TURINYS
1. Įvadas 3 psl.
2. Įmonių klasifikavimo tikslai ir požymiai 4 psl.
3. Įmonės gyvenimo ciklas 6 psl.
4. Įmonės veiklos ciklas 7 psl.
5. Įmonės finansinės galimybės 8 psl.
6. Pelnas ir jo formavimas įmonėje 9 psl.
7. Finansinės situacijos įvertinimas 10 psl.
8. Įmonės veiklos įvertinimas pagal pelną ir rentabilumą 13 psl.
9. Išvados 15 psl.
10. Literatūros sąrašas 16 psl.
Įvadas
Bet kokia žmogaus veikla gyvenime yra sąlygojama jo nepasitenkinimo esama ar būsima padėtimi. Jo norą veikti skatina noras pakeisti, patobulinti ir kurti aplinką, užtikrinti sau ir savo šeimynykščiams gerą pragyvenimą. Kad žmogus galėtų tinkamai save realizuoti ir užsitikrinti sau normalų gyvenimą, o ne tik egzistavimą, jis drauge su kitų individų pagalba steigia įvairias organizacijas. Žmonių bendrijos, sąmoningai derinančios savo pastangas siekiant bendro tikslo yra vadinamos organizacijomis.
PAGRINDINĖS VERSLO ORGANIZAVIMO FORMOS
Lietuvoje pagal galiojančius teisės aktus verslu galima užsiminėti tokiais būdais:
• įsteigus įmonę
• fiziniam asmeniui įsigijus patentą
• kai kuriems Vyriausybės nutarimu nustatytiems asmenims suteikta teisė užsiimti tam tikra veikla nesteigiant įmonės (pvz., notarams, advokatams, ūkininkams)
• įsigyjant (perkant) įmonės pagal frančizės sutartį.
Pagrindinė verslo organizavimo forma – įvairių rūšių įmonių steigimas.
Ekonominėje literatūroje skiriamos trys pagrindinės ūkinės veiklos (verslo) organizavimo formos:
1. Privačios (individualios, personalinės) firmos;
2. Partnerių firmos (ūkinės bendrijos);
3. Akcinės bendrovės (korporacijos).
Įmonių klasifikavimo tikslai ir požymiai
Norint įvertinti šalies ūkio veiklą, planuoti bei palyginti atskirų šalių įmones, panašias įmones reikia suskirstyti į grupes. Panašios įmonės gali būti grupuojamos pagal vieną ar kelis požymius. Vieno tipo įmonėse kur kas lengviau sprendžiamos kai kurios ekonominės bei organizacinės problemos: galimi tipiniai technikos, technologijos, gamybos, valdymo, darbo organizavimo, apskaitos ir kt. sprendimai. Įmonių klasifikavimas ypač reikšmingas statistikoje bei atliekant ekonominę analizę.
Ūkinės veiklos požiūriu svarbus įmonių klasifikavimas pagal šiuos požymius:
1. Pagal dydį:
mažos įmonės;
vidutinės įmonės;
didelės įmonės.
Šis skirstymas reikšmingas tuo, kad, siekiant skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą ir apriboti ūkio monopolizavimą, smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms gali būti suteikiama įvairių lengvatų.
2. Pagal veiklos pobūdį:
Paslaugas teikiančios įmonės. Tai remonto, komunalines, juridines, buhalterines, sveikatos apsaugos, mokymo ir kt. paslaugas teikiančios įmonės.
Prekybos įmonės. Tai įvairios parduotuvės, didmeninės prekybos bazės ir kt. Šios įmonės įsigyja jau pagamintus gaminius ir juos perparduoda pirkėjams.
Perdirbimo įmonės. Šios įmonės perka žaliavas, medžiagas, įrankius bei įrengimus, samdo žmones, organizuoja gamybos procesą ir pagamina produkciją, kurią parduoda prekybos įmonėms arba tiesiog vartotojams.
Mišrios įmonės. Pvz., ta pati įmonė gamina produkciją ir teikia paslaugas.
3. Pagal teisines formas:
individualios įmonės;
ūkinės bendrijos: tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos;
akcinės bendrovės: uždarosios akcinės bendrovės ir (atvirosios) akcinės bendrovės;
valstybės ir savivaldybių įmonės.
Šios įmonės skiriasi nuosavybės forma, kapitalo pritraukimo būdais, teisinės atsakomybės lygiu ir kt. paveiksle parodytas išsamesnis šių įmonių apibūdinimas.
Uždarosios akcinės bendrovės, akcinės bendrovės, valstybės (savivaldybės) įmonės RIBOTOS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS JURIDINIAI ASMENYS Šių įmonių savininkai už įmonių įsipareigojimus atsako ne visu savo asmeniniu turtu, bet tik į įmonę investuota jo dalimi
Individualios įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos NERIBOTOS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS JURIDINIAI ASMENYS Šių įmonių savininkai už įmonių įsipareigojimus atsako ne tik investuotu į įmones, bet ir visu asmeniniu turtu, jeigu įmonėms neužtenka į jas investuotų lėšų skoloms bei kitiems įsipareigojimams padengti
1.1 pav. Iš samesnis įmonių apibūdinimas
Įmonės gyvenimo ciklas
Kiekvienai įmonei būdingas tam tikras vystymosi ciklas. Teorijoje ir praktikoje išskiriami 4 įmonės ciklų tipai: dalykinis, prekių, veiklos srities ir įmonės gyvavimo ciklo. Ciklo trukmę lemia tiek vidiniai, tiek išoriniai veiksniai.
Įmonės ir žmogaus vystymosi panašumai labiausiai akcentuojami įmonės gyvavimo cilko diagramoje. Čia, kaip ir žmogaus gyvenimo cikle, išskiriamos kūrimo, augimo, brandos ir senėjimo fazės. Tokia nuosekli evoliucija galėtų būti būdinga įmonei, kuri dirbo stabiliose sąlygose. Iš tikrųjų, įmonė sukuriama tam tikrai veiklai, tam tikrai produkcijai gaminti; keičiasi poreikiai, technologijos, ir seno tipo įmonei nelieka vietos
pasikeitusioje rinkoje. Modernių, sparčiai besivystančių šakų, pvz., elektronikos, nesikeičiančios įmonės amžius labai trumpas. Tačiau šiandieninės įmonės realus gyvenimo ciklas žymiai sudėtingesnis.
1.3 pav. Įmonės gyvenimo ciklas
Įmonių veiklos ciklas
Veiklos srities ir prekių (gaminio) gyvavimo cikluose akcentuojamas būtinumas nuolat diegti naujus gaminius, o prireikus ir iš esmės keisti veiklos sritį. Tai krizinė situacija; išėjimas iš jos sunkina konservatyvumas, per didelis prisirišimas prie atgyvenusios veiklos.
1.4 pav. Veiklos ciklas
Sėkmingą įmonės veiklą galima užtikrinti tik efektyvų visų veiklos stadijų darbu, ir dalinė krizė gali sukelti įmonės veiklos krizę.
Kiekvienoje įmonės vystymosi stadijoje, veiklos srityje pasitaiko nemaža standartinių ir specifinių tik šiai įmonei problemų, kurių nesprendus įmonėje gali susiklostyti krizinė situacija.Įmonių finansinės galimybės
Įmonės finansinė padėtis vaidina labai svarų vaidmenį paskirstymo kanalą ir dažnai riboja galimybę pasirinkti norimą kanalą. Finansiškai stipri įmonė gali skirti lėšų jos valdomam pardavimų procesui sukurti. Įmonė tuo suinteresuota, nes tiesioginis paskirstymo kanalas užtikrina geresnę paskirstymo kontrolę, sumažina pirkimo ir pardavimo kaštus. Kuo didesnis gamintojo finansinis pejėgumas, tuo mažiau jis priklausomas nuo tarpininkų. Finansiškai silpna įmonė priversta daugelį funkcijų perleisti kitiems paskirstymo kanalo nariams, jai sunkiau pritraukti gerus šios srities specialistus, o tai mažina paskirstymo kanalo efektyvumą.