Turinys
Įvadas…………………………………………………………………………………………………………….. 1
Bendrasis vidaus produktas………………………………………………………………………………..2
Šešėlinė ekonomika…………………………………………………………………………………………..2
Eksportas ir importas…………………………………………………………………………………………3
Kainų augimas…………………………………………………………………………..3
Nedarbo lygis……………………………………………………………………………………………………4
Mokesčių našta………………………………………………………………………………………………….5
Darbo užmokestis………………………………………………………………………………………………5
Namų ūkių pajamos……………………………………………………………………………………………6
Įmonių pelningumas…………………………………………………………………………………………..7
Įmonių investicijos…………………………………………………………………………………………….7
Įmonių inovacijos………………………………………………………………………………………………8
Iždo obligacijų pelningumas………………………………………………………………………………..8
Paskolos……………………………………………………………………………………………………………8
Lietuvos ekonominis ūkis Europos valstybių kontekste…………………………………………..9
Išvados…………………………………………………………………………………………………………….10
Literatūros sąrašas……………………………………………………………………………………………..11
Įvadas
Įvairių šiuolaikinės rinkos šalių ekonomikos sistemos nėra tapačios, jos specifinės. Tačiau jos turi ir bendrų bruožų. Visų pirma jos veikia pagal rinkos principus, antra, valstybė kontroliuoja ir reguliuoja ūkinę veiklą vykdydama ekonominę politiką .
Svarbiausi ekonominės politikos tikslai :
• Žemas nedarbo lygis
• Stabilios kainos
• Kylantis gyvenimo lygis
• Tolygiau paskirstomos pajamos
• Auganti ekonomika
Nuo šių tikslų įgyvendinimo labai priklauso šalies ūkis .
2005 m. sausio–vasario mėnesiais atlikto 15-ojo tyrimo duomenimis, Lietuvos ekonominė situacija ir praėjusiais, ir šiais metais buvo ir turėtų išlikti gana stabili. Ekonomika vis dar auga sparčiai, įmonių finansinė padėtis gerėja, mažėja nedarbas ir po truputį kyla dirbančiųjų gaunamas darbo užmokestis. Ekonomikos augimą skatina vartojimas, vidaus rinkos ir eksporto plėtra po truputį atgyjančios investicijos, gerėjantys verslo ir gyventojų lūkesčiai. Kita vertus, rinkos dalyvių nuomone, šešėlinės ekonomikos apimtys jau keletą metų nemažėja, o pastaruoju metu netgi paaugo, ir net keturi iš dešimties oficialiai dirbančiųjų už minimalią algą gauna atlyginimus vokelyje. Neigiamos šešėlinės ekonomikos prognozės atspindi ir, rinkos dalyvių manymu, nemažėjančią, o šiemet net ir stipriau jaučiamą, mokesčių naštą. Pasidavę Europos Sąjungos stojimo nuotaikoms ir prieš metus pateikę itin optimistiškas prognozes visose srityse, rinkos dalyviai ekonomikos augimą veikiančius procesus šįkart jau vertino santūriau. Vis dar tikimasi pastovaus augimo užimtumo, darbo užmokesčio, investicijų ir užsienio prekybos srityse, tačiau nenumatoma didesnių išorinių veiksnių nulemtų šuolių.
Bendrasis vidaus produktas
Tyrimo duomenimis, 2004 m. bendrasis vidaus produktas išaugo 6,8 proc., palyginti su 7,4 proc. augimu 2003 m. Rinkos dalyvių šalies ūkio augimo prognozės 2004-iesiems yra šiek tiek žemesnės nei anksčiau skelbtosios. Mažesnės ir 2005 m. prognozės: rinkos dalyviai mano, kad kitais metais ekonomikos augimas bus lėtesnis nei 2004 m. ir sudarys 6,3 proc. Tokios prognozės atspindi ir oficialių vidaus bei tarptautinių institucijų prognozėse pastebimas tendencijas – dauguma, išskyrus finansų ministerija, tikisi lėtesnio ekonomikos augimo.
Bendrojo vidaus produkto augimas
* prognozuojama
Šešėlinė ekonomika
LLRI tyrimo duomenimis, lūkesčiai apie šešėlinės ekonomikos mažėjimą nepasitvirtino, netgi atvirkščiai – rinkos dalyvių vertinimais, šešėlinės ekonomikos apimtys šalyje pastaruoju metu išaugo. Naujausiojo tyrimo duomenimis, 2004 m. šešėlinė ekonomika sudarė 20,8 proc. BVP. Šiais metais ji turėtų beveik nekisti – rinkos dalyvių nuomone, 2005 m. ji sudarys 20,6 proc. visos šalies ekonomikos. 2004 metų pavasarį rinkos dalyviai, veikiami teigiamų lūkesčių dėl narystės Europos Sąjungoje bei laukdami ilgai brandintos mokesčių reformos, pirmą kartą
po trejų metų pertraukos prognozavo šešėlinės ekonomikos mažėjimą nuo stabilių 20 proc. 2002–2003 m. iki 18,6 proc. 2004-aisiais. Vis dėlto prieš pusę metų šešėlinės ekonomikos vertinimai buvo beveik procentu padidinti, o šiame tyrime jie kilo dar daugiau – nuo 19,5 proc. iki beveik 21 proc.
Šešėlinei ekonomikai smukti trukdo nemažėjanti – ir, manoma, augsianti – mokesčių našta, mokesčių politikos nenuoseklumas ir nenuspėjamumas, griežti darbo santykių reguliavimai, cigarečių, degalų akcizai, pablogėjusios individualiųjų įmonių verslo sąlygos.
Eksportas ir importas
Rinkos dalyvių ex poste vertinimais, ir eksporto, ir importo augimas 2004 m. pranoko išankstinius lūkesčius. Eksporto augimo tempai ir vėl yra spartesni nei importo. Rinkos dalyvių vertinimu, 2004 m. eksportas augo 13,2 proc., o importas – 12,4 proc., palyginti su atitinkamai 12 proc. ir 11,4 proc. 2003-aisiais. Šiais metais jie turėtų augti dar sparčiau: eksportas 13,8 proc. o importas 12,6 proc.
Eksporto ir importo augimas*prognozuojama
Rinkos dalyvių lūkesčius ir, atitinkamai, aukštus vertinimus ir prognozes, (ypač eksporto srityje), skatina po truputį bandanti atsigauti euro zonos ir spartėjanti JAV ekonomikos plėtra, paskutinių prekybos barjerų išnykimas Lietuvai tapus ES nare, taip pat didėjančios naftos ir metalų kainos. Lūkesčius dėl importo augimo skatina sparčiau augsiančios gyventojų pajamos, perkamoji galia ir vartojimas bei po kelių metų stagnacijos šiek tiek atsigaunantys investiciniai procesai.
Kainų augimas
Rinkos dalyviai didino savo kainų augimo prognozes, ir mano kainas 2004 m. augus sparčiau nei 2003-aisiais, bei prognozuoja, kad spartus augimas išliks ir šiais metais. Pasak rinkos dalyvių, 2004 m., po 2003-aisiais vyravusio lėto kainų augimo, tiek vartojimo, tiek gamintojų perkamų prekių ir paslaugų kainos augo žymiai sparčiau: vartotojų kainos išaugo 2,96 proc., o gamintojų 3,3 proc., palyginti su 0,8 proc. augimu 2003 metais. Kainas kilti skatina pasikeitęs prekybos režimas bei akcizai, smarkiai kilusios naftos kainos ir ilgalaikio vartojimo auginama vidaus paklausa. Tuo tarpu paklausos augimui įtakos turi mažėjantis nedarbas ir kylančios namų ūkių pajamos.
Naujausiame tyrime pastebimas ypač ryškus pokytis vertinant gamintojų prekių ir paslaugų kainų augimą: rinkos dalyviai per 40 proc. padidino žiemą išsakytus 2004 m. vertinimus – nuo 1,9 proc. iki 2,7 proc. Vartotojų kainų augimo prognozės buvo padidintos 7 proc. Vartojimo prekių kainų indekso didinimas šį kartą gali būti susijęs ne tiek su kylančiomis namų ūkių investicijomis (kurios, rinkos dalyvių nuomone, šiemet gerokai santūresnės), kiek su augančiomis kasdieniam vartojimui skiriamomis lėšomis. Gamintojų kainos kyla dėl subsidijų eksportui už ES ribų bei neimportuojamų į Lietuvą subsidijuotų žemės ūkio produktų iš ES. Be to, pasikeitus užsienio prekybos režimui, brango kai kurios iš trečiųjų šalių importuojamos prekių ir žaliavos. Gamintojų kainas smarkiai kelia ir rekordiškai brangstanti nafta.
Rinkos dalyviai prognozuoja, kad 2005 m. vartojimo prekių ir paslaugų kainos didės 3,3 proc., gamintojų – 3,6 proc. Tokie lūkesčiai pirmiausia yra siejami su toliau mažėsiančiu nedarbu bei sparčiai didėsiančiu darbo užmokesčiu ir namų ūkių pajamomis, savo ruožtu auginančiomis vidaus vartojimą (žr. skirsnį 1.2), taip pat su augančiomis naftos kainomis, laipsnišku mokesčių su ES harmonizavimu, didinamais akcizais. Kaip ir minėta, kainų kilimą gali skatinti ir žmonių lūkesčiai dėl dar didesnio kainų kilimo po euro įvedimo ir to paskatintas vartojimas, „prisipirkimas“, pinigų išleidimas iki euro įvedimo.