Mokesčiai Europos Sąjungoje, konkrečiose Europos Sąjungos valstybėse bei Lietuvoje
Kiekviena problema slepia tokias
pelno galimybes, prieš kurias nublanksta
pati problema.Įspūdingiausios sėkmės
istorijos apie tuos žmones, kurie susidūrę
su problema, paversdavo ją pasipelnymo šaltiniu.
J. Sugermanas
Apskritai kalbant apie mokesčius, visų pirma reikia konstatuoti, jog tai vienas sudėtingiausių teisinių reiškinių, kurie egzistuoja visuomenėje.
Pati mokesčių paskirtis yra problematiška,- egzistuoja daugybė teorijų apie mokesčių turinį, tikslus, jų paskirtį, kuri kiekviena turi racionalumo grūdą ir dažnai yra ne vien cholastinių svarstymų rezultatas, bet ir legališkai įtvirtinta įvairių šalių teisinėse sistemose.
Rašant darbą, pagrindinis dėmesys bus skiriamas ne tiek specialiajai mokesčių teisės daliai- konkretiems mokesčiams bei jų objektų, tarifų ir kitų elementų analizei, bet bendrajai daliai. Bus bandoma konstatuoti, kaip mokesčiai, kaip reiškinys, kaip legalinė definicija yra suprantami Europos Sąjungoje(toliau ES), konkrečiose ES valstybėse bei stengiamasi išvesti paritetą su Lietuvos mokesčių doktrina(rizikuoti teigiant, jog tokia apskritai yra), jų paskirtimi.
Prieš pradedant analizuoti, kaip mokesčiai suprantami ES valstybėse, būtina trumpai apibūdinti Lietuvos mokesčių teisės doktriną bei mokesčių koncepciją.
Kalbant apie Lietuvos mokesčių reformą, reikia pasakyti, kad tik atkūrus Nepriklausomybę, imta šnekėti apie mokesčių reformą. Praėjus daugiau nei 10 metų, apie ją vis dar diskutuojama. Tokio neveiklumo priežasčių ieškojimas yra ne šio darbo tema, tačiau galime pasakyti, jog užpraėjusiais metais Vyriausybė patvirtino mokesčių koncepciją, kurioje numatyti pagrindiniai mokesčių doktrinos principai bei veiklos gairės.
Dabar galiojantis LR mokesčių administravimo įstatymas, mokestį apibrėžia kaip mokesčio įstatyme mokesčio mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei, kad būtų gauta pajamų valstybės (savivaldybės) funkcijoms vykdyti. Ši prievolė atliekama įstatymų nustatyta tvarka .
Ši legalinė definicija egzistuoja daugiau nei septynerius metus, jos keitimo būtinumą, nurodysime vėliau, darbo eigoje.
Kalbant apie ES valstybių mokesčių teisės sistemą, pasirinksime kaip pavyzdį Vokietiją, kurios mokesčių definiciją dabar apibrėšime.
Mokestis(Steuer)- tai nėra atgalinys ryšys už valstybės suteiktas paslaugas. Tai konkrečios viešosios institucijos renkama, su tikslu surinkti pajamas į biudžetą ir visiems mokesčių mokėtojams, kuriems įstatymas numato tokią pareigą, uždedama našta; Pajamų siekimas gali būti šalutinis(nepagrindinis) biudžeto tikslas. Šio įstatymo prasme bendrieji(Zoelle) ir žemės ūkio muitai(Abschoepfungen) yra mokesčiai .
Iš pirmo žvilgsnio, a priori, šios dvi definicijos atrodo lyg ir panašios, tačiau taip yra tik nepažinus jų turinio ir abiejų šalių mokesčių sistemų pagrindų.
Siekiant atskirti šias dvi definicijas, reikia paminėti Vokietijos, kaip vienos pagrindinių ES valstybių, kurios mokesčių teisės doktrina bando remtis ir ES, mokesčių definicijų daugiaaspektiškumą.
Priešingai nei Lietuvoje, Vokietijoje mokesčių(šis terminas nelabai tinkamas, todėl minėsime mokesčius plačiąja prasme) sąvoka yra diferencijuojama į keletą definicijų.
Bendrasis terminas, apimantis įmokas, kurias asmenys privalo mokėti į valstybės, žemių, savivaldybių ar bažnyčių yra- Abgabe, kuris verčiamas pažodžiui, lietuvių kalboje reikštų kažką panašaus į “atidavimas”, “grąžinimas”. Tačiau tai šios sąvokos semantinė prasmė, mokesčių teisei, ji nelabai tinka.
Tokios definicijos, apimančius visus privalomus mokėjimus, Lietuvos mokesčių teisės doktrinoje, o ir pačioje kalboje nėra.
Mokesčio sąvoką siaurąja prasme(Steuer), jau apibrėžeme, ji yra viena iš Abgabe dalių. Kiti privalomųjų mokėjimų šaltiniai (kurie taipogi yra sudėtinės Abgabe dalys) yra šie: rinkliavos, kurios savo ruožtu vėl yra skirstomos į dvi dalis, kurių lietuvių kalboje, taipogi nėra. Tai būtų Gebuere ir Beitraege. Abgabe dar priklauso ypatingosios įmokos(Sonderlast), tai būtų mokesčiai, kurie gali būti įvedami įvairiausiais socialiniais tikslais-pvz., ekologijos mokestis.
Taigi apibendrinus būtų galima išskirti tokias mokesčių plačiąja prasme(Abgabe) rūšis:
• Mokesčiai siaurąja prasme(Steuer);
• Bendrieji muitai(Zoelle);
• Žemės ūkio muitai(Abschoepfungen);
• Rinkliavos(savo ruožtu skirstomos į Gebuere ir Beitraege);
• Ypatingosios įmokos(Sonderlast).
Kalbant apie Lietuvos mokesčių teisės sistemą, galima išskirti tokias į valstybės ar savivaldybių biudžetus mokamas įmokas: mokesčiai(kurie išvardinti LR mokesčių administravimo įstatymo 5 str. bei rinkliavos, kurias reglamentuoja atskiras įstatymas. Vienos apibendrinančios frazės, apimančios minėtas įmokas, nėra. Objektyviai kyla klausimas- o galbūt tokia definicija yra įtvirtinta tik Vokietijos mokesčių teisės sistemoje ir neturi jokios praktinės reikšmės ES mokesčių teisėje.