TURINYS
ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………………..3
1.RINKOS STRUKTRŪROS IR ĮMONIŲ ELGSENOS BEI VEIKLOS
RODYKLIŲ SĄVEIKA…………………………………………………………………………………….4
1.1. Rinkos struktūra……………………………………………………………………………………………4
1.2. Organizacinės elgsenos sritis………………………………………………………………………….7
1.3.Orgnizacinės elgsenos problemos ir galimybės: vadybinė perspektyva…………………8
1.3.1 Kokybės ir produktyvumo gerinimas……………………………………………………………..9
1.3.2 Bendravimo su žmonėmis įgūdžių tobulinimas………………………………………………11
1.3.3 Darbo jėgos įvairovės valdymas…………………………………………………………………..11
1.3.4 Reagavimas į globalizaciją………………………………………………………………………….12
IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………14
LITERATŪRA………………………………………………………………………………………………….15
ĮVADAS
Ekonomikos teoriją sudaro ekonomikos teiginiai. Jie suformuluoti panaudojant ekonomikos kategorijas. Kategorijų sąryšiai nustatomi įvairiais metodais: indukcijos, dedukcijos, analizės, sintezės ir pan. Taip susiformuoja ekonomikos principai, dėsniai, kriterijai, apribojimai, savybės – trumpiau – ekonomikos teiginiai.
Ekonomika, kaip ir visi kiti mokslai, turi remtis visapusiškai išdiskutuota, tarptautiniu mastu pripažinta ir taikoma unifikuota sąvoku sistema.
Žodis “rinka” savo kilme reiškia vietą, kurioje prekės būdavo perkamos ir parduodamos. Šiandien sąvoka “rinka” turi daug platesnę, dažnai globalinę reikšmę. Ji apibūdina ne kokią nors vietovę, kur perkamos ir parduodamos prekės, bet greičiau sąlygų kompleksą, kuris leidžia prekės pirkėjams ir pardavėjams susisiekti vienas su kitu ir sukelia konkurenciją tarp pirkėjų, viena vertus, ir tarp pardavėjų, kita vertus.
Visa, kas reikalinga rinkai susidaryti, yra prekė, kuri galėtų būti perkama ir parduodama, keletas žmonių, norinčių ją pirkti, ir dar keletas, pageidaujančių ją parduoti. Pirkėjai ir pardavėjai gali bendrauti tiesiog žodžiu arba laiškais, telefonu, telegrafu, per radiją. Būdas ir vieta neturi reikšmės, jei tarp žmonių rinkoje jau susidarė kontaktas, pakankamas rastis konkurencijai perkant arba parduodant. Tobuloje rinkoje konkurencija yra visiškai laisva, ryšiai greiti ir lengvi bei daug pirkėjų ir pardavėjų.
1. RINKOS STRUKTRŪROS IR ĮMONIŲ ELGSENOS BEI VEIKLOS
RODYKLIŲ SĄVEIKA.
1.1. RINKOS STRUKTŪRA
Firmų sprendimai dėl kainų ir gamybos apimties skiriasi priklausomai nuo to, kokioje šakoje funkcionuoja firma. Ekonomikoje išskirti kiekvieną šaką neįmanoma, nes jų labai daug ir skirtingų. Todėl ekonomistai išskiria keletą rinkos modelių arba taip vadinamų rinkos struktūrų. Rinkos struktūra – tai rinkos organizavimo ir konkurencijos charakteristikos, tai yra svarbiausių rinkos požymių visuma apibūdinanti firmų elgseną.
Svarbiausi rinkos struktūros elementai:
firmų skaičius ir dydis;
gaminamos produkcijos pobūdis;
firmos poveikis kainai;
įėjimo ir išėjimo į šaką sąlygos.
Pagal šiuos bruožus skiriamos keturios pagrindinės struktūros:
grynoji (tobula) konkurencija;
grynoji monopolija;
oligopolija;
monopolinė konkurencija.
Grynoji konkurencija. Tai didelis dalyvių skaičius.Šakoje yra labai daug firmų, jos visos mažos, todėl jos gamina ir parduoda tik mažą šakos produkcijos dalį. Produkto vienarūšiškumas, produkcijos kokybė, įpakavimas, dizainas, pardavimo sąlygos ir kt.yra vienodos. Rinkos dalyviai neturi įtakos rinkos kainai.Kiekviena firma ar pardavėjas rinkoje yra kainų gavėjas, t.y. pardavėjas rinkoje randa nusistovėjusią kainą, prie kurios turi prisitaikyti ir kurios negali pakeisti. Tobula konkurencija – kraštutinis ir daugiau teorinis modelis, tačiau artimų rinkų yra nemažai, pvz.: kai kurių žemės ūkio produktų rinkos, vertybinių popierių birža, užsienio valiutos rinka.Šis modelis turi didelę teorinę prasmę, nes grynosios konkurencijos rinka – tai standartas, kuris leidžia įvertinti kitų rinkos struktūrų bei realiosios ekonomikos efektyvumą.
Grynoji monopolija. Tai antrasis kraštutinis rinkos modelis. Teisiniu požiūriu, monopolija – išimtine teisė tam tikram objektui.Išvertus iš graikų kalbos, žodis mono- vienas, polija-parduoti.Tai išeitų kad vienas parduoda.Vienintelis pardavėjas.Tokiu atveju viena firma atstovauja tam tikrai ekonomikos šakai.Monopolistas gamina unikalų produktą.Unikalus ta prasme, kad neturi artimų substitutų.Tokiu atveju pirkėjas neturi alternatyvų, jis arba turi pirkti prekę arba jos atsisakyti. Monopolija gali žymiai kontroliuoti produkto kainą, nes ji gamina ir kontroliuoja bendrą produkcijos pasiūlos kiekį. Monopolinė firma nustato kainą ir prie jos priderina tam tikrą apimtį. Pasireiškia monopoline (rinkos) galia,kurios esmė
– galimybė kontroliuoti kainų lygį ir produktų prieinamumą rinkoje. Įėjimas į monopolinę rinką praktiškai rinką praktiškai neįmanomas. Paprastai rinka vadinama monopoline, jei daugiau nei trečdalis pasiūlos tenka vienam gamintojui. Monopolijos legalios, kai teisiškai patvirtintos.Pvz.: Lietuvos paštas. Nelegalios – slapti susitarimai, draudžiami.
Monopolinė konkurencija. Tai tokia rinkos struktūra, kai veikia pakankamai daug nedidelių firmų, gaminančių diferencijuotą tos pačios paskirties produkciją.Monopolinės konkurencijos pagrindiniai bruožai, tai pakankamai didelis firmų skaičius.Vieno pardavėjo siūloma prekė kuo nors skiriasi nuo konkurento tos pačios paskirties prekės.Atskira firma turi nežymią įtaką produkto kainai.Įėjimo ir išėjimo laisvė. Kad prekė taptų unikali ir pritrauktų pirkėjus, o gamintojas taptų monopolistu, firmos plačiai panaudoja reklamą, įpakavimus, firmos ženklus, pirkėjų kreditavimą, papildomas paslaugas (garantinis aptarnavimas ir pan.).
Oligopolija. Tai ketvirta pagrindinė rinkos struktūra. Tai tokia struktūra, kurioje žymi pasiūlos dalis tenka kelioms stambioms firmoms. Pagrindiniai bruožai ,tai kad rinkoje dominuoja keletas tarpusavyje konkuruojančių rinkų.Gaminamas produktas gali būti arba homogeniškas (aliuminio, plieno produkcija), arba diferencijuotas ir skirtis pagal techninius parametrus, įpakavimus, dizainu ir pan. (automobilių ir buitinės technikos gamyba). Oligopolinės firmos gali žymiai kontroliuoti kainas, bet dažniausiai nenori jų keisti. Įėjimas į oligopolinę rinką yra labai sudėtingas. Nauja firma į oligopolinę rinką gali įeiti tik gamindamas didelį produkcijos kiekį, kas jai leistų sumažinti bendruosius vidinius kaštus. Tai savaime reikalauja labai didelių finansinių resursų. Kadangi yra tik kelios firmos, tai reiškia, kad gamyba šakoje labai koncentruota. Pramonės šakos koncentracijos laipsnis paprastai nustatomas kaip keturių firmų procentinė dalis pramonės šakos pardavimų apimtyje.
Yra dar tokios rinkų struktūros kaip monopsonija, oligopsonija, dualpolija ir dvipusė monopolija. Monopsonija – rinka, kurioje vyrauja vienintelis pirkėjas ( pvz.: Ignalinos AE), oligopsonija – keli stambūs pirkėjai, dualpolija – du pardavėjai, dvipusė monopolija – egzistuoja tik vienas pardavėjas ir vienas pirkėjas.
Efekšvertus iš lotynų kalbos reikštų , bėgti drauge.
3. Rinkos mechanizmo teigiami aspektai, jo ribotumai ir problemos
Pasaulyje veikia tūkstančiai rinkų, o tarp jų vyrauja milijonai tarpusavio ryšių. Rinkos sąlygų pokyčius atspindi kainų pokyčiai. Kaip jau matėme, kainos informuoja rinkos dalyvius, priverčia juos keisti savo elgseną. Jos įveda tvarką chaose. Dauguma atvejų rinkos mechanizmas veikia labai gerai. Būtent:
1. Rinka skatina gamintojus gaminti tas prekes, kurių pageidauja vartotojai. Jei norima daugiau arbatos, jos kaina kyla, ir todėl gamintojai skatinami daugiau jos auginti.
2. Rinka skatina įsigyti naudingų ir reikalingų žinių, įgūdžių. Pavyzdžiui, didelis gydytojo uždarbis skatina studentus, norinčius įsigyti gydytojo profesiją, gerai mokytis ir sėkmingai baigti nelengvą, brangiai kainuojantį ir ilgai trunkantį mokslą.
3. Rinka skatina vartotojus taupiai naudoti retesnius produktus. Pavyzdžiui, kai blogas oras sunaikina kavos derlių, jos kaina pakyla. Žmonės pradeda taupiai naudoti kavą, o kai kurie geria tik arbatą. Netgi ir labai dideli kavos mėgėjai, verčiami gerti mažiau kavos. Esant aukštesnei kainai, jie negers trijų puodelių kavos, o pasitenkins dviem.
4. Panašiai kainų sistema skatina gamintojus taupyti retus, ribotus išteklius. Teksaso valstijose žemės yra pakankamai ir ji pigi, todėl ji naudojama ganykloms. Tuo tarpu Japonijoje žemės, palyginus, yra mažai ir ji brangi, todėl ten gyvuliai nebėgioja po didžiules ganyklas, kaip JAV.