliavų ir energijos kainas (63 proc.), investicijų stoką (60 proc.) ir dideles technologinės restruktūrizacijos sąnaudas (59 proc.) kaip pagrindines staigaus ekonominio nuosmukio priežastis 1990-1994 metais. Daugelis įmonių vadovų (49 proc.) nurodė, kad įmonės privatizavimo proceso trukmė ir eiga nepadarė didelio poveikio ekonominei veiklai.
Ekonomikos augimo variklis yra pramonės gamybos augimas. Išgaunamosios ir apdirbamosios pramonės pardavimų augimas buvo 7% 1998 metais, 8% 1997 m. ir 3.5% 1996 m. Rusijos krizė sustabdė ir šį stabilų augimą. Nepaisant to, kad pramonė jau atsigauna, 1999 pastebimas 10% – 15% pramonės produkcijos pardavimų smukimas. Pramonės atsigavimo metai 2000. Įmonių vadovai (86 proc.) nurodė, kad svarbiausias veiksnys, palaikantis ekonomikos augimą, yra sugebėjimas įgyti pakankamai žinių ir patirties darbui rinkos ekonomikos sąlygomis. Antroje (67 proc.) ir trečioje (62 proc.) svarbiausių augimą lemiančių veiksnių vietoje buvo nurodyti sugebėjimas rasti naujas rinkas ir naujos technologijos pritaikymas. Naujų rinkų suradimas ir naujos technologijos pritaikymas buvo glaudžiai susiję su valdymo įgūdžių dirbti rinkos sąlygomis plėtojimu, ir tik tie vadovai, kurie sugebėjo dirbti konkurencijos sąlygomis, galėjo rasti naujų rinkų, sumažinti įmonės restruktūrizacijos sąnaudas
ir pritaikyti tinkamą technologiją.
Darbo įtaka augimui buvo neigiama, galbūt daugiau atspindi įmonių tendencijas pateikti nevisą darbo užmokesčio fondą, o ne esamus neigiamus priežastinius ryšius tarp darbo jėgos ir pridėtinės vertės. Augimo lygtys buvo perskaičiuotos 1995-1997 metais pagal kvalifikaciją suderintą darbą prilyginus nuliui (šie rezultatai pateikti žemiau, 1 lentelėje).
Remiantis pateiktais duomenimis galima pasakyti, kad greičiausiai Lietuvos ekonomikos augantiems sektoriams prekyba ir statyba buvo būdingas didėjantis daugelio veiksnių našumas, aukščiausia kapitalo grąža ir didžiausias kapitalo investicijų indėlis į augimą. Ir atvirkščiai, tuose sektoriuose, kuriuose buvo užregistruoti neigiami ekonominio augimo tempai, buvo neigiamas tokio našumo augimas.
Ekonominė veikla Realus pridėtinės vertės augimas (vid.metinis, %) Kapitalo grąža (v.metinė,%) Kapitalo indėlis į augimą (%) Daugelio veiksnių lemiamo našumo augimas (vid.metinis,%)
Žemės ūkis 3,65 5,95 2,77 3,0
Apdirbamoji pramonė 3,24 5,43 4,03 2,2
Elektros, dujų, vandens tiekimas -1,38 1,93 4,45 -2,5
Statyba 15,80 6,26 4,26 14,7
Prekyba 14,30 5,40 4,75 13,1
Viešbučiai ir restoranai 2,51 16,64 10,39 -0,1
Transportas -1,59 2,35 3,94 -2,6
Vidurkis 5,22 6,28 4,94 4,0
Užsenio prekyba
Lietuva pasiekė nemažų laimėjimų perorientuodama užsienio prekybą iš rytų į vakarus. 1991 metais eksportas į buvusios Tarybų Sąjungos šalis sudarė 94.9%, o importas – 90.4%. (Priedų 2pav. matomas 1991m. eksportas ir importas su atskiromis šalimis.) Tuo tarpu 1998 m. eksportas į Europos Sąjungos šalis pasiekė 38.0% viso eksporto, lyginant su 32.5% 1997 m., o eksportas į NVS šalis sumažėjo nuo 46.4% 1997 m. iki 35.7% 1998 m. 1998 m. 47.2% importo sudarė importas iš Europos Sąjungos, o 26.0% produkcijos importuota iš NVS šalių. Rusijos krizė labai paspartino šį prekybos perorientavimo iš rytų į vakarus procesą. (Priedų 3pav. pavaizduota 2000m. prekyba su užsienio šalimis).
Nors Lietuva ir persiorientavo iš užsienio prekybos iš rytų į vakarus, tačiau Lietuvos užsienio prekybos balansas išliko neigiamas. (Šis užsienio prekybos balansas pavaizduotas priedų 4pav.). 1998 metais jis siekė 8332 mln. Lt. (2083 mln. USD), ir 16.8% viršijo 1997-ųjų metų deficitą. Lyginant 1998-ųjų ir 1997-ųjų metų duomenis, 1998 metais Lietuvos eksportas sumažėjo 3.9% ir sudarė 14842 mln. Lt., tuo tarpu importas išaugo 2.6% ir sudarė 23174 mln. Lt. Šie skaičiai taip pat atspindi Rusijos krizės padarinius. Užsienio prekybos apimtys smarkiai krito kai Lietuvos įmonės prarado ritų rinkas antroje 1998 m. pusėje. Nuosmukis tęsėsi iki antrojo 1999 m. pusmečio ir tik dabar pastebimas atsigavimas. Pardavimų perorientavimas iš rytų į vakarus užtruko metus. Tačiau importas smuko labiau nei eksportas, todėl 1999 m. užsienio prekybos deficitas mažesnis nei 1998 m. Eksporto augimas pastebimas ir 2000 metais.
Socialinis požiūris
Oficialus nedarbo lygis 1998 metų pabaigoje buvo 6.4%. Bendras Lietuvos vidinis produktas (BVP) 1990–1994 metais mažėjo, o 1995 metais pradėjo kilti. 1998 metais BVP padidėjo 5.1%. Daugiau nei 70% BVP buvo sukurta privačiame sektoriuje, kai, pavyzdžiui, 1992 metais privatus sektorius sudarė tik 37%. 1998 metais vienam gyventojui teko apie 2874 USD BVP, palyginimui 1994 metais – 1136 USD. Per 1998 metus BVP buvo sukurta už 42768 mln. Lt. Didelę įtaką Lietuvos ekonomikai padarė 1998 m. antrajame pusmetyje prasidėjusi Rusijos krizė. Nemažai įmonių iš įvairių pramonės sektorių prarado rytų rinkas. Prekybos perorientavimas iš rytų į vakarus užėmė nemažai laiko ir kainavo nemažai lėšų. Visa tai smarkiai sulėtino Lietuvos ūkio augimą. BVP augimo prognozes 1999 m. teko sumažinti iki 0.3% – 1.3%. Tačiau dauguma ekspertų mano, kad sunkiausias periodas nuo Rusijos krizės pradžios Lietuvos ekonomikai buvo 1999 m. pirmas pusmetis. Tikimasi, kad Lietuvos ekonomika įveikė lūžio tašką ir 1999 m. antrajame pusmetyje įžengė į atsigavimo stadiją. 2000 m. BVP pasiekė 3.8%, o 2001 m.prognozuojamas 4.9% BVP augimas.
Tiriant veiksnių poveikį ekonomikos augimui 1995-1998 metais, vadovai buvo paprašyti įvertinti tokius veiksnius:
1. Naujų produkcijos (paslaugų) realizavimo rinkų suradimas.
2. Produkcijos (paslaugų) paklausos didėjimas vidaus rinkoje.
3. Ryšių su buvusiomis Sovietų Sąjungos šalių rinkomis kūrimas.
4. Naujų technologijų, leidžiančių pagaminti tarptautinius standartus atitinkančią produkciją, įdiegimas.
5. Gamybos restruktūrizacija, mažinanti darbuotojų skaičių ir veiklos sąnaudas.
6. Valstybinių užsakymų augimas.
7. Privatizacijos proceso užbaigimas ir kontrolinio akcijų paketo sutelkimas vieno ar kelių pagrindinių savininkų rankose.
8. Investicijų, užsienio kapitalo įplaukų didėjimas.
9. Eksporto augimas.
10. Bankų teikiamų paslaugų sferos išplėtimas.
11. Galimybė gauti paskolas.
12. Verslą reguliuojanti įstatyminė bazė.
Dabartinė Lietuvis ekonomikos situacija
Tiriant veiksnių poveikį ekonomikos augimui, reikia įvertinti tokius veiksnius:
• BVP
• Nedarbo lygis
• Gyventujų skaičius ir užimumas
• Eksportas/ importas
• Biudžetas
• Įmonių veikla
BVP dinamika
1990 – 2000 metais
Diagramoje pateikiam Lietuvos BVP dinamika 1990 – 2000 metais. Kaip galima pastebėti- lietuviškasis bendrasis vidaus produktas nuolat auga. Tai suprantama, nes šalies ekonomika vystosi- auga jos lygis tiek finansiniu, tiek ir technologiniu lygiu.
1diagrama
Šalies BVP augimą taip pat liudija ir kitas rodiklis- BVP dalis, tenkanti vienam šalies gyventojui (2 diagrama)
2 diagrama
Deja, ne visi statistiniai rodikliai rodo šalies BYV augimo tendenciją.
Žinant tai, jog BVP augimą gali sąlygoti ir brangstančios prekės bei paslaugos (ypač- energetiniai resursai), įprasta, skaičiuojat BVP lyginti esamas ir ankstesniųjų metų kainas. Tokie BVP rezultatai pateikiami 3 diagramoje ir, reikia pripažinti, jog jie- ne visada liudija augimo tendenciją.
Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos BVP per devynis šių metų mėnesius išaugo 8,1 procento. 2002 metais šalies ūkis išaugo 6,7 proc., o šiemet, anot Finansų ministerijos, Lietuvos ekonomika turėtų išaugti 6,8 procento. Aišku,laikui begant situacija keičiasi.Lietuva tapo Europos Sąjungos narė.ES padarė labai didelį įtaką i Lietuvos eonomiką.Vieni sako,jog situacija tapo geresni,kiti mano atvirksčiai. Mūsų piliečiai nusivylę – Lietuvos ekonomine situacija, vertina kaip bloga 82% gyventojų. Blogiau jų nuomone buvo tik 1992 metais. Labai maža dalis tikisi padėties pagerėjimo / po metų – 19%. Žmones mano, kad reformų kaina yra per didelė, o daugeliui ir nepakeliama. Skurdas ir bedarbystė, baimė dėl rytdienos ir nusivylimas šiandien Lietuvoje yra faktai, kurių nepaslėpsi retorika apie tai, kad ekonomika atsigauna ir kasdien turime vis tobulesnius įstatymus, artėjame į Europą ir norime būti fasadine turistams , o ne savo gyventojams patrauklia šalimi.
Bet spauda,statistika ir duominys ganai optimaliesni.Pažvelkime į pirmųjų narystės metų pasekmės:
a) Infliacija – lapkričio mėnesį pasiekė 3 proc., palyginti su 1,3 proc. defliacija 2003 m. Didžiausias kainų šuolis, kaip ir tikėtasi, buvo gegužės mėnesį, o labiausiai pernai brango sveikatos priežiūra (11,1 proc.) ir transporto grupės paslaugos (10,8 proc.). (Greta narystės ES, kainų šuolį taip pat skatino ir pakilusios naftos kainos.).
b) Pasikeitė ministrų portfelių graibstymo prioritetai: ypatingai pageidaujami ir svarbūs tapo susisiekimo ir aplinkos apsaugos ministrų postai.
c) Lauktas eksporto į ES šuolis, kaip prognozavo LLRI ekonomikos tyrimo dalyviai, neįvyko. Augimas buvo pastebimas ir prieš narystę: per pirmąjį 2004 m. ketvirtį (palyginti su tuo pačiu 2003 m. laikotarpiu) bendrojo Lietuvos prekių eksporto dalis į ES-25 padidėjo 9,3 proc. Atskirų rodiklių apie eksportą į ES po gegužės 1 d. Statistikos departamentas dar neteikia, tačiau įdomu pastebėti, kad nors pirmąjį pusmetį importas augo daug greičiau nei eksportas, metinis eksporto augimas yra didesnis nei importo. Vadinasi, antroje metų pusėje eksporto tempai smarkiai šoktelėjo. Tačiau neturint galutinių duomenų būtų sunku pasakyti, ar tai yra tiesiogiai susiję su naryste ES.
d) Padidėjo/didėja atlyginimai: 2004 m. vidutinis mėnesinis atlyginimas išaugo 6,1 proc. iki 1121 Lt/mėn.
e) Suskubome ir pirmieji ratifikavome ES Konstituciją.
2. Europinių („prisi“)derinimų ir akcizų kėlimo tiesioginės pasekmės – šešėlinės ekonomikos plėtra: 2004 m. cigarečių kontrabandos kiekiai viršijo visus nepriklausomybės metų rekordus.
3. Vis dar daug neskaidrumo, protekcionizmo – užtenka prisiminti Rytų skirstomųjų tinklų privatizavimo nutraukimą.
4. Kas vis dėlto privatizuota:
Per devynis 2004-ųjų mėnesius sudaryti 432 sandoriai ir valstybės turto privatizuota už 377 mln. Lt. Privatizuoti Nacionalinės vertybinių popierių birža ir Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas. Už 100 mln. Lt. parduota 34 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų, privatizuoti „Alita“ ir „Anykščių vynas“, „Lietuvos kino studija“ ir „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“. Vis dažniau diskutuojama apie ketinimus 2005 m. investuotojams dar kartą pasiūlyti nacionalinę oro bendrovę „Lietuvos Avialinijos“.