Eliza
7. KREDITO RIZIKA
· Įžanga
· Abejotini aktyvai
· Rizikos nustatymo kriterijai
· Skolininko būklė
· Paskolų grupavimas
· Specialieji atidėjimai7.1. ĮŽANGA
Aktyvų ir pasyvų valdymo komitetas (APVK), valdydamas kredito riziką, veikia kitaip negu kreditų departamentai. Pagal aktyvų ir pasyvų valdymo technologiją jis analizuoja visą banko aktyvų ir pasyvų būklę bei galimą rizikos atsiradimą, o ne atskiros jų dalies situaciją. Savaime aišku, kad kredito projekto analizę, sutarčių parengimą, konkrečių sutarčių kontrolę ir pan. atlieka banko kreditų departamentas.
Aktyvų ir pasyvų valdymo komiteto tikslas – atlikti kreditų portfelio analizę atsižvelgiant į kaštų kainą. Visada reikia prisiminti, kad kalbėdami apie kreditų portfelį, paprastai turime omenyje pačią didžiausią banko aktyvų dalį.
APVK užduotis – analizuoti ir įvertinti visą kreditų portfelio riziką, galimus nuostolius bei parinkti pelno ir rizikos santykį. Labai rizikingas kreditų portfelis turės lemiamos reikšmės ir bankas taps nestabilus, nes kreditų dalis visoje aktyvų struktūroje dažnai labai didelė. Paprastai didesnę kreditų riziką gali prisiimti tie bankai, kurių stipresnės kapitalo pozicijos.
Kredito rizikos analizė nėra tokia paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Aišku, kad kredito gavėjas savo padėtį ir perspektyvas žino geriau, nei banko analitikas, kuris remiasi ataskaitomis, kitais formaliais dokumentais. Gali nepadėti ir trečiųjų šalių įvertinimai (auditorių ataskaitos, rinkos analitikų prognozės ir pan.), nes ateities požiūriu rezultatas visada išlieka nedeterminuotas. Čia kalbama tik apie objektyviąją reikalo pusę, tačiau egzistuoja ir subjektyvioji (sąmoningas neteisingos informacijos pateikimas, slėpimas ir pan.), ji taip pat labai reikšminga.
7.2. ABEJOTINI AKTYVAI
Finansinių įsipareigojimų nevykdymas padaro bankams nuostolių. Kai kreditas išduotas, toks sandėris banko atžvilgiu vadinamas neužbaigtu. Tik tuo atveju, jei kredito suma yra grąžinta ir sumokėtos visos palūkanos, laikoma, kad sandėris yra baigtas. Rizikos valdymo tikslas – įvertinti galimų nuostolių atsiradimą, numatyti jų dydį, pateikti informaciją banko vadovybei, kad būtų pagerinta susidariusi padėtis. Galimiems nuostoliams amortizuoti kuriami specialieji atidėjimai. Tai kartu ir būdas, kuriuo komercinių bankų veiklą gali kontroliuoti tiek priežiūros organai, tiek ir akcininkai, taip pat tai labai svarbi informacija investuotojams. APVK, atlikdamas kredito rizikos įvertinimą, analizuoja visus banko aktyvus, susijusius su kredito rizika. Lietuvoje vartojama abejotinų aktyvų sąvoka; abejotini aktyvai tai:
· banko suteiktos paskolos bet kuriems klientams, rezidentams ir nerezidentams, bet kurios nuosavybės formos įmonėms ir fiziniams asmenims, bankams ir finansinėms institucijoms tiek šalyje, tiek užsienyje, už šias paskolas priskaičiuotos palūkanos, jei dėl šių lėšų (paskolų ir palūkanų) grąžinimo kyla abejonių ar bus laikomasi sutartyje numatytų terminų arba pagal tam tikrus nustatytus kriterijus numatoma galima rizika;
· banko nebalansiniai įsipareigojimai (garantijos, laidavimai ir kt.), jei yra požymių, kad bankui gali tekti juos įvykdyti.
7.3. RIZIKOS NUSTATYMO KRITERIJAI
Atliekant rizikos analizę, abejotini aktyvai suskirstomi į grupes:
1 grupė – standartinė
2 grupė – galimos rizikos
3 grupė – padidėjusios rizikos
4 grupė – abejotina
5 grupė – nuostolingoji
Sudarant specialiųjų atidėjimų sumas galimiems nuostoliams padengti ir įtraukiant šias sumas į bankų balansus įvairiose šalyse laikomasi kiek skirtingų rizikos normų ir grupavimo kriterijų. Lietuvoje nustatytos tokios rizikos normos:
1 – standartinė grupė – 0 procentų
2 – galimos rizikos grupė – 0 procentų
3 – padidėjusios rizikos grupė – 20 procentų
4 – abejotinos grupės – 40 procentų
5 – nuostolingos grupės-100 procentų
Rizikos nustatymo kriterijai yra šie:
· paskolos (ar jos dalies) grąžinimo ir (ar) palūkanų mokėjimo terminų laikymasis;
· paskolos pertvarkymo ir refinansavimo faktai;
· skolininko ūkinės ir finansinės veiklos būklė;
· ilgalaikės (investicinės) paskolos gavėjo investicinio projekto faktinis vykdymas.
Nustatant konkrečios paskolos grupę, laikomasi tokios tvarkos:
pirmiausia įvertinama, kaip laikomasi paskolos (ar jos dalies) grąžinimo bei palūkanų mokėjimų terminų. Pagal šį kriterijų nustačius paskolos grupę ją galima koreguoti atsižvelgiant į paskolos pertvarkymo ir refinansavimo faktus bei į skolininko būklę. Nustatyta ilgalaikių (investicinių) paskolų grupė yra koreguojama atsižvelgiant į paskolos tikslinį panaudojimą ir faktinį investicinio projekto vykdymą.
Atsižvelgiant į paskolos (ar jos dalies) grąžinimo ir (arba) palūkanų mokėjimo terminų laikymąsi paskolos grupuojamos:
· standartinė grupė – jei terminai praleisti mažiau kaip 7 dienas;
· galimos rizikos grupė – jei terminai praleisti nuo 7 iki 30 dienų;
· padidėjusios rizikos grupė – jei terminai praleisti nuo 31 iki 90 dienų;
· abejotina grupė – jei terminai praleisti nuo 91 iki 180 dienų ;
· nuostolinga grupė – jei terminai praleisti daugiau kaip 180 dienų.
Paskolos pertvarkymas yra paskolos sutarties sąlygų pakeitimas. Paskola laikoma pertvarkyta, jei paskolos sutartyje
buvo pakeista:
· paskolos (ar jos dalies) grąžinimo ir (arba) palūkanų mokėjimo terminai;
· palūkanų norma;
· kapitalizuotos sukauptos palūkanos, kai sukauptų palūkanų suma didinama paskolos suma.