TURINYS
ĮVADAS 3
INVESTICIJOS 4
TIESIOGINĖS INVESTICIJOS 4
NETIESIOGINĖS INVESTICIJOS 4
MATERIALINĖS INVESTICIJOS 5
TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS 6
TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS KLAIPĖDOS APSKRITYJE 7
VERSLO APLINKA 9
INVESTICIJŲ PRITRAUKIMAS 10
INVESTICIJŲ APSAUGOS UŽTIKRINIMAS 10
ĮSTATYMAI REGLAMENTUOJANTYS INVESTICIJAS 10
IŠVADOS 11
NAUDOTA LITERATŪRA 12ĮVADAS
Investicijos yra indėlis į miesto ekonominę gerovę. Statant naujas įmones, diegiant naujas technologijas pramonėje, investuojant į inovacijų plėtrą, į socialinį sektorių, plėtojant infrastruktūrą – miesto gyvenimo lygis kyla, didėja pajamos, sukuriama daugiau bendrojo vidaus produkto (BVP), gerėja prekių ir paslaugų kokybė.
Klaipėda – stambus Lietuvos transporto mazgas, kuriame susijungia jūrų, autotransporto, oro ir geležinkelių keliai tarp Rytų ir Vakarų. Tai ne tik senų tradicijų miestas, bet ir stambus mokslo, verslo, pramonės ir kultūros centras, atviras bendradarbiavimui, imlus inovacijoms bei patrauklus investicijoms.
Per pastaruosius keletą metu Lietuva, o kartu ir Klaipėda, tapo vienu iš svarbiausiu investicijų traukos centru rytinėje Baltijos pakrantėje. Pagrindines tokios sėkmes priežastys – palanki geografine bei stabili politine padėtis, greta esančios neaprėpiamos Rytu rinkos, kvalifikuotos ir, palyginti su Vakaru šalimis, vis dar pigesnes darbo jėgos gausa, nedideles gamybos sąnaudos, įspūdingas ekonomikos augimas, tvirta nacionaline valiuta, palanki aplinka verslui plėtoti. INVESTICIJOS
Investicijos yra indėlis į miesto ekonominę gerovę. Statant naujas įmones, diegiant naujas technologijas pramonėje, investuojant į inovacijų plėtrą, į socialinį sektorių, plėtojant infrastruktūrą – miesto gyvenimo lygis kyla, didėja pajamos, sukuriama daugiau bendrojo vidaus produkto (BVP), gerėja prekių ir paslaugų kokybė.
Investicijos:
• Tiesioginės;
• Netiesioginės;
• Materialinės.
TIESIOGINĖS INVESTICIJOS
Tiesioginės investicijos – tai betarpiškas investitoriaus dalyvavimas investuojant lėšas bei pasirenkant investavimo objektą. Tiesioginį investavimą (dažniausiai) vykdo specialiai tam paruošti investitoriai, turintys labai tikslią informaciją apie investicinį objektą, politinę situaciją, ekonominius šalies rodiklius bei gerai išmanantys investavimo procesą.
NETIESIOGINĖS INVESTICIJOS
Netiesioginės investicijos – tai investavimas, atliekamas per įgaliotus asmenis arba tam tikslui skirtas finasines institucijas. Ne visi investitoriai turi pakankamą kvalifikaciją, kad galėtų sėkmingai pasirinkti investavimo objektus ir vėliau tinkamai valdyti investicinį portfelį. Tokiais atvejais jie įgyja vertybinius popierius, kuriuos išleidžia investiciniai bei kiti finansiniai tarpininkai, o šie, surinkę tokiu būdu investicines lėšas, paskirsto juos į investicinius objektus savo nuožiūra. Tokių kompanijų specialistai renkasi labiausiai perspektyvius investavimo objektus ir, kadangi investuoja dideles lėšas, dalyvauja šių objektų valdyme. Iš šio verslo gautas pajamas paskirsto saviems investitoriams. MATERIALINĖS INVESTICIJOS
Materialinės investicijos – ataskaitinio laikotarpio išlaidos ilgalaikiam materialiajam turtui, kuris bus naudojamas daugiau nei vienerius metus, įsigyti, sukurti ir esamam ilgalaikiam materialiajam turtui atnaujinti (rekonstravimas, remontas) iš visų finansavimo šaltinių.
Pagrindiniai materialinių investicijų šaltiniai: valstybės iždas, savivaldybės biudžetas, nuosavos lėšos ir banko kreditai. Materialinių investicijų struktūroje dominuoja nuosavos lėšos, antrąją vietą užima bankų kreditai.
Materialinės investicijos 2004 metais Klaipėdos miesto savivaldybėje sudarė 704924 tūkst. Lt. Vienam gyventojui – 3720 Lt.
Užsienio investuotojai investavo (mln. Lt):
TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS
Tiesiogine užsienio investicija pagal Tarptautinio valiutos fondo metodiką, Europos Sąjungos statistikos tarnybos bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) metodinius nurodymus yra laikoma tokia investicija, kurios pagrindu susiformuoja ilgalaikiai ekonominiai finansiniai santykiai ir interesai tarp tiesioginio užsienio investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės.
Taigi tiesiogines užsienio investicijas sudaro:
tiesioginiam užsienio investuotojui tenkanti įmonės nuosavo kapitalo dalis (atsižvelgiant į turimus balsus, t. y. į turimą įmonės įstatinio kapitalo dalį);
reinvesticijos – tiesiogiai užsienio investuotojui priklausanti pelno (nuostolio) dalis, ataskaitiniu laikotarpiu nepaskirstyta dividendų forma, o likusi įmonėje;
tiesioginio užsienio investuotojo investavimo įmonei suteiktos ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos. Paskolos, gautos Lietuvos valstybės vardu ir su valstybės garantija, nėra tiesioginės užsienio investicijos;
kitas įmonės kapitalas – tai tiesioginio užsienio investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės prekybos skolos, priskaičiuoti, bet neišmokėti dividendai, privilegijuotos akcijos, nesuteikiančios teisių į turtą likviduojant įmonę, palūkanos už paskolas ir t. t.
Pastaraisiais metais daugiausia investicijų sulaukė maisto produktu, gėrimų ir tabako gamyba, laivu statyba ir remontas, keleivine ir prekine laivininkyste, krovos darbai,
elektros įrangos gamyba, medienos perdirbimas, viešbučiu infrastruktūra, didmenine ir mažmenine prekyba.
Iš 36 daugiausia užsienio investuotoju lėšų pritraukusiu Lietuvos bendrovių 6 yra Klaipėdoje. Tai:
• tabako produktus gaminanti „Philip Morris Lietuva“ (Apie 300 mln. litu sudaranti JAV koncerno „Philip Morris International“ investicija i tabako gamybą – viena iš didžiausiu ir sėkmingiausiu užsienio kompanijų investicijų visoje Lietuvoje.)
• „Švyturys-Utenos alus“
• jūrų transporto paslaugas teikianti „LISCO Baltic Service“
• elektronikos įrenginius tiekianti „SY Wiring Technologies Lietuva“