Paklausos ir pasiūlos analizės pagrindai
Visuomeniniai reiškiniai realybėje be galo sudėtingi, įtakojami įvairiausių veiksnių. Rinkos mechanizmą lengviau suprasti, analizuojant tobulos konkurencijos rinkos modelį (supaprastintą realios tikrovės vaizdą). Pagrindiniai rinkos ekonomikos elementai yra paklausa ir pasiūla. Taigi mano tikslas panaudojant paklausos ir pasiūlo modelį paaiškinti, kaip ekonomikos sąlygų pasikeitimas rinkoje veikia kainas bei prekių/ paslaugų kiekį.
Paklausa
Pirkėjo ir pardavėjo (ar vartotojo ir gamintojo) interesai rinkoje reiškiasi paklausos ir pasiūlos forma.
Paklausa (demand) – prekės kiekio, kurį pirkėjas nori ir gali pirkti ryšys su kaina, už kurią ši prekė perkama.
Paklausa reiškiasi ne vien tik vartotojo noru įsigyti konkrečią prekę. Reikia turėti ir pakankamai pinigų prekei pirkti.
Kaina nėra vienintelis perkamą prekės kiekį lemiantis veiksnys. Prekės paklausą rinkoje sąlygoja vartotojo pajamos ir jų kitimas, kitų prekių kainos, mada, skonis, vartotojo poreikiai, numatomas kainų pasikeitimas ir kiti veiksniai.
Matematiškai prekės paklausa aprašoma paklausos funkcija.
Q = f (P , P .. P , Y, T..)
Čia Q – ¯ prekės paklausos kiekis (quantity),
P – A prekės kaina (price),
P …P – kitų prekių kainos,
Y – pirkėjų pajamos,
T – mada,
.. – kiti veiksiniai
Paklausos funkcija (demand function) vadiname paklausos priklausomybę nuo ją lemiančių veiksnių. Paklausos apimtis priklauso visų pirma nuo prekės kainos ir daugelio kitų veiksnių.
Ekonominiuose modeliuose dažnai naudojamasi prielaida „ceteris paribus“, tai yra, kad visi veiksniai, išskyrus vieną, laikomi pastoviais. Kitiems veiksniams esant nekintamiems, kaina yra svarbiausias veiksnys, turintis poveikio paklausos dydžiui.
Paklausos lentelė
Variantai Kaina (P) Lt/vnt. Prekių kiekis (q) vnt./mėn.
A 10 3
B 8 4
C 6 5
D 4 6
E 2 7
Pirmoji lentelės skiltis rodo kainas nuo 2Lt iki 10Lt už vienetą. Antroji skiltis rodo paklausos apimtį, esant kiekvienai kainai. Jei vienas vienetas kainuos 4Lt, vartotojai nupirks 6 vienetus per mėnesį. Kainai padidėjus iki 6Lt , perkamas kiekis sumažės iki 5.
Mažėjant kainai, paklausa auga dėl dviejų priežasčių: pirma, sumažėjus kainai, pirkėjai perka tą prekę dažniau ir didesniais kiekiais; antra, sumažėjusi kaina trauka naujus pirkėjus.
Taigi paklausos kiekis didėja kainai mažėjant ir mažėja kainai didėjant, t.y. paklausos dėsnis. Šis dėsnis išreiškia atvirkštinę prekių kainos ir paklausos priklausomybę prie kitų nekintamų sąlygų.
Paklausos dėsnis gali būti pakartotas lentelės duomenis perkėlus į Dekarto koordinačių sistemą. Kainos atidedamos vertikalioje, o jas atitinkantys prekių kiekiai – horizontalioje ašyje.
Paklausos kreivė
Paklausos kreivė (demand curve) – grafinis prekės kainos ir paklausos kiekio ryšio vaizdas.
Tai yra linija, rodanti atvirkščią prekės kiekio ir jos kainos priklausomybę. Neigiamasis paklausos nuolydis rodo, kaip pirkėjas reaguoja į kainos pokyčius: mažesnė kaina atitinka didesnį paklausos kiekį q, o mažesnę q reikšmę – didesnė kaina. Kitaip tariant, kainai mažėjant, kai kitos sąlygos yra nekintamos, paklausos kiekis auga ir atvirkščiai.
Paklausos veiksniai
Jei pasikeistų vienas iš pastoviais laikomų veiksnių, pasikeistų priklausomybės tarp kainos ir paklausos kiekio ryšys.
Paklausos kiekio pokyčiu vadiname judėjimą išilgai paklausos kreivės.
Paveikslėlyje galime matyti, jog kaina išaugo nuo 6 iki 8 Lt, sumažina paklausos kiekį nuo 5 iki 4 vienetų. Tai rodo taško judėjimas tiese.
Paklausos pokyčius rodo paklausos kreivės poslinkiai koordinačių sistemoje.
Paklausos pokyčiai
Pasikeitus pirkėjo pajamoms, skoniui, madai ir t.t., virš esantis paveikslėlis rodo, kad paklausa d yra didesnė negu d. Taigi geometriškai paklausos didėjimas vaizduojamas paklausos kreivės poslinkiu į dešinę, o paklausos sumažėjimas – poslinkiu į kairę.
Panagrinėkime keletą paklausos pasikeitimo atvejų:
• Pirkėjo pajamos ir jų kitimas. Padidėjusios pirkėjo pajamos leidžia daugiau pirkti normalios kokybės ir brangesnių prekių. Pajamoms išaugus, pirkėjas už tą pačią kainą gali pirkti daugiau tos rūšies prekės vienetų. Esant bet kokio dydžio kainai, paklausa tai prekei išauga, nes padidėja vartotojo pajamos. Paklausos kreivė pasislinks į dešinę.
Didėjant pajamoms žmonės kai kurių prekių gali pirkti mažiau, pavyzdžiui, margarino, jį keisdami sviestu.
Aukštesnės kokybės preke (normal goods) laikoma prekė, kurios pajamoms augant perkama daugiau.
Jeigu, išaugusios pajamos perstumia paklausos kreivę i kairę, tai reiškia, kad pradėta vartoti daugiau blogesnės kokybės prekių.
Žemesnės kokybės preke (inferior goods) laikoma prekė, kurios perkama mažiau, kai pajamos didėja.
• Kitų prekių kainos ir jų kitimas. Tarpusavyje susijusių prekių kainų pasikeitimo poveikis yra skirtingas ir priklauso nuo to, ar prekės yra pakaitalai, ar papildai.
Pakaitalai (substitutes) vadinamos dvi prekės tenkinančios tuos pačius poreikius ir keičiančios viena kitą jas vartojant.
Papildai (complementary) vadinamos viena kitą papildančios prekės ir
vartojamos kartu kaip komplektas.
Padidėjusi prekės kaina padidina kitos prekės – pakaitalo – paklausą. Tačiau papildų atveju vienos prekės pabrangimas sumažins kitos prekės paklausą. Jei prekės nėra tarpusavyje susijusios (nepriklausomos), tai vienos prekės kainos pasikeitimas nedaro poveikio kitos prekės paklausai.
Paklausos kreivės poslinkių priežastys ir pasekmės
Pasiūla
Pasiūlą formuoja gamintojas. Remdamasis potencialia prekės paklausa ir kaina, gamintojas pasirenka prekės kiekį, kurį jis gamins ir siūlys rinkoje. Vadinasi, siūlomas prekės kiekis susijęs su jos kaina ir gamybos išlaidomis.