1. ĮMONĖS TIKSLAI
Įmonės tikslai yra jos veiklos orientyras ir vertinimo kriterijus. Tikslai formuojami derinant individualius ir grupinius interesus. Tai konfliktinis procesas, nes, tenkinant vienos grupės interesus, kitos grupės nariai turi savanoriškai arba priverstinai perimti dominuojančios grupės interesus. Tikslų formavimą sąlygoja ir išorės veiksniai. Labai svarbų vaidmenį vaidina dalyvių interesų motyvacija.
Įgyvendinimo laiko požiūriu išskiriamos trys tikslų grupės:
· Strateginiai – ilgalaikiai;
· Taktiniai – realizuojami per konkretų laikotarpį;
· Operatyviniai – kasdieniniai, einamieji.
Įmonės tikslus sąlygoja ir rinkos partneriai, socialinės grupės, visuomenė. Vieni reikalauja laiku tiekti, kiti – geros kokybės, treti – dėmesio gamtos apsaugai, ketvirti – labdaros ir pan.
Ypatingą vaidmenį vaidina teisinis atskirų grupių santykių reguliavimo, konfliktų derinimo mechanizmas. Išskiriama autokratinė ir demokratinė interesų derinimo strategija. Strategijos pasirinkimas priklauso nuo:
· Ūkininkavimo filosofijos – etinių ir moralinių ūkininkavimo principų, atskirų darbuotojų grupių bendradarbiavimo nuostatų;
· Įmonės vietos ir pareigų visuomenei supratimo;
· Augimo, technikos pažangos koncepcijos;
· Pelno vaidmens įmonėje ir visuomenėje;
· Ekonominio bendradarbiavimo taisyklių.
Šiandieninėje ūkininkavimo filosofijoje svarbiausi humanistiniai motyvai, pelnas traktuojamas ne kaip savitikslis, bet kaip atlyginimas už įmonei, visuomenei, šaliai padarytas paslaugas.
Formuojant įmonės tikslus, pirmiausia apibūdinami pagrindiniai – generaliniai tikslai, po to jie detalizuojami į siauresnius, pastarieji dar smulkinami. Sudaromas tikslų “medis”, kuris parodo suformuluotų tikslų vienovę.
Įmonės tikslai skiriami į dvi grupes:
· Socialiniai;
· Ekonominiai.
Tikslai yra baziniai organizacijų elementai ir įvairūs dėl šių priežasčių:
· Tikslai suteikia krypties pojūtį. Be tikslo žmonės ar organizacijos dirba bet kaip, reaguoja į aplinkos pojūčius aiškiai nesuvokdamos, ką iš tikrųjų nori pasiekti. Numatydami tikslus, jie save motyvuoja ir įgyja įkvėpimo šaltinį, padedantį jiems nugalėti neišvengiamas kliūtis.
· Tikslai sutelkia pastangas. Tiek atskiro asmens, tiek organizacijos ištekliai ir jų panaudojimas yra ribotas, todėl pasirinkdami tikslus, apsisprendžiame, kaip panaudosime negausius išteklius, ir nustatome prioritetus, kai vadovai turi koordinuoti veiklą.
· Tikslai orientuoja planus ir sprendimus. Žmonės organizacijoje susiduria su sprendimais, kurie paaiškėja paklausus : koks mūsų tikslas? Ar šis sprendimas priartins, ar nutolins organizaciją nuo jos tikslo? Atsakymai į šiuos klausimus lems trumpalaikius bei ilgalaikius jūsų planus ir padės priimti teigiamus pagrindinius sprendimus.
Tikslai padeda įvertinti pažangumą. Aiškiai suformuluotas ir išmatuoja,as tikslas su konkrečiu įgyvendinimo trminu tampa veiklos standartu, įgalinančiu darbuotojus ir vadovus įvertinti savo daromą pažangumą. Taigi tikslas yra svrabiausiai kontrolės
Tikslai būna pagrindiniai ir tarpiniai. Visų gamybinių ir daugelio paslaugas teikiančių organizacijų pagrindinis tikslas – PELNAS. Tačiau norint jį pasiekti būtina įgyvendinti tarpinius tikslus, pavyzdžiui, pagaminti konkurencinę prekę, užimti dalį rinkos, padidinti darbo našumą ir pan. Tikslai gali skirtis ne tik skirtinga, bet ir ta pačia veikla užsiimančiose įmonėse (organizacijose). Tai priklauso nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, organizacinio- techninio lygio, įsitvirtinimo rinkoje, sukurto įvaizdžio ir kt…
Skiriasi ne tik organizacijų, bet ir jų padalinių tikslai,pavyzdžiui, įmonės finansų padalinio tikslas – sumažinti imamus iš banko kreditus, o gamybos padalinio tikslas – pakeisti pasenusius įrengimus, kur nauji pagamintų žymiai didesnį produkcijos kiekį.
Kaip minėjome anksčiau, be organizacijos tikslų yra ir jose dirbančių žmonių (asmeninai tikslai), kurie dažniausiai nesutampa. Šių tikslų nesutapimas yra viena iš svarbiausių organizacijos veiklos efektyvumas.
Todėl pagrindiniai vadovų uždaviniai yra šie:
· Aiškiai ir tiksliai suformuluoti organizacijos ir jos padalinių tikslus;
· Suderinti padalinių tikslus ir nukreipti juos svarbiems organizacijos tikslams realizuoti;
· Suprasti asmeninius organizacijos darbuotojų tikslus ir sudaryti sąlygas jiems įgyvendinti;
Formuojant tikslus reikia laiktyis tokių reikalavimų:
· Tikslai turi būti konkretūs ir pamatuojami. Išreiškus tikslus konkrečiais, pamatuojamais dydžiais, sukuriama aiški tolesnių sprendimų ir darbo eigos vertinimo bazė. Taip lengviau nustatyti ir kontroliuoti, kaip sekasi tikslus įgyvendinti;
· Tikslai turi būti suderinti laiko atžvilgiu. Būtina ne tik nustatyti, ko norima pasiekti, bet ir kada turi būti pasiektas rezultatas. Paprastai tikslai laiko atžvilgiu skirstomi į ilgalaikius — strateginius, vidutinius bei trumpalaikius;
· Tikslai turi būti realūs. Nustačius tikslus, kurie viršija galimybes galima susilaukti pagaištingų pasekmių. Be to, nerealūs dažniausiai labai sumažina žmonių motyvaciją, ryžtą siekti tų tikslų;
· Tikslai turi būti suderinti tarpusavyje. Tai reiškia, kad veiksmai ir sprendimai, skirti vienų tikslų įgyvendinimui, neturi trukdyti kitų tikslų
įgyvendinimo.
Pagrįstų ir motyvuojančių tikslų nustatymas yra vienas svarbiausių efektyvaus laiko planavimo elementų, tačiau savaime tai dar negarantuoja sėkmingo jų įgyvendinimo. Tikslai yra orientyrai, ko organizacija nori pasiekti.
1.1 Įmonės ekonominiai tikslai
Nors ūkininkavimo filosofijoje akcentuojami etiniai ir moraliniai principai, t.y. socialinis aspektas, negalima užmiršti, kad įmonė pirmiausia siekia ekonominių tikslų.
Ekonominių tikslų sistemą sudaro gamybos, finansavimo ir pasisekimo tikslai.
Gamybos tikslai Pasisekimo tikslai Finansiniai tikslai
Optimali rinkos dalisGamybos ir sandėliavimo gamybinių pajėgumų ir gamybos apimties sutapimasRealizavimo būdų optimizavimas Pardavimų apimties didinimasGamybos kaštų mažinimasPelno ir rentabilumo didinimasDividendų normos didinimas MokumasLikvidumo rezervų dydis ir struktūraPelno rezervavimasFinansų struktūraInvesticijų bei finansavimo programų apimtis ir struktūra
Gamybos ir finansavimo tikslai parodo pasiektą lygį, tai yra daiktiniai tikslai.
Pasisekimo tikslai yra dinaminiai, rodantys rodiklių padidėjimą ar sužavėjimą. Jie aprašomi formaliais vertiniais dydžiais. Tačiau kaip tik šių rodiklių formalizavimas leidžia juos naudoti bendriems įmonės tikslams vertinti. Šių rodiklių padidėjimas ar sumažėjimas rodo, kad daiktiniai tikslai jau pasiekti.
Svarbiausi įmonės veiklos efektyvumo rodikliai yra šie:
1. Likvidumas – įmonės mokumas bet kuriuo laiku.
2. Pelnas ir rentabilumas – įmonės gebėjimas efektyviai panaudoti išteklius, tai yra gauti ne mažesnę kaip vidutinę pelno normą sunaudotų išteklių sumai.
3. Augimas – nusako, gamybos apimties, pelno, rinkos segmento didėjimą. Didėjimas yra likvidumo ir rentabilumo užtikrinimo prielaida.
Bet kokio verslininko veiklos pagrindinis tikslas – gauti kuo didesnį pelną. Pelnas paprastai apskaičiuojamas iš pajamų, gautų pardavus prekes ar gaminius, atėmus jų įsigijimo ar gamybos sąnaudas:
PELNAS = PAJAMOS – SĄNAUDOS
Pardavimų pelningumas apskaičiuojamas, pelną padalinus iš pajamų:
PELNINGUMAS = PELNAS / PAJAMOS
Jei iš gauto pelno atimsime mokesčius ir palūkanas, liktų grynasis pelnas:
GRYNASIS PELNAS = PELNAS – MOKESČIAI – PALŪKANOS
Pajamų ir išlaidų skirtumas visada yra vardinis dydis ir rodo veiklos naudingumą arba jos efektyvumą. Veikla bus efektyvi (naudinga) , jei tas skirtumas bus teigiamas, ir nuostolinga, jei – neigiamas.
Galima pasielgti kitaip ir apskaičiuoti pajamų ir sąnaudų santykį. Šiuo atveju sužinosime apie efektyvumą ir našumą. Aišku, kad kiekviena naudinga veikla yra efektyvi, o nenaudinga neefektyvi. Tačiau šie du įvertinimai yra netapatūs, nes sąnaudų ir pajamų prieaugis vyksta kitaip, negu efektyvumo pokyčiai.
Pelnas gali būti didinamas, didinant gamybos ir realizavimo apimtį, bendrąsias įplaukas arba mažinti gamybos ir realizavimo kaštus. Tačiau pelno dydis neparodo įmonės darbo efektyvumo. Jis nustatomas tik pelno sumą palyginus su jam pasiekti įdėtą kapitalo sumą, t.y. apskaičiavus kapitalo rentabilumą:
rb=Pb/(Kn+Ks)
čia: rb – bendrojo kapitalo rentabilumas; Pb – balansinis, apmokestinamasis ar likutinis pelnas; Kn, Ks – nuosavo ir skolinto kapitalo suma.
Rinkos ekonomikos sąlygomis bendrojo ir nuosavo kapitalo rentabilumą reikia apskaičiuoti diferencijuotai. Priklausomai nuo skirtumo tarp bendrojo kapitalo rentabilumo ir už skolintąjį kapitalą mokamų procentų dydžio, gali būti parenkamos skirtingos kapitalo formavimo strategijos:didinamas ar mažinamas įsiskolinimo lygis, t.y. skolintojo kapitalo dalis bendrame kapitale.
Efektyvumo didėjimas gali būti pasiekiamas įvairiai:
· Vienu metu mažėjant sąnaudoms ir produktams – tačiau sąnaudos turi mažėti sparčiai;
· Vienu metu didėjant sąnaudoms ir produktui – tačiau produktas turi didėti sparčiai;
· Vienu metu mažėjant sąnaudoms ir didėjant produktui;
Iš to daromos dvi svarbios išvados:
Sėkminga veikla gali būti suprantama ir apibrėžta įvairiai. Dažniausiai sėkmingiausias tas galimas teigiamai vertinamas veiklos variantas, kuris duoda didžiausią naudą arba naudingumą (efektyvumą). Racionali veikla būtų tokia, kuri labiausiai pritaikyta prie to meto sąlygų, kuri maksimizuoja produktą arba minimizuoja sąnaudas.
Nėra dviejų visiškai tokių pat nei žmonių, nei institucijų, nei tokių pat laikotarpių, todėl dviejų visiškai tokių pat veiklos būdų.
Ekonominių tikslų medžiui sudaryti dažnai naudojama įdėjimų atsipirkimo schema:
Ji parodo, kurie veiksniai daro įtaką kapitalo rentabilumui. Įdėjimų atsipirkimo schemoje galima išskirti dvi šakas:
· apimties rentabilumą, kuriame matyti įmonės pelningumas;
· pagrindinio ir apyvartinio turto panaudojimo lygį.
Taigi į vientisą sistemą jungiama gana daug gamybos efektyvumą lemiančių veiksnių. Šios sistemos privalumai:
· apskaičiavimų sistemingumas;
· galimybė nustatyti atskirų veiksnių įtaką;
· galimybė palyginti vienodo dydžio rezultatus.
Vadybos tarnybų uždavinys yra maksimizuoti firmos vertę. Apskritai imant, firmos vertė apibrėžiama kaip laukiamo jos grynojo pinigų srauto dabartinė vertė. Tarkime, kad tas grynasis pinigų srautas lygus pelnui. Tada galime nustatyti firmos vertę, kaip jos laukiamo ateities pelno
vertę.
Firmos skirtingi padaliniai užsiima tokio pobūdžio veikla:
· Marketingo padalinys atsako už pardavimus, todėl jo darbuotojai tvarko bendrąsias pajamas (BP);
· Gamybos padalinio pagrindinis uždavinys yra užtikrinti mažiausius gamybos kaštus;
· Finansų padalinio pagrindinis uždavinys yra taip pat tvarkyti kapitalą, kad firma pajėgtų investuoti ir vykdyti kitų veiklų finansavimą. Vadinasi finansų padalinys tvarko palūkanų normą arba diskonto normą;