Lietuvos ekonomikos augimas šiemet bus didžiausias Europoje, prognozuoja premjeras
Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas šiemet gali siekti apie 8 proc., tikisi premjeras Algirdas Brazauskas. „Aš prognozuoju, kad nė viena valstybė Europoje neturės tokių augimo tempų“, – Žinių radijo laidoje „Pozicija“ sakė A.Brazauskas.
Pasak jo, lėtesnis turėtų būti ir kaimyninių Latvijos bei Estijos ekonomikų augimas.
Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos BVP per devynis šių metų mėnesius išaugo 8,1 procento. 2002 metais šalies ūkis išaugo 6,7 proc., o šiemet, anot Finansų ministerijos, Lietuvos ekonomika turėtų išaugti 6,8 procento.
Latvijos BVP per tris šių metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu 2002-ųjų laikotarpiu, padidėjo 7,4 proc., trečiadienį pranešė Latvijos centrinė statistikos valdyba, remdamasi negalutiniais duomenimis.
Estijos centrinis bankas prognozuoja, kad šalies ekonomika šiemet išaugs 4,4 procento.
Ekonomikos augimas – produkcijos kiekio didinimas
Lietuvos ekonomikos augimo proceso analizė
Lietuvos politikai yra vieningi siekdami per demokratines rinkos reformas paskatinti didelius, tinkamus ekonominio augimo tempus. Bet kaip parodė 1998 metų pabaigos ir 1999 metų pradžios įvykiai, ekonominis augimas gali būti sunkiai valdomas ir priklausyti nuo veiksnių, esančių už vietinės politikos poveikio ribų.
Rinkos ekonomikoje privatusis sektorius gali naudoti parengtus augimo šaltinius veiklai plėtoti ir pelningumui didinti. Taip jis padidina vietos ekonomikos vertę. Vyriausybė gali papildyti privačią iniciatyvą sukurdama aplinką, kurioje skatinanamas kokybiškas ekonomikos augimas. Nesvarbu ar vyriausybės vykdo tokią politiką, faktiškai augimas priklauso nuo ekonomikoje vyraujančių augimo šaltinių ir kliūčių, taip pat ir nuo keleto apribojimų bei galimybių, pasaulinės ekonominės aplinkos.
Kaip gali būti suformuota valstybės politika, remianti kokybišką ekonomikos augimą?
Statistikai, vyriausybiniai planuotojai ir ekonomistai stebi augimą iš šalies. Verslininkai augimo procesą stebi iš vidaus. Ką mano Lietuvos įmonių vadovai apie svarbiausius augimo veiksnius 1990-1998 metais? Norėdamas atsakyti į šį klausimą, Statistikos Departamentas nuo 1998 metų gruodžio iki 1999 metų sausio apklausė 260 įmonių1. Kliūčių augimui vertinimo atžvilgiu įmonių vadovai buvo paprašyti įvertinti tokių veiksnių įtaką 1990-1994 metais:
1. Ekonominė blokada, vykdoma Lietuvos atžvilgiu.
2. Ryšių su buvusios Sovietų Sąjungos šalių partneriais nutraukimas.
3. Staigus žaliavų ir energijos kainų didėjimas.
4. Didelė infliacija.
5. Pinigų reforma.
6. Mažėjančios valstybinės investicijos į ūkį.
7. Didelės technologinės restruktūrizacijos sąnaudos.
8. Įmonės privatizavimo proceso trukmė ir eiga.
9. Investicijų stoka.
10. Bankinė krizė.
11. Verslą reguliuojanti įstatyminė bazė.
12. Žinių ir įgūdžių darbui rinkos sąlygomis stoka.
Įmonių vadovai nurodė didelę infliaciją (69 proc. respondentų), nuolatos keičiamus komercinės veiklos normatyvinius dokumentus (65 proc.), didėjančias iki pasaulinio lygio žaliavų ir energijos kainas (63 proc.), investicijų stoką (60 proc.) ir dideles technologinės restruktūrizacijos sąnaudas (59 proc.) kaip pagrindines staigaus ekonominio nuosmukio priežastis 1990-1994 metais. Daugelis įmonių vadovų (49 proc.) nurodė, kad įmonės privatizavimo proceso trukmė ir eiga nepadarė didelio poveikio ekonominei veiklai.
Tiriant veiksnių poveikį ekonomikos augimui 1995-1998 metais, vadovai buvo paprašyti įvertinti tokius veiksnius:
1. Naujų produkcijos (paslaugų) realizavimo rinkų suradimas.
2. Produkcijos (paslaugų) paklausos didėjimas vidaus rinkoje.
3. Ryšių su buvusiomis Sovietų Sąjungos šalių rinkomis kūrimas.
4. Naujų technologijų, leidžiančių pagaminti tarptautinius standartus atitinkančią produkciją, įdiegimas.
5. Gamybos restruktūrizacija, mažinanti darbuotojų skaičių ir veiklos sąnaudas.
6. Valstybinių užsakymų augimas.
7. Privatizacijos proceso užbaigimas ir kontrolinio akcijų paketo sutelkimas vieno ar kelių pagrindinių savininkų rankose.
8. Investicijų, užsienio kapitalo įplaukų didėjimas.
9. Eksporto augimas.
10. Bankų teikiamų paslaugų sferos išplėtimas.
11. Galimybė gauti paskolas.
12. Verslą reguliuojanti įstatyminė bazė.
13. Pakankamos žinios ir patirtis, reikalingos darbui rinkos sąlygomis.
Įmonių vadovai (86 proc.) nurodė, kad svarbiausias veiksnys, palaikantis ekonomikos augimą, yra sugebėjimas įgyti pakankamai žinių ir patirties darbui rinkos ekonomikos sąlygomis. Antroje (67 proc.) ir trečioje (62 proc.) svarbiausių augimą lemiančių veiksnių vietoje buvo nurodyti sugebėjimas rasti naujas rinkas ir naujos technologijos pritaikymas. Naujų rinkų suradimas ir naujos technologijos pritaikymas buvo glaudžiai susiję su valdymo įgūdžių dirbti rinkos sąlygomis plėtojimu, ir tik tie vadovai, kurie sugebėjo dirbti konkurencijos sąlygomis, galėjo rasti naujų rinkų, sumažinti įmonės restruktūrizacijos sąnaudas ir pritaikyti tinkamą technologiją.
Įmonės (60 proc.) nurodė privatizaciją kaip vieną iš svarbiausių augimą lemiančių veiksnių 1995-1998 metais. Iki to meto privatizacija leido konsoliduotis
nuosavybei daugelyje vidutinių ir didesnių įmonių, sukurdama profesionaliam valdymui ir darbui palankią aplinką, kuri susiejo nuosavybę su pelningumu.