Pinigų funkcijos
Apie pinigus jau iki XX a. pradžios buvo parašyta apie 6000 mokslinių studijų bei straipsnių, sukurta legendų. Tautų kūryboje pinigai vertinami kaip gėrio ir blogio įsikūnijimas. Ekonomistai pateikia konkretesnį pinigų apibūdinimą, juos siedami su prekių mainais, kaip prekių mainų produktą. Istorinė patirtis rodo, kad pinigai yra visa, kas konkrečioje visuomenėje naudojama kaip mainų priemonė arba visuotinis ekvivalentas.
Visuotinis vertės ekvivalentas (general equivalent) – tai prekė, į kurią mainomos kitos prekės.
Pinigai atsiranda plėtojantis mainams, kai tam tikra prekė pradeda atlikti visuotinio ekvivalento vaidmenį.
Pinigai (M – money) –visuotinis vertės ekvivalentas, atliekantis mainų, prekių apskaitos vieneto, taupymo ir mokėjimo priemonės funkcijas.
Pinigai yra tai, kas gali ptarpininkauti mainuose. Pinigai – tai visa, kas atlieka mainų funkciją, prekių apskaitos (įvertinimo) funkciją, taupymo funkciją ir mokėjimo priemonių funkcijas. Svarbiausios pinigų funkcijos yra šios:
1. Pinigai – kaip mainų priemonė; tai priemonė, kurios dėka vyksta prekių mainai tarpininkaujant pinigams. Pinigai ekonomikoje reikalingi ne patys savaime, bet kaip priemonė, atliekant įvairius sandėrius: prekėms įsigyti ar parduoti. Viena vertus, darbuotojai darbo paslaugas maino į pinigus. Kita vertus, gamintojai ir vartotojai perka bei parduoda už pinigus prekes. Pinigus, kaip mainų priemonę, galima išreikšti taip: Pr – P – Pr*. Čia Pr – prekė parduodama už pinigus, o pastarieji yra priemonė nusipirkti reikaliną kitą prekę ar paslaugą Pr*.
Pinigai, atlikdami mainų priemonės funkciją, padeda taupyti laiką, pailgina laisvalaikį, pagaliau leidžia visuomenei pagaminti papildomų prekių ir paslaugų. Šiuo požiūriu pinigai vertinami kaip visuomenės pažangos rodiklis.
Vienos mainų priemonės naudojimas prekių mainų procesą padaro efektyvesnį. Šiuolaikinės ekonomikos funkcionavimas be visuotinai pripažintos mainų priemonės neįmanomos.
2. Pinigai – apskaitos (įvertinimo) vienetas, kuriuo nustatomos kainos ir vedama apskaita. Konkretūs materialiniai ištekliai turi savo apskaitos (įvertinimo) vienetą: svoris – kilogramą, ilgis – metrą, o kainos – pinigus. Kainos paprastai nustatomos nacionaline valstybės valiuta: Anglijoje – svarais sterlingais, Prancūzijoje – frankais, JAV – Amerikos doleriais, Lietuvoje – litais ir t.t.
Kainą veikia prekės gamybos kaštai, jos paklausa, pasiūla, naudingumas, prekės kokybė, reklama. Tačiau yra daug prekių – gamtiniai ištekliai, – kurių kainą lemia ne gamybos kaštai, bet papildomas (ribinis) produkto kiekis, pagamintas naudojant šias prekes.
Pirmos dvi pinigų funkcijas glaudžiai susijusios su laiku: tarp pinigų gavimo ir jų išleidimo visuomet praeina tam tikras laiko tarpas. Kol pinigai laikomi (saugomi), jie yra tam tikra vertybių atsarga. Tokiu atvejiu jie atlieka trečiąją funkciją.
3. Pinigai – taupymo priemonė tai tam tikras asmens turto saugojimo būdas. Pinigai nėra vienintelė turto forma. Turtas – nuosavybė, kuria disponuoja ekonominis subjektas. Turtas – tai:
1. Materialiniai aktyvai:
1.1. Žemė;
1.2. Gamybiniai pastatai ir įrengimai;
1.3. Gyvenamieji namai;
1.4. Ilgojo vartojimo reikmenys.
2. Finansiniai aktyvai – pinigai, taupomieji indėliai, vertybiniai popieriai,draudimo polisai, akcijos.
Labiausiai likvidus turtas yra pinigai. Jį lengviausia išleisti, įsigyjant kitų vertybių. Turto likvidumą lemia:
1. Tai, kaip greitai galima jį pirkti ar parduoti;
2. Pirkimo ar pardavimo operacijų išlaidos;
3. Aktyvų kainų stabilumo ir prognozavimo laipsnis.
Turtas arba aktyvai yra likvidūs, jeigu jį be didesnių sunkumų ar išlaidų galima paversti grynais pinigais.
Pinigai yra potencialus turtas, kuris gali mažėti dėl infliacijos, todėl patikimesni yra materialieji aktyvai. Pinigai siaurąja prasme yra likvidūs, kadangi tai jau mainų priemonė, todėl nieko nekainuoja ir nėra jokio vargo juos parduoti.
Aktyvai, kurie neįtraukiami į pinigų apibrėžimą, bet yra labai panašūs į įtrauktuosius, vadinami kvazipinigais.
Kvazipinigai (quasi-money) – tai terminuoti ir taupomieji šalies ir konvertuojamosios bei nekonvertuojamosios užsienio valiutos, perskaičiavus į šalies valiutą, indeliai.
Taupymo arba vertės išsaugojimo funkciją pinigai atlieka dėl to, kad vėliau galėtų atlikti mainų priemonės funkciją.
4. Pinigai – kaip mokėjimo priemonė –tai atidėtų mokėjimų matavimo priemonė. Šią funkciją pinigai atlieka tuomet, kai už prekes ir paslaugas pinigai užmokami vėliau. Būtent šia funkcija grindžiamos piniginės paskolos. Kredito vystymasis sąlygoja šios funkcijos plėtrą.
Visas keturias funkcijas pinigai atlieka tik nesant infliacijos, t.y. kai kainos stabilios. Kai šalyje didelė infliacija, pinigai neatlieka trečios ir ketvirtos funkcijos.
Iš mokėjimo priemonių visumos galima išskirti:
• Visaverčius pinigus, t.y. pinigus, kurių nominalioji ir realioji vertė sutampa;
• Nevisaverčius pinigus – vertės ženklus, visaverčių pinigų pakaitalus. Nevisavertės monetos – tai monetos, kurių nominalioji vertė didesnė už realiąją.
Istorinė pinigų raida
Pinigų vystimosi istorija yra tautų vystimosi atspindys. Pinigai atsiranda visose tautose tam tikro ekonominio išsivystimo pakopoje,
besiplečiant prekių mainams. Pinigų istorinė raida apima kelis etapus. Pagal juos išskiriamos pagrindinės pinigų rūšys:
1. Pinigai – prekės, arba prekiniai pinigai. Istoriškai daugelis prekių nors kartą yra buvę mainų priemone. Skirtingų prekių virtimas pinigais nebuvo atsitiktinis. Visur pastebima ta pati tendencija: pinigais tapdavo labiausiai realizuoti tinkamos tam tikros genties pagrindinio verslo prekės, pavyzdžiui, gyvulių augintojams – gyvuliai, medžiotojams – kailiai, žemdirbiams – grūdai, amatininkams – ūkio apyvokos reikmenys ir t.t.
Ypač plačiai daugelyje tautų kaip pinigai buvo paplitę „vaikščiojantys pinigai“ – naminiai gyvuliai. Pavyzdžiui, visos tautos, gyvenusios prie Viduržemio jūros, turėjo bendrą piniginį vienetą – jautį, vėliau įsigalėjusį Vidurio Europoje, Azijoje, indijoje, Persijoje, Airijoje, Škotijoje. Todėl daugelyje tautų žodžiai „pinigai“ ir „gyvuliai“ yra bendros kilmės, pavyzdžiui, lotynų kalbos žodis „pecus“ reiškia gyvulį, o „pecunia“ – pinigus.