TURINYS
1. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties samprata 3
2. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties forma 4
3. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties šalys 4
4. Sutarties sudarymo tvarka 4
5. Viešoji oferta 4
6. Pardavėjo pareiga informuoti pirkėją 5
7. Sutarties sudarymo išlaidos 6
8. Daiktų pardavimas su sąlyga, kad pirkėjas juos priimtų per tam tikrą
terminą 7
9. Daiktų pardavimas pagal pavyzdžius 7
10. Daiktų pardavimas ne prekybai skirtose patalpose 8
11. Daiktų pardavimas su sąlyga juos pristatyti pirkėjui 11
12. Daiktų pardavimas naudojant automatus 11
13. Daiktų kaina ir jos mokėjimas 12
14. Pardavėjo atsakomybė ir prievolės įvykdymas natūra 12
15. Kainų skirtumo atlyginimas 13
16. Daiktų tiekimas be vartotojo sutikimo 13
LITERATŪRA
1. Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas. (2001) – Kaunas: UAB
Poligrafija ir informatika
2. www.lrs.lt
———————–
1.
Pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas – asmuo, kuris
verčiasi prekyba, pardavėjo atstovas įsipareigoja parduoti prekę –
kilnojamąjį daiktą pirkėjui – fiziniam asmeniui pastarojo asmeniniams,
šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija,
tenkinti, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. Vyriausybė tvirtina
mažmeninės prekybos taisykles.
2.
Vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyse negali būti sąlygų, pasunkinančių
vartotojo (pirkėjo) padėtį arba panaikinančių ar suvaržančių vartotojo
(pirkėjo) teisę pareikšti ieškinį pardavėjui dėl sutarties sąlygų
pažeidimo.
3.
Pardavėjui vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties atveju draudžiama:
4.
Kai pardavėjas pažeidžia pirkėjo teises, pirkėjas įstatymų nustatyta tvarka
turi teisę kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į vartotojų teises ginančias
institucijas ar teismą.
3.1
nustatyti, kad pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma tik tuo atveju, jei tuo
pat metu ar kitomis sąlygomis nuperkamas tam tikras daiktų kiekis;
3.2
suteikti teisę pirkėjui iš karto ar per tam tikrą terminą po sutarties
sudarymo gauti dovanų ar priedą prie daikto, išskyrus reklaminius priedus
ar nusipirkto daikto priklausinius;
3.3
veikti pirkėjus įkyriai siūlant daiktus ar paslaugas, nurodant
kainoraščiuose, kainų etiketėse, parduotuvių vidaus ir lango vitrinose
tariamą kainų sumažinimą bei kitais gerai moralei ir viešajai tvarkai
prieštaraujančiais būdais ar priemonėmis.
1.
Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą
(akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais.
2.
Kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja,
nors susitarimas dėl antraeilių sąlygų ir atidėtas. Kai šalys dėl
antraeilių sutarties sąlygų nesusitaria, ginčas gali būti sprendžiamas
teisme atsižvelgiant į sutarties pobūdį, dispozityviąsias teisės normas,
papročius, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus.
2.
Daiktų išdėstymas vitrinose, ant prekystalio ar kitose jų pardavimo
vietose, taip pat daiktų pavyzdžių demonstravimas arba informacijos apie
parduodamus daiktus pateikimas (aprašymai, katalogai,nuotraukos ir kt.) jų
pardavimo vietoje laikomi viešąja oferta nepaisant to, ar nurodytadaiktų
kaina arba kitos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos, išskyrus atvejus, kai
pardavėjas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad tam tikri daiktai nėra
skirti parduoti.
1.
Daiktų nurodymas reklamoje, visiems skirtuose kataloguose ar aprašymuose
laikomas viešąją oferta, jeigu yra nurodytos esminės pirkimo–pardavimo
sutarties sąlygos.
1.
Vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyje gali būti numatyta sąlyga, kad
pirkėjas daiktus priims per tam tikrą sutartyje nustatytą terminą, per kurį
pardavėjas neturi teisės tų pačių daiktų parduoti kitam pirkėjui.
2.
Jeigu ko kita nenumato sutartis, o pirkėjas per nustatytą terminą
neatvyksta arba neatlieka kitų daiktų priėmimui būtinų veiksmų per
sutartyje nustatytą terminą, laikoma, kad pirkėjas atsisako sutartį
vykdyti.
3.
Pardavėjo papildomos išlaidos, susijusios su daiktų perdavimu pirkėjui per
tam tikrą terminą, įskaitomos į daiktų kainą, jeigu sutartis ar įstatymai
nenumato ko kita.
3.
Pirkėjas iki daiktų perdavimo turi teisę atsisakyti sutarties pagal daiktų
pavyzdžius. Tačiau šiuo atveju pirkėjas privalo atlyginti pardavėjo turėtas
būtinas išlaidas, susijusias su sutarties vykdymu iki atsisakymo, jeigu
sutartis nenumato ko kita.
2.
Jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita, tai sutartis pagal daiktų
pavyzdžius laikoma sudaryta, kai pardavėjas pristato daiktus į sutartyje
nurodytą vietą, o jei pristatymo vieta sutartyje nenurodyta, – į vartotojo
gyvenamąją vietą.
1.
Vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis gali būti sudaryta pagal pirkėjui
pardavėjo pasiūlytus daiktų pavyzdžius (prekių aprašymą, prekių katalogus,
modelius ir t. t.).
1.
Dėl maisto produktų ar kitų kasdieniam vartojimui skirtų daiktų
pirkimo–pardavimo ir (arba) pristatymo;
3.
Dėl draudimo paslaugų teikimo;
4.
Dėl vertybinių popierių pirkimo–pardavimo;
6.
Kai buvo sudaryta notarinės formos sutartis.
2.
Dėl daiktų pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo, kai pardavėjas ar
paslaugų teikėjas atvyksta pagal aiškiai pareikštą vartotojo prašymą,
išskyrus atveju, jeigu vartotojui pateikiami kiti daiktai ar paslaugos, nei