TURINYS
ĮVADAS 2
1. Lietuvos banko raida 4
2. Lietuvos banko teisinis statutas ir nepriklausomumas 5
3. Lietuvos banko užsienio ryšiai 6
4. Lietuvos banko išimtinė teisė leisti pinigus 6
5. Lietuvos banko tikslai ir funkcijos 6
6. Lietuvos banko valdyba ir pagrindinės valdybos funkcijos 7
7. Lietuvos banko kapitalai, pajamos ir išlaidos, pelnas ir jo paskirtymas 9
8. Lietuvos banko funkcijos monetarinėje politikoje 10
IŠVADOS 15
NAUDOTA LITERATŪRA 16
Priedai 17
ĮVADAS
Analizuojant makroekonomikos problemas, pinigai, bankai ypač svarbūs rinkos ekonomikos elementai. Vargu ar rasime šiandien žmogaus veiklos sferą, kur galima būtų apsieiti be pinigų. Pinigais apmokama už prekes, paslaugas, grąžinamos skolos, taupoma ir t. t. Šiandieniniai pinigai yra bankinės veiklos produktas.
Bankų sistema pradėjo kurtis dar viduramžiais. Tais laikais pinigais buvo auksinės bei sidabrinės monetos, kurios buvo nepatogios nešiotis, lengvai tapdavo ilgapirščių grobiu. Norėdami palengvinti sandorius ir padaryti pinigus saugesnius, žmonės pradėjo laikyti savo monetas pas auksakalius. Taip auksakaliai teikė paslaugas, panašias į tas, kurias dabar teikia bankai.
Pats terminas “bankas” yra kilęs iš italų kalbos žodžio “banco” – tai stalas, už kurio viduramžiais sėdėdavo pinigų keitėjai. Bankų istorija siekia tolimą praeitį.
Pirmieji dabartinių bankų prototipai atsirado XII a. Lombardijoje, teikią paslaugas už užstatytus pinigus. Šios kreditinės įstaigos pagal jų atsiradimo geografines vietovės pavadinimą ir šiandien vadinami lombardais.
Viduramžiais pirkliai turėjo kliautis tik auksakalių bei paskolos ėmėjų sąžiningumu. Šiandien vyriausybė, siekdama garantuoti indėlių saugumą, kontroliuoja bankus.
Bankas yra institucija, kuri priima indėlius iki pareikalavimo bei teikia komercines paskolas. Tačiau kasdienėje kalboje žmonės sako “bankas” , turėdami galvoje bet kurią finansų instituciją, teikiančią šias paslaugas: indėlių priėmimo ir saugojimo, paskolų teikimo, lėšų surinkimo ir persiuntimo.
Bankai, anot Lietuvos finansų mokslų kūrėjo Vlado Jurgučio, yra ne tik mūsų ūkio širdis, bet ir smegenys. Bankai nustato mūsų ūkio dinamikos gaires. Kas nori tinkamai suprasti ir teisingai vertinti mūsų dienų ūkio reiškinius, kaip pažymi V. Jurgutis, tas turi pažinti bankų statiką ir bankų dinamiką.
Beveik visų pasaulio valstybių bankų sistema sudaryta iš Centrinio banko ir Komercinių bankų. Centrinis bankas (CB) – speciali vyriausybinė ar kvazivyriausybinė institucija finansų sistemoje, reguliuojanti mainų priemones. Bankinės sistemos raidos praktika parodė, kad jos centralizacija ir kontrolė yra būtina. CB pagrindinis tikslas – šalies pinigų ir bankų sistemų valdymas. Skirtingose šalyse funkcionuoja skirtingi CB. Pavyzdžiui, JAV CB – Federalinė rezervų sistema, Didžiojoje Britanijoje – Anglijos bankas, Vokietijoje – Bundesbankas, Japonijoje – Japonijos bankas, Lietuvoje – Lietuvos bankas.
Šio darbo pagrindinis tikslas ir yra supažindinti Jus su Centriniu Banku Lietuvoje, jo sąvoka ir sandara, pagrindinėmis jo funkcijomis, kaip tos funkcijos atsiskleidžia monetarinėje politikoje.Taip pat bandyta išdėstyti kas yra ta pati monetarinė politika, kokie yra jos įgyvendinimo principai, priemonės, problemos.
Šiame darbe daugiausia remtasi teisės aktais, reglamentuojančiais Lietuvos bankų veiklą, nes būtent juose yra aiškiai išdėstomos Lietuvos banko funkcijos, tikslai, užsienio ryšiai ir t.t.
1.Lietuvos banko raida
Dabartinio Lietuvos banko pirmtaku laikomas Lietuvos bankas įkurtas 1922m. Šio banko patirtis buvo labai svarbi, kai 1989m. buvo pradėta kurti savarankiškos pinigų ir kredito sistemos konsepcija, ir 1990m., kai vėl įkurtas nepriklausomos Lietuvos bankas.
1918 m. Lietuva pakilo naujam valstybingumo gyvenimui. Ji dar trejus metus atkūrinėjo karų sugriautą ūkį. 1922 m. Steigiamasis Seimas nutarė vietoj katastrofiškai nuvertėjusios markės ir kitų šalyje cirkuliavusių valiutų įvesti savus pinigus – litus. Skubos tvarka 1922m. rugpjūčio 9d. buvo priimtas Piniginio vieneto įstatymas. Kuriame sakoma, kad Lietuvos Respublikoje yra įvedamas aukso monetalizmas. Įstatymas patvirtino Lietuvos piniginio vieneto, lito įvedimo sistemą, o jos įgyvendinimas pavedamas Lietuvos bankui. Litas turi 0,150462 gramo gryno aukso. Litą sudaro 100 centų.
Po kelių dienų, 1922m. rugpjūčio 11 d., buvo patvirtintas Lietuvos banko įstatymas. Nepraėjus nei mėnesiui, 1922m. rugsėjo 10d., Lietuvos bankui dar nepradėjus veikti, jau buvo išleisti vadinamieji laikinieji banknotai – litai.
1922m. rugsėjo 28d. Lietuvos Respublikos prezidentas pirmuoju Lietuvos banko valdytoju paskyrė prof. V. Jurgutį, o jo pavaduotoju – A. Prūsą. Banko valdyba sudaryta pagal profesionalumo, o taryba pagal atstovavimo principą. Pagal tuometines galymibes banko struktūra suformuota iš visuomenei žinomų kvalifikuotų specialistų. Į banką buvo priimti žymūs ekonomistai – A. Moravskis, A. Rimka ir kt. Spalio 2 d. bankas turėdamas tik penkis tarnautojus pradėjo savo veiklą.
Griežta Lietuvos banko pinigų politika padėjo išlaikyti stabilų lito kursą net pasaulinės ekonominės krizės metais. Litas įgijo pasitikėjimą, tapo viena iš tvirčiausių valiutų pasaulyje,
iki pat 1940 m. išlaikė pradinį aukso paritetą. Nepriklausomos valstybės gyvenimą 1940 m. nutraukė bolševikų okupacija. Lietuvos ūkis ilgesniems dešimtmečiams buvo inkorporuotas į socialistinio ūkininkavimo sistemą, o iš Lietuvos banko istorijos išbraukta kelių kartų centrinės bankininkystės evoliucija.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1990 m. Lietuvos bankui kilo dvigubas uždavinys – ne tik suformuoti banką, bet ir “peršokus” tuos penkiasdešimt metų, įaugti į sudėtingą pasaulinį centrinės bankininkystės organizmą.
Iš pat pradžių Lietuvos bankas akcentavo būtinumą tapti nepriklausomam. Lietuvos banko įstatymas, kiek leido to laikotarpio realijos, įteisino pagrindinę banko nepriklausomumo nuostatą. Kiek sunkiau buvo atsisakyti komandinės bankininkystės reliktų ir įveikti komandinės ekonomikos formuotą mentalitetą.
Kadangi 1990 – 1992 m. vis dar priklausėme rublio zonai, Lietuvos bankas negalėjo imtis aktyvios pinigų politikos, todėl pagrindinės pastangos buvo skirtos pasirengti įvesti savus pinigus, taip pat rengti įstatymus, reguliuojančius sparčiai besikuriančių komercinių bankų veiklą.
1992 m. spalio 1 d. buvo įvesti laikinieji pinigai talonai, o rubliai išimti iš apyvartos. Ėmė cirkuliuoti savi pinigai, ir Lietuvos bankas jau galėjo savarankiškai atlikti centrinio banko funkcijas. Pagrindinis to laikotarpio uždavinys buvo sukaupti užsienio valiutos atsargas, sukurti materialų pagrindą ir teisines sąlygas centrinio banko veiklai, sumažinti infliaciją. 1993 m. buvo įvestas litas, imta drąsiau taikyti pirmąsias pinigų politikos priemones, aktyviai palaikyti stabilų lito kursą. Įvedus litą, nuslopinta triženklė infliacija ir kryptingomis intervencijomis stabilizuotas lito kursas JAV dolerio atžvilgiu. Valiutų valdybos išvakarėse lito kursas svyravo nedaug – nuo 3.9 iki 4 litų už vieną dolerį.
2001m. vienas iš svarbiausių Lietuvos banko pinigų politikos darbų buvo pasirengimas persieti litą nuo JAV dolerio prie euro. Dėl besikeičiančios ekonominės padėties ir aiškios Lietuvos strategijos tapti Europos Sąjungos nare jau 1997m. buvo aišku, kad ateityje bazinę valiutą – JAV dolerį – reikės pakeisti euru. Lito persėjimas prie euro buvo numatytas dviem etapais: pirmiausia litas susiejimas su JAV dolerio ir euro krepšeliu, o vėliau – tiesiogiai su euru. Litas su euru buvo susietas 2002m. vasario 2d., jo kursas euro atžvilgiu išreikštas 4 ženklų po kableliu tikslumu, kadangi tokiu tikslumu ECB nustato euro kursą JAV dolerio atžvilgiu.
2. Lietuvos banko teisinis statutas ir nepriklausomumas
Lietuvos bankas (LB) nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Lietuvos banką steigia ir likviduoja Lietuvos respublikos seimas.
LB – juridinis asmuo, jis turi antspaudą, kuriame yra Lietuvos valstybės herbas ir žodžiai “Lietuvos bankas”. Lietuvos banko buveinė yra Vilniuje.
Lietuvos valstybė neatsako už Lietuvos banko prievoles ir Lietuvos bankas neatsako už Lietuvos valstybės prievoles, išskyrus tuos atvejus, kai pats Lietuvos bankas prisiima tokią atsakomybę arba kai tokią Lietuvos banko atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos įstatymai. LB atskaitingas LR Seimui.
LB vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais ir yra nepavaldus Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei kitoms valstybės vykdomosios valdžios įstaigoms.