TURINYS
NACIONALINIS PRODUKTAS IR JO MATAVIMAS 3
VISUMINĖ PAKLAUSA IR VISUMINĖ PASIŪLA 8
VISUMINĖ PAKLAUSA IR VISUMINĖ PASIŪLA (KLASIKINIS IR KEINSISTIS POŽIŪRIS) 14
PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS. MULTIPLIKATORIUS 18
ŪKINĖS VEIKLOS CIKLAI 27
NEDARBAS IR INFLIACIJA 31
VISUMINĖ PASIŪLA 40
VALSTYBĖS IŠLAIDOS, MOKESČIAI IR FISKALINĖ POLITIKA 42
PINIGAI IR BANKAI ERROR! BOOKMARK NOT DEFINED.
PINIGAI IR EKONOMIKA ERROR! BOOKMARK NOT DEFINED.
MONETARINĖS IR FISKALINĖS POLITIKOS EFEKTYVUMAS ERROR! BOOKMARK NOT DEFINED.
IS – LM MODELIS IR FISKALINĖ BEI MONETARINĖ POLITIKOS ERROR! BOOKMARK NOT DEFINED.
TARPTAUTINĖ PREKYBA IR PREKYBOS POLITIKA ERROR! BOOKMARK NOT DEFINED.
TARPTAUTINIAI VALIUTINIAI SANTYKIAI IR VALIUTŲ SISTEMA ERROR! BOOKMARK NOT DEFINED.
VALIUTOS KURSO POLITIKA ERROR! BOOKMARK NOT DEFINED.
EKONOMINIS AUGIMAS ERROR! BOOKMARK NOT DEFINED.
NACIONALINIS PRODUKTAS IR JO MATAVIMAS
1. Makroekonomikos samprata
2. Bendrasis nacionalinis produktas (BNP) – esmė, ypatybės. Bendrasis nacionalinis produktas kaip pridėtinė vertė. Bendrasis vidinis produktas (BVP)
3. Dvi BNP pusės:
a. BNP kaip visuminių išlaidų elementų suma;
b. BNP kaip pajamų suma.
4. Nominalusis BNP, realusis BNP ir BNP defliatorius
5. Grynasis nacionalinis produktas (GNP)
6. Nacionalinės pajamos (NP)
7. Asmeninės pajamos
8. Disponuojamos pajamos
9. Ekonominės gerovės matavimas. Ekonominio augimo matavimas
10. Šešėlinė ekonomika ir jos problemos
Infliacijos tempai – tai bendras kainų prieaugis per tam tikrą laikotarpį, išreikštas procentais.
Nedarbo norma – nedirbančiųjų, bet ieškančių darbo, darbingų gyventojų dalis procentais.
Ekonominio augimo tempai – BNP prieaugis per tam tikrą laikotarpį.
2. BNP – esmė, ypatybės
Apibrėžimas: Bendrasis nacionalinis produktas (BNP) – tai galutiniam vartojimui tenkančių prekių ir paslaugų, sukurtų per konkretų laikotarpį, piniginė vertė rinkos kainomis.
Momentai iš apibrėžimo:
1) BNP yra srautas: BNP didėja ir metų gale apskaičiuojamas;
2) jis matuojamas vertine (pinigine) išraiška: apibendrinimui reikia piniginio įvertinimo;
3) į BNP įskaitomos tik galutinės prekės;
4) į BNP neįskaitomas tarpinis produktas, kuris bus technologiškai perdirbamas.
BNP Q1 P1 + Q2 P2 + … + Qn Pn
Iš čia: Q – galutiniam vartojimui skirta prekė ar paslauga;
P – kaina.
BNP skaičiavime pabrėžiame galutines prekes. Kad teisingai apskaičiuoti BNP būtina, kad visos prekės ir paslaugos, pagamintos apskaičiuojamaisiais metais, būtų įskaitytos tik vieną kartą.
Produktai daug kartų perdirbami, kol tampa galutiniu produktu. Jo kainą, visų tarpininkų kaštus ir jų sukurtą pridėtinę vertę jau įvertinta. Ir todėl tik galutinio produkto kaina įskaitoma į BNP.
Apibrėžimai: Galutinis produktas – tai prekė ar paslauga, perkama vartojimui, bet ne būsimam perpardavimui ar perdirbimui.
Tarpinis produktas – tai prekė ar paslauga, perkama būsimam perdirbimui ar pardavimui.
Tai, kokį produktą laikyti galutiniu, lemia ne fizinės charakteristikos, o jo funkcionalinė paskirtis. Pvz., sakykime, kad lininio moteriško kostiumėlio gamyba ir perdirbimas praeina 5 stadijas:
Gamybos stadijos Medžiagos ar produkcijos pardavimo kaina Pridėtinė vertė
0
Įmonė A – linų auginimo įmonė 60 60
Įmonė B – linų perdirbimo įmonė 100 40
Įmonė C – kostiumėlių siuvimo įmonė 125 25
Įmonė D – didmeninės prekybos įmonė 175 50
Įmonė E – mažmeninės prekybos įmonė 250 75
Bendra pardavimų apimtis 710 250
(pridėtinė vertė (bendrosios pajamos))
Kaip matosi iš lentelės, kiekviena tarpinė grandis savo produktą parduoda vis brangiau, tačiau į BNP įskaitoma tik galutinio produkto vertė (250). Vadinasi, norint išvengti dvigubo pagaminto produkto verčių skaičiavimo, reikia sekti, kad į BNP patektų tik kiekvienos firmos sukurta pridėtinė vertė.
Apibrėžimai:
Pridėtinė vertė – tai skirtumas tarp įmonės pagaminto gaminio vertės ir įmonės pirktų tarpinių produktų vertės.
Pridėtinė vertė – tai gaminio vertės padidėjimas kiekvienoje gamybos stadijoje.
IŠVADA: sudėję kiekvienoje gamybos stadijoje sukurtas pridėtines vertes, gauname galutinio produkto vertę.
Skaičiuojant BNP atkreipiame dėmesį į šias jo apskaitos ypatybes:
1) skaičiuojant BNP turime įtraukti visą pagamintą produkciją per tam tikrą laiką, tačiau problematiška tai, kad dalis produktų neparsiduoda rinkoje ir įvertinti juos sunku (pvz., namų šeimininkės darbas);
2) neįjungiama į BNP produkcija, sukurta ne teisiniu keliu (šešėlinės ekonomikos pajamos (pvz., pogrindiniai lošimų namai);
3) į BNP neįtraukiami šie finansiniai sandėriai:
a) valstybiniai transferiniai mokėjimai: socialinio draudimo išmokos, nedarbo pašalpos. Šios išmokos neįskaitomos į BNP todėl, kad šių išmokų gavėjai neturi jokių sąsajų su einamąja gamyba, nesąlygoja jos ir neįdeda į ją jokio savo indėlio;
b) privačios transferinės išmokos: studentų gautos dovanos iš tėvų. Šios subsidijos ne gamybos rezultatas, o turto perdavimas;
c) vertybinių popierių sandėriai. Šie sandėriai akcijų rinkoje yra tik apsikeitimas popieriniais aktyvais. Tiesiogiai šie sandėriai nesąlygoja gamybos apimties, tačiau į BNP įjungiame brokerių tarpininkavimo
paslaugas.;
4) į BNP įtraukiamos tik tos prekės, kurios pagamintos einamaisiais metais, todėl sandėriai su jau sukurtais ir naudotais aktyvais į BNP neįskaitomi. Pvz., senų baldų pirkimas – pardavimas (įskaitomas tik tarpininkų sukurtas darbas);
5) į BNP įjungiama tik ta produkcija, kurią pagamina tik tos šalies gyventojų nuosavybėje esantys gamybos veiksniai. Pvz., lietuvio gautos pajamos Londone įskaitomos į Lietuvos BNP, o grynai Vokietijos firmos pajamos Lietuvoje yra Vokietijos BNP dalis. Todėl išskiriama bendrojo vidinio produkto sąvoka.
Apibrėžimas: Bendrasis vidinis produktas (BVP) – tai produkcijos apimtis, kurią per metus pagamina tos šalies firmos ir namų ūkiai. (Statistiškai BNP nuo BVP skiriasi maždaug 1%).
Norint nuo BVP apskaičiavimo pereiti prie BNP, reikia pridėti tos šalies piliečių, gyvenančių užsienyje, valdomų įmonių ir namų ūkių produkciją ir atimti kitų šalių piliečių, gyvenančių toje šalyje, valdomų įmonių ir namų ūkių produkciją.
3. Dvi BNP pusės
Atskiro produkto vertė, tiek ir visos rinkos gamybos apimties metinė vertė, įvertinama dvejais būdais:
1) galime įvertinti, kiek vartotojas, kuris yra galutinis šios produkcijos vartotojas, išleidžia pinigų jai įsigyti;
2) galime įvertinti visas gamybos procese sukurtas gamybos veiksnių pajamas: darbo užmokestį, rentą, palūkanų normą, pelną. Šis kelias faktiškai yra pridėtinės vertės skaičiavimas (žr. lentelė).
Abu skaičiavimo būdai pagal galutinį produktą (išlaidas ir pajamas) grindžiami 2 skirtingais požiūriais į tą pačią problemą: kas vienam – išlaidos, kitam – pajamos. Vadinasi, 1) – požiūris BNP vertina kaip išlaidas, kurias būtina skirti visai šalyje pagamintai produkcijai nupirkti. Šis būdas apibrėžiamas, kaip BNP skaičiavimas pagal išlaidas.
2) – požiūris BNP vertina kaip pajamas, gautas BNP kūrimo procese. Šis būdas apibrėžiamas, kaip BNP skaičiavimas pagal pajamas.
Išlaidos tais metais pagamintoms prekėms nupirkti Piniginės pajamos, gautos tų metų produkcijos kūrimo procese
3.1. BNP, kaip visuminių išlaidų elementų suma
Kiekvienos šalies ūkį sudaro 3 sektoriai:
1) vartojimo;
2) verslo firmos (gamintojai);
3) valstybė (mokesčiai, paslaugos firmoms ir namų ūkiams).
Norėdami išlaidų būdu apskaičiuoti BNP, turime sudėti visų trijų pagrindinių ekonominių sektorių (vartotojų, gamintojų ir valstybės žinybų) bei eksporto – importo skirtumo išlaidas.
Vartotojų išlaidos – C;
Firmų bendrosios investicijos – Ig;
Valstybės išlaidos – G;
Grynasis eksportas – Xn (eksportas minus importas).
Iš čia:
BNP C + Ig + G + Xn
Vartotojų išlaidos: sutrumpintai vartojimas, kurį daro namų ūkiai maistui, drabužiams ir pan.
Firmų bendrosios investicijos: jas sudaro 3 pagrindiniai komponentai:
1) mašinų, įrengimų, staklių įsigijimo kaštai;
2) statybos kaštai;
3) atsargų likučių pokyčiai.
Dalis investicijų skiriama ne kapitalui plėsti, o susidėvėjusiam (amortizavusiam) kapitalui atstatyti. Šią dalį vadiname atstatomosiomis investicijomis. Jos finansuojamos iš amortizacijos fondų, kurie sudaromi vykdant kasmetinius amortizacinius atskaitymus. Todėl išskiriamos grynosios investicijos – tai kapitalo prieaugis. Jis nustatomas kaip bendrųjų investicijų ir amortizacijos skirtumas.
Bendrosios investicijos grynosios investicijos + atstatomosios investicijos
Valstybės išlaidos: į Vyriausybės išlaidas įskaitomi centrinės Vyriausybės bei vietinių valdymo organų baigtinių prekių ir paslaugų pirkimai: armijos, policijos ir pan. išlaikymas.
Kaip apskaičiuojamos valstybės institucijos teikiamos paslaugos? Šių institucijų vertė lygi darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo pašalpoms, išmokamoms tiesiogiai samdomojo darbo asmenims, dirbantiems tose žinybose.
Grynasis eksportas: eksporto – importo saldo.
3.2. BNP kaip pajamų suma
Tai, kas vienai pusei – išlaidos, kitai – pajamos. BNP skaičiavimas pagal išlaidas ir pajamas – skirtingos vieno medalio pusės. Tiksliai apskaičiavus metines išlaidas ir pajamas, turime gauti tą patį dydį. Skaičiuojame dviem būdais todėl, kad visuomenės mastu galimas pajamų ir išlaidų neatitikimas: vienu atveju dalį savo pajamų žmonės gali atidėti santaupoms, kitu – žmonės gali santaupas naudoti išlaidoms.
BNP, apskaičiuoto pajamų sumavimo būdu, sudedamosios dalys yra šios:
a) amortizacija (De);
b) netiesioginiai verslo mokesčiai (Ti);
c) darbo užmokestis (w);
d) renta (r);
e) palūkanos (i);
f) pelnas ().
BNP De + Ti + w + r + i +
Amortizacija: skirta nusidėvėjusiam kapitalui atstatyti. Kai skaičiuojame BNP pagal pajamas, pabrėžiame tą amortizacinių atskaitymų ypatybę, kad tiesiogiai jie nenaudojami atsiskaitymui už resursus (faktiškai – tai gamintojų išlaidos, kurios mažina jų pelną). Tačiau, skirtingai nuo kitų išlaidų, amortizacija nepadidina ir kažkieno kito pajamų. Tokiu būdu amortizaciniai atskaitymai rodo, kad dalis BNP turi būti skirta nusidėvėjusiam kapitalui atstatyti. Viso BNP negalime sunaudoti kaip pajamų, nes pakenktume savo gamybiniams pajėgumams.
Netiesioginiai verslo mokesčiai: PVM, akcizai, muitai. Firmos netiesioginius verslo mokesčius įskaito į kaštus ir prideda prie prekių vertės. Valstybė šiuos mokesčius pasiima, nelaukdama kol
kitiems gamybos veiksniams bus išmokėtas darbo užmokestis, renta, palūkanos, pelnas. Netiesioginiai verslo mokesčiai – neuždirbtos pajamos, nesukurtos gamybos procese. Valstybė juos pasiima be jokio indėlio į gamybos procesą, ji tik pasinaudoja firmų rankomis šiuos mokesčius surinkdama.
Darbo užmokestis: tai didžiausia BNP dalis (3/4). Tai visos išlaidos samdomųjų darbui apmokėti, tiek ir visi darbdavių įnašai į pensijų, sveikatos, gerovės ir kitus fondus. Įnašai yra susiję su darbo samda, todėl ir priskiriami darbo pajamoms.
Renta, palūkanos: rentinės pajamos gaunamos be darbinės veiklos iš kapitalo.
Palūkanos – tai mokėjimai už naudojimąsi kapitalu.
Pelnas: nacionalinėje sąskaityboje pelnas skirstomas į 2 kategorijas:
1) į individualių ir susijungusių savininkų grynąsias pajamas, liekančias padengus gamybos kaštus;
2) į akcinių bendrovių pelną.
4. Nominalus BNP, realus BNP ir BNP defliatorius
Pirminiai duomenys, kurių pagrindu apskaičiuojamas BNP, yra visų šalies firmų pardavimų apimtys. Šios apimtys atspindi tiek kiekybinius prekių gamybos pokyčius, tiek ir kainų pokyčius. Tačiau žmonių gyvenimo, valstybės išsivystymo lygis pirmiausia priklauso nuo parduoto fizinio prekių kiekio, o ne nuo jų kainos. Vadinasi, atliekant BNP skaičiavimus, būtina žinoti, kiek jo dydį nulėmė gamybos padidėjimas ar sumažėjimas ir kiek kainų pokyčiai. Ryšium su tuo nacionalinėje sąskaityboje skaičiuojamas nominalus BNP ir realus BNP.
Apibrėžimai: Nominalus BNP – tai gamybos apimties vertė, išreikšta tų metų einamosiomis kainomis.
Realus BNP – tai gamybos apimties vertė, išreikšta nekintamomis (palyginamomis, sugretinamomis) pasirinktų metų bazinėmis kainomis.
Realaus BNP sąvoka (išskyrimas) leidžia apskaičiuoti labai svarbų, infliaciją charakterizuojantį, rodiklį – BNP defliatorių.
Apibrėžimai: BNP defliatorius – tai duotų metų nominalaus BNP ir realaus BNP santykis, išreikštas indekso forma, t.y. padaugintas iš 100%.
BNP defliatorius – tai rodiklis, rodantis infliacijos lygį analizuojamu laikotarpiu, t.y. nuo bazinių metų iki skaičiavimo metų.
Pvz., nominalaus ir realaus BNP apskaita
Produkcijos pavadinimas Gamybos apimtis Kaina už vienetą Produkcijos kaina einamosiomis kainomis Produkcijos kaina ’82 metų kainomis
’82 m. ’96 m. ’82 m. ’96 m. ’82 m. ’96 m. ’82 m. ’96 m.
Obuoliai 100 150 2 4 200 600 200 300
Aliejus 100 140 4 6 400 840 400 560
Nominalus BNP Realus BNP
600 1440 600 860
Tai rodo, kad kainos 1982 – 1996 metais išaugo 67.4%.
Simboliais BNP defliatorių užrašome šitaip:
Defliatoriaus sąvoka nominaliame BNP išskiria 2 dalis:
1) charakterizuoja pagamintos produkcijos kiekį;
2) charakterizuoja pagamintos produkcijos kainas.
Taip yra todėl, kad:
BNPnomin. BNPreal. BNPdefl.
Iš lygybės matosi, kad realus BNP charakterizuoja gamybos apimtį, apskaičiuotą bazinėmis kainomis. Tuo tarpu defliatorius rodo einamųjų metų produkcijos vieneto kainos pasikeitimą palyginti su baziniais metais.
BNP defliatorius nėra vienintelis infliaciją charakterizuojantis rodiklis. Artimas defliatoriui, bet ne tapatus, yra kitas infliacijos rodiklis – vartojimo kainų indeksas (VAI). Vartojimo kainų indeksas rodo tipinio vartotojo išlaidas įsigyjant apibrėžtą (fiksuotą) kiekį prekių bei paslaugų. Šis apibrėžtas kiekis vadinamas „vartojimo (rinkos) krepšeliu“. Tarp BNP defliatoriaus ir vartojimo kainų indekso yra šie 3 skirtumai:
1) BNP defliatorius atspindi visų be išimties prekių ir paslaugų kainas. Tuo tarpu vartojimo kainų indeksas įvertina tik tipinio vartotojo įsigyjamas prekes, skirtingai nuo BNP defliatoriaus vartojimo kainų indeksas neįvertina tų prekių kainų, kurias įsigyja firmos bei valstybė;