LIETUVOS TRANSPORTO PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI
(Referatas)
VILNIUS 2001
TURINYS
Įvadas……………………………………………………………………………3
Pavojingų krovinių vežimo vandens transportu problemos ir jų sprendimo kryptys……………………………………………………………………………4
Lietuvos oro transporto ekologinės problemos ir galimos jų sprendimo kryptys……………………………………………………………………………5
Kelių transporto techninės politikos problemos…………………………………7
Viešojo transporto problemos Lietuvoje…………………………………………8
Išvados………………………………………………………………………….10
Naudota literatūra………………………………………………………………11
Įvadas
Lietuvos Respublikos transporto sistemą sudaro apie 7,0 % šalies vidaus produkto. Transporto sistemoje dirba apie 5,0 % šalies darbingo amžiaus žmonių. Transportas yra viena iš svarbesnių strateginių ūkio šakų, todėl neteisingi sprendimai šioje srityje gali neigiamai atsiliepti visoms su transportu susijusioms pramonės šakoms. Transporto sistemos modernizavimas ir restruktūrizavimas yra vienas iš Lietuvoje vykdomos ekonominės politikos prioritetų. Transporto politikos tikslai ir uždaviniai yra suformuluoti Nacionalinėje transporto plėtros programoje bei Vyriausybės programoje ir jos įgyvendinimo priemonėse. Svarbiausieji iš jų – subalansuota transporto infrastruktūros ir vežimų paslaugų plėtra, per tarptautinės reikšmės koridorius integruojantis į Europos transporto tinklą bei transportavimo paslaugų (ypatingą dėmesį skiriant tranzitui) rinką; transporto juridinės bazės ir techninių standartų harmonizavimas su Europos Sąjungos Acquis bei institucinių reformų tolesnis vykdymas. Šių tikslų ir uždavinių įgyvendinimas grindžiamas multimodališkumo principais, t.y. prioritetą teikiant kompleksiniam transporto infrastruktūros, technologijų ir transportavimo paslaugų plėtojimui visose transporto šakose. Europoje, vežimų automobiliais srityje, kurioje nėra sienų ir kuri yra ipso facto tarptautinė, žaidimo taisyklių suvienodinimas yra be galo svarbus.
Lietuva turi gerai išvystytą kelių tinklą. Palyginus su Rytų Europos šalimis Lietuva užimtų vieną iš pirmaujančių pozicijų. Kelių tinklas Lietuvoje didėjo iki 1985 – 1990 m. Vėliau kito tik kelių tinklo kokybė ir dangos. Lietuvą kerta 6 europinės magistralės:
– E 67 – VIA BALTICA – Helsinkis – Talinas – Ryga – Panevėžys – Kaunas – Varšuva – Vroclavas – Praha;
– E 28 – Berlynas – Gdanskas – Karaliaučius (Kaliningradas) – Marijampolė – Prienai – Vilnius – Minskas;
– E 77 – Pskovas – Ryga – Šiauliai – Karaliaučius (Kaliningradas) – Varšuva – Krokuva – Budapeštas;
– E 85 – Klaipėda – Kaunas – Vilnius – Lyda – Černovcai – Bukareštas – Aleksandropolis;
– E 262 – Kaunas – Utena – Daugpilis – Rezenkė – Ostrovas;
– E 272 – Vilnius – Panevėžys – Šiauliai – Palanga – Klaipėda.
Taigi, tai rodo, kad Lietuva turi gerai išvystytą kelių tinklą ir yra svarbi tranzito valstybė.
Jūrų transportas gana populiarus Lietuvoje pavojingų krovinių vežimu. Jūrų transportu daugiausia vežamos cheminės ir mineralinės trąšos, nafta ir naftos produktai. Lietuvoje kasmet pavojingų krovinių jūrų transportu pervežama apie 50 % visų krovinių kiekio. Klaipėdos uostas – svarbiausias Lietuvos pervežimų generatorius bei pagrindinis tranzito centras. Klaipėdos uostas turi ryšį su autokelių ir geležinkelių tinklu. Per jį gabenami didžiuliai kiekiai krovinių.
Vilniaus Aerouostas, palyginus su kitais Baltijos šalių aerouostais, yra pakankamai apkrautas, bet mažas, platesniame tarptautiniame kontekste. Aerouostas išsidėstęs gana arti prie Vilniaus centro. Aerouosto sukeltos aplinkos problemos nėra labai aštrios. Dabartiniu metu įgyvendinamas aplinkos menedžmento požiūris ir praktika yra patenkinama bazė išsamios aplinkos menedžmento sistemos vystymui, pagal tarptautinius ISO 14000 serijų standartus.
Taigi, šiame referate pabandysiu atskleisti su Lietuvos transportu susijusias problemas ir kokiais būdais būtų galima tas problemas išspręsti.
Pavojingų krovinių vežimo vandens transportu problemos ir jų sprendimo kryptys
Jūrų transportas gana populiarus Lietuvoje pavojingų krovinių vežimu. Jūrų transportu daugiausia vežamos cheminės ir mineralinės trąšos, nafta ir naftos produktai. Lietuvoje kasmet pavojingų krovinių jūrų transportu pervežama apie 50 % visų krovinių kiekio.
Klaipėdos uostas – svarbiausias Lietuvos pervežimų generatorius bei pagrindinis tranzito centras. Klaipėdos uostas turi ryšį su autokelių ir geležinkelių tinklu. Per jį gabenami didžiuliai kiekiai krovinių.
Pavojingų krovinių plukdymas jūrų ir vidaus vandenimis gali sukelti rimtas avarijas. Siekiant garantuoti laivų plaukiojimo saugumą ir pavojingų krovinių saugų pristatymą, šių krovinių vežimas jūrų transportu turi būti reguliuojamas,
kad:
· apsaugoti žmones nuo sužeidimų, kurie gali atsirasti vežant pavojingus krovinius;
· apsaugoti laivus nuo pažeidimų, kuriuos gali sukelti vežami pavojingi kroviniai dėl savo specifinių keliamų cheminių ar fizikinių pavojų;
· apsaugoti jūros aplinką nuo pavojingų medžiagų patekimo į ją ir nepataisomos žalos.
Tuo pačiu metu taisyklės:
· negali ir neturi apriboti tokių medžiagų vežimo;
· sąlygoti jų apimčių sumažėjimą.
Pagrindinis saugios pavojingų krovinių laivybos valstybinės priežiūros principas – užtikrinti tinkamą tarptautinių sutarčių ir Lietuvos Respublikos teisės aktų saugios laivybos srityje, vežant pavojingus krovinius, reikalavimų įgyvendinimo tvarką.
Fiziniai ir juridiniai asmenys, susiję su pavojingų krovinių vežimu, turi imtis visų priemonių, padedančių išvengti teršimo bei jį likviduoti ir apsaugoti jūros rajoną nuo visokios veiklos žalingų pasekmių. Visiems sausumoje ir jūros rajone esantiems taršos šaltiniams fiziniai ir juridiniai asmenys turi taikyti šiuos principus:
1) prevencinį;
2) geriausios esamos technologijos ir geriausios aplinkos apsaugos praktikos.
1958 m. įkurta Tarptautinė jūrų organizacija (IMO). Jos veikla nukreipta keturiomis pagrindinėmis kryptimis: sauga jūroje, perspėjimas apie teršimą, formalumų prastinimas, techninės pagalbos suteikimas.
Krovinių vežimai vidaus vandenų transportu sudaro labai mažą dalį, o pavojingi kroviniai vidaus vandenimis beveik nevežiojami. Tačiau Lietuvos vidaus vandens keliai nėra lokali uždara sistema. Ji priklauso tarptautinės reikšmės vidaus kelių tinklui. Pagal 1996 m. sausio 19 d. Ženevoje pasirašyto AGN Europos susitarimo dėl pagrindinių vidaus vandens kelių tarptautinės reikšmės, Lietuvoje būtina vystyti vidaus vandens transporto kelius. Būtina parengti dokumentus ir prisijungti prie AND sutarties, kad būtų įmanomas pavojingų krovinių vežimas vidaus vandenų transportu Lietuvoje ir tarptautiniais maršrutais.
Pirmas žingsnis, siekiant užtikrinti saugų pavojingų krovinių gabenimą vandens transportu, tai – administracinių struktūrų sukūrimas.
Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės aktų, reglamentuojančių saugų pavojingų krovinių plukdymą laivais, reikalavimų įgyvendinimui organizuoti ir jų vykdymo valstybinei priežiūrai užtikrinti turi būti įsteigtos dvi administracinės struktūros. Tai:
· pavojingų krovinių vežimo jūrų ir vidaus vandenimis Priežiūros tarnyba;
· pavojingus krovinius priimančios organizacijos administracija.
Pavojingų krovinių vežimo jūrų ir vidaus vandenimis Priežiūros tarnyba, vykdydama saugios pavojingų krovinių laivybos valstybinę priežiūrą ir kontrolę, turi atlikti tokias funkcijas:
1. vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymų, tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų reikalavimų dėl pavojingų krovinių saugaus vežimo jūrų ir vidaus vandenimis, teršimo iš laivų išvengimo užtikrinimo kontrolę;
2. organizuoti ir vykdyti pavojingų krovinių jūrų ir vidaus vandenų laivybos priežiūrą ir kontrolę;
3. pateikti reikalavimus Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui, Lietuvos įregistruotoms vidaus vandenų laivybos kompanijoms ir laivams, vežantiems pavojingus krovinius, laivybos saugumo valdymo srityje;