MAKROEKONOMIKA
Makroekonomikos konspektas
Vilnius
2002
10.MAKROEKONOMINIAI RODIKLIAI.
10.1.makroekonomikos reikšmė;
10.2 Bendrasis nacionalinis produktas (BNP).
11.NACIONALINIŲ PAJAMŲ GAMYBA, PASKIRSTYMAS.
11.1.Prekių ir paslaugų gamyba valstybės mąstu;
11.2.Nacion. pajamų pasiskirstymas pagal gamybos veiksnius;
11.3 Gamybos lygis;
11.4. Pajamų ir išlaidų srautai;
11.5. Valstybė vykdoma mokesčių ir valstybės išlaidų politika;
11.6. Kaip valstybės mokesčių politika keičia nac. santaupas.
12. EKONOMIKOS PLĖTRA.
12.1 Ekonomikos plėtros esmė;
12.2 Kapitalo kaupimas;
12.3 Optimalus kapitalo kaupimas ir auksinė taisyklė.
13. NEDARBAS.
13.1 Nedarbo esmė ir lygis;
13.2 Frikcinis nedarbas ir valstybės politika;
13.3 Darbo užmokesčio įtaka nedarbui;
13.4 Nedarbo rodikliai.
14. INFLIACIJA.
14. 1 Pinigai , jų funkcijos ir formos;
14.2 Kiekybinė pinigų teorija;
14.3 Pinigai,kainos ir infliacija;
14.4 pinigų išleidimo valstybes pajamos;
14.5.Infliacija ir palukanu norma;
14.6.Nominali palukanu norma ir;pinigu paklausa;
14.7. Infliacijos reguliavimas;
14.8. Visuomeniniai infliacijos kastai.
10.MAKROEKONOMINIAI RODIKLIAI
10.1.makroekonomikos reikšmė
Makroekonomika- tai ekonomikos šaka tirianti bendrą ekonominę veiklą valstybės mąstu. Makroekonominė analizė tiria kaip kaip funkcionuoja ekonomikos visuma, ir kokie veiksniai ją vekia. Makroekonominių tyrimų objektas – šalies ūkis. Kaip ir visi ekonomikos mokslai, taip ir makroekonomika riamiasi teorija ir stebėjimais. Stebėjimai yra organizuoti ir susisteminti. Kiekvienos valstybės vyriusybė reguliariai pagal ekonominės statistikos mokslo patvirtintą sistemą renka informaciją apie žmonių ekonominę veiklą, jų pajamų dydį, paklausos ir paklausos struktūrą, kainų dydį, žmonių apsirūpinimą darbu, žmonių gyvenimo sąlygas, pinigų cirkuliaciją ir kitus ekonominius, socialinius klausimus. Šie duomenys sumuojami ir gaunami statistiniai rodikliai apibūdinantys visos ekonomikos būklę. Tie rodikliai fiksuojami dinamikoje laiko požiūriu. Atsižvelgiant į ekonomikos būklę, valstybės yra vykdoma atitinkama ekonominė politika, kuriamos ir vykdomos ekonominės ir socialinės programos. Pagrindiniai ekonominės ir socialinės informacijos nešėjai:
1.Nacionalinis produktas
2.Vartojamų prekių kainų indeksas
3.Nedarbo lygis
10.2 Bendrasis nacionalinis produktas (BNP)
BNP – tai visų gatavų prekių ir paslaugų, kurias šalis pagamina ir pateikia naudojimui tam tikrai datai ar laikotarpiui pinigine išraiška. Bendrąjį vidaus produktą apibūdina tokia lygybė:
VISŲ SUBJEKTŲ BENDROS PAJAMOS PER TAM TIKRĄ LAIKOTARPĮ =VISŲ PREKIŲ IR PASLAUGŲ GAMYBOS BENDROS IŠLAIDOS PER TAM TIKRĄ LAIKO TARPĄ.
Ši lygybė yra nacionalinių sąskaitų sistemos pagrindas. Nes visos padarytos išlaidos tuo pat metu yra gautos pajamos. Pajamos ir išlaidos yra matuojamos pinigais ir jų judėjimą bei bendrą masę atspindi pinigų srautai. Jie atitinka gamybos išteklių ir iš jų pagamintų prekių bei paslaugų srautus natūroje. Gatava preke laikome tokį produktą, kuris skirtas galutiniam vartojimui, tolesnėje gamyboje jis nedalyvauja. Skaičiuojant BNP kyla problema, kaip jį susumuoti, juk dalis prekių ir paslaugų tinkamos galutiniam vartojimui (gaunami pakartojimai-vienai įmonei galutinė produkcija yra žaliava kitai įmonei). Vadinasi sumuojant nacionalinį produktą pagal įmonių pagamitą metinę produkciją, reikia neskaičiuoti tarpinio produkto (kurį sudaro:žaliavos, medžiagos, kuras, el.energija, pusgaminiai pirkri iš kitų įmonių). Iš įmonės produkcijos metinės vertės atėmę tarpinį, gautą dalį produkto, kuri sukurta konkrečioje įmonėje vadiname pridėtine verte. Tai skirtumas tarp įmonės pagamintos produkcijos kiekių ir kainų sandaugos sumos ir gamybai pirktos produkcijos sumos. BNP dydis priklauso ne tik nuo gamybos mąsto, bet ir kainų dydžio. Kainos auga, nes ištekliai riboti. Todėl dėl kainų augimo BNP auga. Nominalus BNP – kaip kiekių ir esamų kainų sandaugų suma.
Realusis BNP – atitinkamo laikotarpio kainomis suskaičiuotas BNP. Pasirinkto laikotarpio kainos-bazinės. Nominalusis BNP didesnis už realųjį. Skirtumas parodys kainų poveikio rezultatus. Kainų indeksas (koeficientas) vad. BNP defliatoriumi.
BNPdef.=Nom.BNP / Real.BNP;
Nacionalinio produkto dinamiką galime skaičiuoti tik pagal realųjį produktą. BNP dydis tam tikrai datai ar laikotarpiui matuojamas natūra ir pinigais. Skiriama BP-o lygį tam tikram laikotarpiui. Kadangi produktas priklauso nuo pajamų ir išlaidų, tai BP-o lygį rodys pajamų ir išlaidų skirtumas atitinkame laikotarpyje.
10.2 Nacionalinių sąskaitų sistema
Tai atitinkamų rodiklių sistema, kurios pagalba galime išmatuoti BNP, kiekvienu duotu momentu ir nustatyti veiksnius, turinčius įtaką į produkto dydį. Nacionalinių sąskaitų pagrindas – išlaidų ir pajamų lyginimai išlaidos = pajamos ( išlaidos :vartojimas C, Investicijos I, valstybės pirkimas G, grynasis eksportas NX, | pajamos : Darbo užmokestis W ( Turto sav. Pajamos, Renta bendroviu pelnas, grynosios palukanos.)); BNP=Y=C+I+G+-NX;