TURINYS
ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………………………………….3
1. NEDARBAS IR JO RŪŠYS …………………………………………………………………………………………….4
2. NEDARBO MAŽINIMAS………………………………………………………………………..5
3. FRIKCINIS NEDARBAS IR VALSTYBĖS POLITIKA………………………………………………………6
4. DARBO UŽMOKESČIO ĮTAKA NEDARBUI…………………………………………………………………..6
5. NEDARBO RODIKLIAI…………………………………………………………………………..7
6. NEDARBO PRIEŽASTYS………………………………………………………………………………………………..8
7. NEDARBO NUOSTOLIAI……………………………………………………………………………………………….9
8. DARBO RINKOS POLITIKA………………………………………………………………………………………….11
9. DARBO RINKOS INSTITUCIJOS…………………………………………………………………………………..12
10. SVARBIAUSI UŽIMTUMO POLITIKOS PRIORITETAI, STRATEGINIAI KLAUSIMAI…12
IŠVADA……………………………………………………………………………………………………………………………14 LITERATŪRA…………………………………………………………………………………………..15
3
ĮVADAS
Šiais laikais labai sunku susirasti darbą, todėl nedarbo lygis kiekvienais metais vis auga ir auga. Kaip išvengti šių pasekmių pasakyti labai sunku, nes esant prastai šalies ekonomikai yra sunku kažką pakeisti. Valstybė neturi pakankamai lėšų, o ir kiekviena prestižinė firma nori kvalifikuotų ir turinčių nemažą darbo stažą darbuotojų. Tačiau jaunuoliui įgyti stažą labai sunku ir taip jis įstoja į bedarbių gretas. Dabar įstoję į ES visi tikimės, kad darbų bus daugiau ir atlyginimas bus didesnis. Nors dažnai girdime per televizorių, kad Lietuvos ekonomika gerėja, tačiau mes to dar tikrai nejaučiame.
Šio referato tikslas parodyti nedarbo priežastis ir trumpai aptarti nedarbo socialines ir ekonomines pasekmes. Juk apie tai galime šnekėti ir šnekėti.
4
1. NEDARBAS IR JO RŪŠYS
NEDARBAS – tai būsena, kai darbnigi žmonės norintys dirbti neturi darbo. BEDARBIAI yra nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninėse mokymo institucijose, užsiregistravę darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir pasirengę profesiniam mokymuisi.
DARBO JĖGA – visi sulaukę darbingo amžiaus (darbingo amžiaus pradžia dažniausiai yra 16 metų; Lietuvoje taip pat) užimti gyventojai ir bedarbiai.
Nedarbas sukelia ne tik ekonominio pobūdžio neigiamas pasekmes, bet ir socialines, psichologines, moralines ir t.t., tai yra devintinis visuomenės procesas.
Nedarbo lygis skaičiuojamas kaip santykis tarp bedarbių ir darbo jėgos.
Yra kelios nedarbo rūšys:
1. Tekamasis – nedarbo forma, atsirandanti gyventojams laisvanoriškai keičiant darbą. Tekamasis darbas yra neišvengiamas ir tam tikru mastu pageidautinas, kadangi nemažai darbuotojų pereina į aukštesnės kvalifikacijos, geriau apmokamą darbą. O tai skatina gamybos plėtrą, didina gyventojų pajamas, gerėja gyvenimo lygis.
2.Struktūrinis – kai darbo paklausos struktūra neatitinka darbo pasiūlos struktūros. Keičiantis technologijai, keičiasi bendros darbo paklausos struktūra. Kai kurioms profesijoms paklausa ne tik sumažėja, bet ir išnyksta, atsiranda kitų, pažangesnių profesijų paklausa. Darbo jėgos struktūrine taip greitai prisiderina prie naujos paklausos. Pvz. kompiuterizuojant visas gamybos ir paslaugų sferas, labai išauga poreikis dirbančių kompiuteriais, tačiau ne visi, ypač vyresni žmonės gali pakeisti savo kvalifikaciją.
3. Ciklinis – atsiranda dėl sumažėjusio ūkio aktyvumo, kai ūkio vystymasis pasuka nuosmukio linkme. Bendrąjį paklausos prekėms ir paslaugoms mažėjimą nuosmukio metu lydi nedarbo didėjimas.
Nedarbas rinkos sąlygomis yra permanentinė, tačiau ūkio struktūrų požiūriu – diferencijuota būsena. Bendras šalies nedarbo lygis nesutampa su nedarbo lygiu įvairiose šalies teritorijose, profesijų požiūriu ir pan.
5
Sveikos, normaliai besivystančios ekonomikos sąlygomis, nedarbo lygis yra 3 – 6%. Toks nedarbo lygis vadinamas natūraliu nedarbu. Neretai, esant tokiam nedarbo lygiui, situacija nedarbo rinkoje įvardijama visiško užimtumo situacija.
Dar galima sutikti tokias nedarbo formas:
Prislėgtasis nedarbas – kai žmogus, nusivylęs darbo paieška, ją nutraukia kaip beviltiškas pastangas.
Paslėptasis nedarbas – situacija, kai dalis žmonių, negaudami pastovaus, jų kvalifikaciją atitinkančio darbo, sutinka dirgti bet kokį darbą.
2. NEDARBO MAŽINIMAS
Visos rinkos ekonomikos šalys susiduria su nedarbu.
Nedarbo problema pirmiausia sprendžiama nedarbo draudimu. Tam formuojamos lėšos iš dirbančiųjų, darbdavių, valstybės biudžeto, kuri bedarbystės atveju išmokama pašalpos forma.
Kaip matome, ši priemonė pirmiausia yra kompensacinė nedarbo atveju.
Paprastai nedarbo mažinimo priemonės yra orientuotos į konkrečias nedarbo rūšis:
1. Tekamąjį nedarbą mažinti pirmiausia galima organizuojant darbo rinkos informacinių tarnybų struktūras. Jos turėtų sutrumpinti darbo paieškos laiką keičiant darbą.
2. Efektyviausias būdas struktūriniam nedarbui mažinti yra darbo jėgos perkvalifikavimo ir perkėlimo programos bei fundamentalus pasiruošimas specialistų rengimui, t.y. gerai pagrįstas specialistų poreikio prognozavimas. Taikomos ir priverstinio (įpareigojančio) pobūdžio priemonės (pvz. apribojimai atleisti darbininkus dėl technologijos pažangos) ar skatinančios priemonės (išskiriant subsidijas, kurios nors šakos plėtrai (pvz. žemės ūkio)
3.Ciklinis nedarbas pirmiausia mažinamas monetarinės bei fiskalinės politikos priemonėmis, skatinančiomis gamybos augimą.
Nedarbo mažinimo priemones galima suskirstyti į dvi stambias grupes:
1. Priemones, keičiančias darbo pasiūlą.
2. Priemones, didinančias darbo paklausą.
Darbo pasiūlą pirmiausia galima padidinti tobulinant darbo rinkos paslaugas. Kai kurie žmonės tampa bedarbiais tik todėl, kad neturi reikiamos informacijos apie darbo vietas. Kompiuterinio darbo pasiūlos ir paklausos banko sukūrimas ir informacijos skleidimo sistemos efektyvus funkcionavimas gali sąlygoti tekamojo ir struktūrinio nedarbo mažinimą.
6
Darbo pasiūlą didina ir deficitinių specialybių paruošimo tobulinimas. Vyriausybės programos, skirtos reikiamų specialybių darbuotojų paruošimui, padeda bedarbiams greičiau įsidarbinti.
Pajamų mokesčio keitimai gali didinti arba mažinti darbo pasiūlą. Pajamų mokesčių didinimas (ypač kai jų dydis peržengia ekonomiškai pagrįstą ribą) nebeskatina dirbti. Pajamų mokesčių mažinimas skatina darbo pasiūlą.
3. FRIKCINIS NEDARBAS IR VALSTYBĖS POLITIKA
Gamybai ir verslui reikalinga ne aplamai darbo jėga, o tam tikros struktūros, turinti požymius ir savybes, todėl viena iš nedarbo priežasčių – reikalingas laikotarpis per kurį susiderintų darbo jėgos struktūra su laisvų darbo vietų struktūra. Rinkos pusiausvyros modelis numato šių struktūrų atitikimą – bet kuris darbuotojas tinka bet kuriai darbo jėgai, taip tariama. Rinka būtų pusiausvyroje. Tikrovėje darbuotojai turi nevienodus polinkius, sugebėjimus ir kiekvienai konkrečiai darbo vietai reikalingas konkrečių sugebėjimų žmogus. Informacijai apie darbo vietas ir į jas besisiūlančius taip pat reikia atitinkamo laikotarpio. Nedarbas atsirandantis dėl darbo jėgos ir darbo struktūrų suderinimo, vadinamas frikciniu nedarbu. Tam tikras frikcinio nedarbo lygis neišvengiamas, nes ekonomika kinta. Pareikalavimas vienoms prekėms didėja, kitoms mažėja, keičiasi gamybos struktūra: įmonės užsidaro ar plečia veiklą. Pagal tai keičiasi darbo jėga. Struktūriniai pokyčiai darbo jėgai vyksta nepaliaujamai, todėl frikcinis nedarbas pastoviai egzistuoja (jis yra natūralus). Valstybė bando mažinti natūralų nedarbo lygį. Platinama informacija apie laisvas darbo vietas. Kuriamos valstybės darbuotojų perkvalifikavimo struktūros – padeda įsigyti kitą profesiją. Jei priemonės efektyvios, nedarbas mažėja. Veikia nedarbo draudimo valstybinė sistema, kurios poveikio rezultatas – frikcinio nedarbo padidinimas. Darbuotojas netekęs darbo tam tikrą laiką gauna nedarbo pašalpą. Pašalpų ir kompensacijų mokėjimas sušvelnina nedarbo pasekmes, bet kartu didina frikcinį nedarbą ir natūralų nedarbo lygį.
4. DARBO UŽMOKESČIO ĮTAKA NEDARBUI
Tiesioginę įtaką nedarbui turi darbo užmokestis, kuris negali greitai ir lanksčiai prisitaikyti prie darbo jėgos ir pokyčių. Teoriškai pagal rinkos modelį darbo ir turi balansuotis ir pusiausvyros taškas suformuoja darbo kainą (užmokestį). Tačiau realusis darbo užmokestis taip greit nekinta. Neretai jis yra aukštesniame lygyje nei pusiausvyra.