Palūkanų normos riziką galima būtų apibrėžti kaip riziką, kad banko grynosios pajamos iš palūkanų sumažės arba net taps neigiamomis, jei rinkoje pakis palūkanų norma. Iškart reikia pažymėti, kad neigiamas palūkanų normos pokyčio poveikis gali būti tiek jai rinkoje pakilus, tiek ir nukritus.
Palūkanų normos rizikos valdymas tradiciškai yra vienas iš svarbiausių aktyvų ir pasyvų valdymo komiteto uždavinių, kadangi palūkanų riziką galima apibūdinti kaip pagrindinę banko finansinę riziką. Šis teiginys nėra neginčytinas, tačiau bankai labiau negu kiti rinkos dalyviai jaučia palūkanų normos pokyčius rinkoje. Tai galima būtų paaiškinti tuo, kad didžioji dalis jų gaunamų pajamų bei padaromų išlaidų yra būtent palūkanų pajamos ir išlaidos.
Palūkanų norma rinkoje priklauso nuo pinigų pasiūlos ir paklausos, kuri savo ruožtu priklauso nuo daugelio faktorių (kompanijų, Vyriausybės bei kitų ūkio subjektų pinigų poreikio, Centrinio banko vykdomos monetarinės politikos, išteklių kiekio bankuose, infliacijos ir kt). Todėl palūkanų normos pokyčių rinkoje tiksliai numatyti niekas negali, o palūkanų normos rizikos, kaip ir bet kurios kitos finansinės rizikos valdymas susiduria su ta pačia dilema, t.y. pelno ir rizikos santykio problema. Jeigu bankas nori apsidrausti nuo galimų nuostolių pakitus palūkanų normai rinkoje, tai jis tuo pačiu mažina ir savo galimybes gauti papildomą pelną.
7.2. PELNINGUMO KREIVĖ
Norėdami geriau suprasti palūkanų normos rizikos atsiradimą panagrinėkime pelningumo kreivę (angl. yield curve). Pateikiamame brėžinyje vaizduojama paprasčiausia pelningumo kreivė, atspindinti „ramią“, be didesnių laukiamų pokyčių ekonomiką.
Tarkime, kad tai yra Vyriausybės vertybinių popierių pelningumo kreivė. Kaip matome, palūkanų norma už skirtingo termino vertybinius popierius yra skirtinga. Taigi ilgesnio termino vertybiniai popieriai teikia didesnes palūkanas. Taip būna dažniausiai, tačiau ne visada.
· Didesnės palūkanos už ilgesnio termino vertybinius popierius atspindi laukiamą infliacijos padidėjimą ir trumpojo laikotarpio palūkanų normos padidėjimą. Tai kylančioji pelningumo kreivė;
· Mažesnės palūkanos už ilgalaikius vertybinius popierius atspindi infliacijos mažėjimą ir laukiamą trumpalaikių palūkanų sumažėjimą ateityje. Tai žemėjančioji arba inversinė pelningumo kreivė;
· Tolygi arba horizontalioji kreivė atspindi tai, kad ekonomikoje nelaukiama jokių pokyčių arba neįmanoma numatyti būsimų infliacijos ir trumpalaikių palūkanų dydžių;
· Banguojančioji arba „kuprotoji“ kreivė atspindi laukiamą trumpalaikių palūkanų padidėjimą ir vėlesnį sumažėjimą.
Pelningumo kreivės formą veikia ir kiti veiksniai. Visų pirma tai -vadinamoji premija už ilgesnį terminą. Kaip matysime vėliau, ilgesnio termino instrumentus žymiai labiau veikia palūkanų normos pokyčiai, t.y. jų rizika yra didesnė. Dėl to ilgesnio termino instrumentų palūkanos yra didesnės net ir tuo atveju, jeigu nėra laukiama trumpalaikių palūkanų normos padidėjimo ateityje, t.y. pelningumo kreivė yra nuosaikiai kylanti.
Kitas faktorius, veikiantis pelningumo kreivę, yra kredito rizika. Jeigu Vyriausybės vertybiniams popieriams ekonomiškai ir politiškai stabilioje šalyje šios rizikos nėra, tai kompanijų ar bankų vertybiniams popieriams ji yra, t y. tai rizika, kad vertybinių popierių emitentas nesugebės įvykdyti savo skolos įsipareigojimų. Ši rizika pakelia visą kreivę aukštyn, pridėdama tam tikrą rizikos priedą. Kreivę veikia ir likvidumo rizika, t.y. rizika, kad prireikus pinigų, vertybinių popierių nepavyks greitai ir be didelių nuostolių parduoti, Paprastai ilgesnio termino vertybinių popierių likvidumas yra mažesnis. Taigi likvidumo rizika veikia pelningumo kreivę pridėdama didesnį priedą prie ilgesnio termino palūkanų ir mažesnį (arba nepridėdama jokio) prie trumpesnio termino palūkanų.
7.3. FINANSINIŲ INSTRUMENTŲ VERTĖS NUSTATYMAS
Finansinių instrumentų kainai nustatyti reikia dviejų pagrindinių parametrų:
· pinigų srautų, kuriuos teiks tas instrumentas,
· pinigų srautų diskontavimo tinkama palūkanų norma.
Kai kurie finansiniai instrumentai yra išleidžiami su nuolaida (lyginant su jų nominaliąja verte), o atėjus išpirkimo terminui jie išperkami už nominaliąją kainą, t.y. jų gyvavimo periodu jokios išmokos nedaromos. Tai vadinamojo nulinio kupono obligacija. Jos kainos skaičiavimo mechanizmas pats paprasčiausias, kadangi yra tik vienas pinigų srautas:
Dabartinė rinkos vertė = nominalioji vertė /(1+R*t/365)
Šiuo atveju palūkanų pajamos būtų skirtumas tarp dabartinės vertės ir nominaliosios vertės.
Kiti finansiniai instrumentai turi periodinius mokėjimus (kasmet, kartą per pusę metų). Nustatant jų dabartinę vertę visi pinigų srautai yra diskontuojami. Apskritai diskontuojant trumpalaikius finansinius instrumentus (iki vienerių metų) skaičiuojamos paprastosios palūkanos (prieš tai pateikta formulė), o ilgalaikius – sudėtinės. Ilgalaikių instrumentų su kuponais dabartinė vertė bendruoju atveju skaičiuojama taip:
Dabartinė vertė = C1/(1+r) + C2/(1+r)2+…+ Cn/(1+r)n+
arba
šioje lygtyje DV – dabartinė instrumento vertė, c – metinis kupono dydis, NV -nominalioji instrumento vertė, r – palūkanų norma, n –
metų skaičius iki instrumento galiojimo termino pabaigos, Ct – pinigų srautas (kuponas arba išpirkimo suma).
Keletas pavyzdžių
· 3 – 6 ir 12 mėn. iždo vekseliai (išleisti su diskontu, be kuponų, skaičiuojami paprastomis palūkanomis)
· nominalioji vertė – 1 mln. litų
· rinkos palūkanų norma – 8 proc.
Dabartinė 3 mėn. vekselio vertė = 1 000 000/(1 +0,08*91/365) =980 444,83 Lt.
Dabartinė 6 mėn. vekselio vertė = 1 000 000/(1 +0,08*182/365) =961 639,79 Lt.
Dabartinė 1 m. vekselio vertė = 1 000 000/(1 +0,08*365/365) =925 925,93 Lt.
Pagal šias paprastas formules galima apskaičiuoti, kaip pakis dabartinė finansinio instrumento vertė pakitus rinkos palūkanų normai. Vertės pateikiamos lentelėje.
Palūkanos 3 mėn. 6 mėn. 1 metų
6% 985,261.57 970,951.27 943,396.23
7% 982,847.30 966,273.10 934,579.44
9% 978,054.07 957,050.71 917,431.19
10% 975,674.95 952,505.22 909,090.91
Kaip matome, ilgesnio termino instrumento vertė kinta greičiau. (Pabandykite paskaičiuoti 3, 5,10 metų obligacijų kainų pasikeitimus analogiškomis sąlygomis).
Obligacijos su kuponu vertė bus lygi nominaliajai vertei, jeigu jos kupono vertė yra lygi tuo metu esančiai rinkos palūkanų normai.
Obligacijos vertė bus didesnė už nominaliąją vertę, jeigu kupono palūkanos didesnės už rinkos palūkanas ir mažesnė, jeigu kupono palūkanos bus mažesnės už rinkos palūkanas.
7.4. GAP ANALIZĖ
GAP, dar vadinama spragų analize, apima banko viso balanso atskirų elementų analizę pagal galimo perkainojimo (angl. repricing) datas ir jų jautrumą palūkanų normos pokyčiui. Perkainojimo data – tai data, kai atitinkamas finansinis instrumentas gali pakeisti palūkanas ir taip padaryti įtaką banko pelnui, gaunamam iš palūkanų. Ši perkainojimo data daugeliu atvejų sutampa su finansinio instrumento (indėlio, paskolos, obligacijos ir kt.) pasibaigimo terminu. Instrumento laikui pasibaigus bankas turės įsigyti kitą analogišką instrumentą, tačiau jį įsigydamas jis jau mokės naują rinkos kainą, t.y. tą kainą, kuri bus rinkoje tuo metu. Ši kaina, be abejo, gali išlikti ir nepakitusi, tačiau tikimybė, kad ji pakis, yra didelė. Kaip minėta, daugeliu atvejų instrumento perkainojimo terminas sutampa su jo pabaigos terminu, tačiau ne visada. Paprasčiausias pavyzdys būtų banko išduota paskola su „plaukiojančiomis“ palūkanomis, kurios yra keičiamos kas tris mėnesius. Šiuo atveju paskolos perkainojimo terminas būtų 3 mėnesiai nuo jos išdavimo arba nuo paskutinio perkainojimo dienos.