Turinys
Įvadas……………………………………………………………………………………1
1. Palūkanos — skolinamojo kapitalo pajamos……………………………………….2
1.1. Palūkanų norma ir jos dydį lemiantys veiksniai……………………………….2
1.2. Palūkanų diferenciacija…………………………………………………………7
1.3. Palūkanų norma ir investiciniai sprendimai……………………………………8
2. Paskolų ir indėlių palūkanų normos dinamika Lietuvoje………………………..…12
Literatūra………………………………………………………………………………..18
Įvadas
Kapitalo terminu apibūdinami tie daiktai, kurių reikės gamybos procese, t.y. visi gamyboje vartojami materialiniai ištekliai, išskyrus darbą ir žemę. Kapitalas egzistuoja tik kaip darbo ir gamtinių išteklių kooperavimo rezultatas.
Kai ekonominė sistema efektyvi, žmonės gamina ne dėl pačios gamybos, bet dėl vartojimo. Vartojimą ir apskritai visuomenės gerovę gali užtikrinti jos sugebėjimas gaminti iš žaliavų naudingas prekes ir teikti paslaugas. Šiandien mes vartojame tai, ką pagaminome vakar, o rytdienos vartojimas, be abejo, priklausys nuo šios dienos gamybos lygio. Norėdami pailiustruoti šią paprastą mintį, prisiminkime pirmykštį žmogų, kuris vienąsyk padarė didžiulį atradimą…
Taigi, sakykime, kad pagrindinis jo užsiėmimas buvo žvejyba, ir per 10 “darbo” valandų dieną jis rankomis sugebėdavo sugauti apie 10 žuvų, kurias tą pačią dieną jo šeimyna suvalgydavo. Toks gyvenimo ritmas tęsėsi daugelį metų. Tačiau vieną palaimintą dieną žvejys susimąstė ir sukūrė bei pasigamino paprasčiausią tinklą. Suvokdamas, kad tinklo gamyba užtruks tam tikrą laiką, tarkime, savaitę, žvejys sąmoningai pasiryžo atsisakyti 70 žuvų savo ir šeimos maitinimui. Tą savaitę jie turėjo badauti arba valgyti anksčiau sutaupytą žuvį. Svarbiausias motyvas atsisakyti tos dienos vartojimo buvo viltis padidinti ateities vartojimą, o tai yra žinoma kaip kaupimas (kaupimas – tai bet kokių vertybių pirkimas ateičiai palyginti dideliais kiekiais). Su tinklu žvejys sugautų 60 žuvų per dieną, t.y. 50 žuvų daugiau. Išvada: sumažinęs nūdienos vartojimą, žvejys tinklo gamybos metu netiesiogiai didina ateities vartojimo galimybes. Žinoma, padidėjusiu laimikiu žvejys galės džiaugtis tol, kol tinklas nesuplyš ar jo nenuneš vandens srovė.
Pateiktas žvejų pavyzdys leidžia panagrinėti ir skolinamojo kapitalo klausimą.
Skolinamasis kapitalas arba fondas – tai lėšos, skirtos paskolų paklausai patenkinti grynųjų pinigų arba vertybinių popierių forma; tai firmoje naudojami pinigai, buvę pasiskolinti iš išorinių šaltinių nustatytam laikui, išleidžiant vertybinius popierius su nustatytomis palūkanomis, pavyzdžiui, obligacijos.
Sugrįžkime prie pavyzdžio. Žvejys, sumanęs nunerti tinklą, nebūtinai privalo sumažinti žuvų vartojimą. Reikiamos žuvies jis gali pasiskolinti iš savo draugo žvejo, dar vis žvejojančio rankomis, arba iš ko nors kito, turinčio atliekamų žuvų. Tinklą gaminantis žvejys, skolindamasis žuvį, privalo mokėti palūkanas už tai, kad jo draugas atsisakė vartojimo dalies skolininko naudai, tikėdamasis susigrąžinti ją po tam tikro laikotarpio.
Palūkanos – tai mokestis už naudojimąsi kito pinigais ar kapitalu, kai sutinkama nukelti vartojimą vėlesniam laikui; kartu tai kaina, už kurią privalo sumokėti paskolą imantysis.
Taigi, kitaip sakant, palūkanos yra paskolos gavėjų išmokos – “premijos” kreditoriams už susilaikymą nuo einamojo vartojimo ir už riziką skolinant ir leidžiant kitam naudotis paskolintu kapitalu. Kas nulemia pinigų arba skolinamojo kapitalo paklausą?
Visų pirma eilinių vartotojų paklausa, atsirandanti, kai jų poreikiai viršija finansines jų galimybes. Antra, tai firmų ir organizacijų paklausa investicijų paskoloms, gamybai plėsti ar modernizuoti. Pasiūlai atstovauja visi fiziniai ar ūkiniai subjektai, nusprendę atidėti vartojimą vėlesniam laikotarpiui.
Finansinio kapitalo, tarkim, akcijų ar obligacijų, savininkai turi turtą tokia forma, kuri duos pajamas ateityje dividendų (dividendas – tai akcinės bendrovės pelno dalis, paskirstoma ir išmokama jos akcininkams (bendraturčiams) už įdėtą akcinį kapitalą) ar palūkanų pavidalu. Žmogus, turėdamas tam tikrą kurios nors korporacijos ir firmos akcijų kiekį, pavyzdžiui, 100 “Lietuvos traktorius” firmos akcijų, gali laikyti jas savo “kapitalo” dalimi. Tačiau ekonomisto požiūriu tai nebus tiesioginis kapitalas, nes akcijos nėra išteklius, iš kurio tiesiogiai gaminamos prekės ir teikiamos paslaugos.
1. Palūkanos — skolinamojo kapitalo pajamos
1. 1. Palūkanų norma ir jos dydį lemiantys veiksniai
Palūkanos bendriausia prasme yra mokestis už naudojimąsi skolintais pinigais.
Palūkanos apskaičiuojamos kaip metinis dydis, išreikštas procentais nuo paskolintos pinigų sumos. Palūkanų norma yra paskolintų pinigų kaina, išreikšta palūkanų procentiniu santykiu su paskolinta pinigų suma.
Yra skiriama nominali ir reali palūkanų norma. Nominali palūkanų norma yra faktiškai sumokėtų palūkanų procentinis
santykis su paskolos suma. Ji apskaičiuojama tų metų piniginiais vienetais, tai yra, neatsižvelgiant į infliacijos tempus. Reali palūkanų norma yra nominalios palūkanų normos ir infliacijos lygio, išreikšto procentais, skirtumas. Reali palūkanų norma yra paskolintų pinigų metinė perkamojo pajėgumo pokyčio norma. Ji apskaičiuojama, iš nominalios palūkanų normos atėmus infliacijos, išreikštos procentais, tempus. Pvz., 12 proc. nominali palūkanų norma, kai infliacija sudaro 20 proc., reiškia, kad reali palūkanų norma yra neigiama. Jeigu infliacija sudaro 10 proc., tada reali palūkanų norma bus 2 proc. Infliacija mažina pinigų perka¬mąją galią, todėl visi finansiniai sprendimai remiasi ne nominalia, o realia palūkanų norma.
Infliacija yra viena iš priežasčių, paaiškinančių didelę palūkanų normą Lietuvoje 1992-1993 metais. 1 lentelėje parodytas vidutinės metų palūkanų normos kitimas Lietuvoje 1993-2000 metais.
1 lentelė
Paskolų rezidentams vidutinės metų palūkanų normos.
Laikotarpis Vidutinė metų palūkanų norma (%)
Iš jų:
Litais iki 1 mėn. 1-3 mėn. 3-6 mėn. 6-12mėn. 1-5 m.
1993 12 114,5 91,4 85,0 69,3 21,0
1994 12 32,4 33,0 28,9 29,2 22,1
1995 12 26,8 26,2 21,8 26,0 10,4
1996 12 11,1 14,8 22,4 18,5 14,7
1997 12 12,1 12,2 12,8 12,3 11,1
1998 12 14,9 16,7 14,5 14,2 10,1
1999 12 14,6 14,5 17,9 16,8 11,2
2000 01 13,1 14,23 16,7 15,3 13,8
2000 02 12,6 15,9 11,6 14,4 14,9
Užsienio valiutomis
1993 12 73,8 78,9 73,5 69,1 14,3
1994 12 39,1 38,1 37,8 30,1 17,6
1995 12 20,1 27,4 26,8 26,9 13,1
1996 12 18,0 16,6 19,6 14,0 12,3
1997 12 15,7 10,6 10,5 10,6 10,2
1998 12 17,9 9,4 11,3 12,1 10,7
1999 12 11,1 11,3 11,0 11,7 11,2
2000 01 11,3,4 10,7 11,4 11,9 9,9
2000 02 11,8 12,7 11,4 11,5 11,9
Palūkanų norma 1994 m. sumažėjo palyginti su 1993 m. nuo 88,3 proc. iki 29,8 proc., labai sulėtėjus infliacijos tempams šiuo laikotarpiu. (1993 m. — infliacijos lygis buvo — 188,7proc., o 1994 m. — 45,1 proc.). Toliau mažėjant infliacijos tempams 1995—1996 m., palūkanų norma taip pat mažėjo.
Pagal apskaičiavimo būdą yra skiriamos paprastos ir sudėtinės palūkanos. Pvz., jeigu skolinama 100 Lt dvejiems metams ir yra mokamos paprastosios l0 proc. palūkanos, tai antrųjų metų pabaigoje susidarys 120 Lt suma, t. y. palūkanos per dvejus metus sudarys 20 Lt. Jeigu bus skolinami pinigai, mokant sudėtines 10 proc. palūkanas, antrųjų metų pabaigoje palūkanų suma sudarys 21 Lt (10 Lt už pirmuosius metus ir 11 Lt už antruosius metus). Kitu laikotarpiu (antrais metais arba antrąjį ketvirtį) 10 proc. palūkanos skaičiuojamos ne tik nuo pradinės sumos (100 Lt), bet ir nuo priskaičiuotų palūkanų (10 Lt). Tai galima išreikšti formule:
Pt = P0(1 + i)t
kur: P — pagrindinė suma t laikotarpiu, PO — pradinė suma, i — palūkanų norma, t — metų skaičius.
Kodėl mokamos palūkanos? Atsakymas yra susijęs su žmonių teikiama pirmenybe laikui. Žmonės teikia pirmenybę dabartiniam, o ne būsimam vartojimui. Dabartinis vartojimas gali būti sumažintas tuo atveju, jeigu už tai bus kompensuota. Tuo atveju individas bus linkęs sumažinti šiandieninį vartojimą ir dalį savo lėšų paskolinti. 1 grafike yra pateiktas abejingumo kreivių žemėlapis, pagal kurį galima analizuoti palūkanų atsiradimą.
Tarkime, kad individas gavo 100 tūkst. Lt vienkartines pajamas. Dvejus metus jis negaus jokių pajamų. Individas turi nuspręsti, kaip paskirstyti pinigus dvejiems metams. Jeigu pirmaisiais metais jis išleis 100 tūkst. Lt, tai išlaidos kitais metais bus lygios nuliui. Tai rodo biudžetinės tiesės padėtis grafike. Abejingumo kreivė I1 rodo ribinę substitucijos normą, t. y., kiek atsisakys individas dabartinio vartojimo, kad padidintų būsimąjį vartojimą vienu litu. Tuo atveju, kai nėra suinteresuotumo palūkanomis, individas pajamas paskirstys po lygiai kiekvienais metais. Grafike tai rodo A taškas. Kaip elgsis individas, jeigu jam bus pasiūlytos 10 proc. palūkanos už vienų metų paskolą?
Biudžetine tiesė keis pasvirimo kampą. Pasikeis ir pusiausvyra. Individas
mažins šiandieninį vartojimą būsimojo vartojimo la¬bui. B taške individas skolina 60 tūkst. litų. Esant 10 proc. palūkanų normai, antraisiais metais jis gaus 66 tūkst. litų, o pirmaisiais metais išleis tik 40 tūkst. litų. Padidėjus palūkanų normai iki 20 proc., individas skolins 66 tūkst. litų, o pirmaisiais metais išleis tik 34 tūkst. litų. Tuo atveju antraisiais metais jis galės išleisti 66 tūkst. litų plius 20 proc., t. y. 66 + 13,2 = 79,2 tūkst. litų.
Toliau didėjant palūkanų normai iki 30 proc., individo elgsena keičiasi, o nauja pusiausvyra susidaro D taške. Šiuo atveju skolinama, tarkime, 65 tūkst. litų, o pirmaisiais metais išleidžiama 35 tūkst. litų. Antraisiais metais individas gauna 65 tūkst. litų plius 30 proc., t. y. 84,5 tūkst. litų.
1 grafike, sujungę pusiausvyros taškus ABCD, gausime atskiro individo kreditinių lėšų pasiūlos kreivę. Rinkos kreditinių lėšų pasiūlos kreivė bus ir individų pasiūlos kreivių suma. Didėjant palūkanoms, yra tikimybė, kad individai daugiau taupys, t. y. didins skolinamojo kapitalo pasiūlą.
1 grafikas. Abejingumo kreivių žemėlapis pirmųjų metų ir būsimajam vartojimui. Pusiausvyros taškai ABCD rodo, kaip keičiasi individo elgsena, kai didėja palūkanų norma. Didėjant palūkanų normai, individas mažina dabartinį vartojimą būsimo vartojimo labui. Tuo atveju yra daugiau taupoma, didėja kreditinių lėšų pasiūla.
Kas sąlygoja kreditinių lėšų paklausą? Atsakymas į šį klausimą yra susijęs su kapitalo efektyvumo problema. Kuo didesnį rezultatą teikia investuojamojo kapitalo vienetas, tuo bus didesnė investicijų apimtis ir atitinkamai paklausa skolinamajam kapitalui. Investicijų efektyvumo laipsnį parodo ribinis investicijų efektyvumas MEI (marginal efficiency of investment). Ribinis investicijų efektyvumas yra papildomo investicijų vieneto teikiamas pelno prieaugis. Iškyla klausimas, koks turi būti investicijų efektyvumo laipsnis, kad ūkio subjektai būtų suinteresuoti skolinti pinigų? Norint atsakyti į šį klausimą, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kapitalo, kaip ir kitų gamybos veiksnių panaudojimą ūkinėje veikloje, reguliuoja mažėjančio ribinio rezultatyvumo dėsnis. Panaudojant vis daugiau kapitalo, kai kitų gamybos veiksnių kiekis yra pastovus, ribinis kapitalo pajamų produktas mažės. Pajamos iš antro investicinio objekto bus mažesnės negu iš pirmojo. Kapitalo ribinis pajamų produktas yra firmos investicijų arba papildomo kapitalo paklausos kreivė. Kuo daugiau kapitalo firma įsigyja, tuo mažesnis ribinis kapitalo pajamų produktas ir ribinė pelno norma (pelno prieaugis dėl papildomų investicijų, arba kitaip, ribinė investicijų grąža).