1944m. liepos mėnesį 45 valstybių delegacijos susitiko Bretton Woods mieste į tarptautinę konferenciją, kurioje buvo nuspręsta įkurti dvi tarptautines finansines institucijas – TVF ir PB.
TARPTAUTINIS VALIUTOS FONDAS
TVF tikslai ir struktūra
TVF Chartiją 1945m. gruodžio 27d. pasirašė 29 valstybės (dabar narių yra 182). Finansines operacijas fondas pradėjo 1947m. kovo 1d. TVF buvo iškelti tokie tikslai:
1) skatinti tarptautinį piniginį bendradarbiavimą
2) skatinti subalansuotą tarptautinės prekybos augimą
3) skatinti valiutų keitimo kursų stabilumą
4) prisidėti prie daugiašalės atsiskaitymų sistemos sukūrimo
5) laikantis atitinkamų sąlygų laikinai suteikti bendrus išteklius šalims-narėms, susidūrusioms su mokėjimo balanso sunkumais
6) sutrumpinti savo narių tarptautinių mokėjimų balansų sutrikimų laiką bei sumažinti jų intensyvumo laipsnį
Aukščiausia sprendimus priimanti institucija yra Valdytojų taryba, kuri susideda iš kiekvienos šalies-narės atstovo bei valdytojo. Paprastai atstovais yra šalių finansų ministrai arba centrinių bankų valdytojai. Valdytojų taryba susirenka kartą per metus, o nuolatinė fondo veikla yra pavesta Vykdomajai tarybai. Vykdomojoje taryboje yra 24 nariai, jie posėdžiauja TVF būstinėje Vašingtone, jai vadovauja Valdytojų tarybos skiriamas ir jai atsakingas direktorius. Paprastai TVF vykdančiuoju direktoriumi skiriamas europietis, siekiant atsverti JAV įtaką, kurios atstovas paprastai vadovauja PB.
TVF finansinių išteklių šaltiniai
TVF buvo sukurtas valstybių-narių įnašų pagrindu. Kiekvienai šaliai priklauso nustatyta pinigų kvota. Ketvirtis jos laikomas auksu valstybių rezervuose, likusioji dalis – šalies nacionaline valiuta Fondo sąskaitoje (pradinis fondo kapitalas buvo 10 mlrd. dolerių; 1997m. – 196mlrd.). Kvotos dydis rodo šalies ekonominę galią ir jos svarbą pasaulio ekonomikoje. Nuo kvotos dydžio priklauso balsų pasiskirstymas tarp šalių. Didžiausią svorį priimant sprendimus turi, aišku, JAV, po to Vokietija, Japonija, Prancūzija, DB. (žr. Grafikėlis iš www.) Nors dėl įtakos yra stipriai kovojama, dauguma sprendimų priimama konsensuso pagrindu (t.y. net nebalsuojant). Galiausiai, kvotos dydis lemia maksimalią TVF lėšų suma, kuri gali būti suteikta valstybei-narei mokėjimų balanso problemoms išspręsti (šiuo metu normaliomis sąlygomis valstybė gali skolintis iki 300% turimos kvotos dydžio). Valstybė bet kada gali pareikalauti kvotų dydžio peržiūros, tačiau jų pakeitimui būtina 85% balsų dauguma.
1969m. buvo nuspręsta sukurti Specialiąsias skolinimosi teises (SST), kurios papildė valstybių-narių rezervus. SST tapo atsiskaitymo vienetu. SST buvo išdalintos valstybėms proporcingai jų turimoms kvotoms. SST susieta su valiutų krepšeliu, ir valiutų svoriai SST buvo pasiskirstę taip: JAV doleris – 39%, Vokietijos markė – 21%, Japonijos jena – 18%, Prancūzijos frankas – 11%, DB svaras sterlingų – 11%. 2000 03 31 viena SST buvo lygi 1.34687 $.
Taigi, pagrindiniai TVF finansinių išteklių komponentai yra šalių valiutos ir SST, sumokamos už teikiamas kvotas. Didžioji einamųjų fondo išlaidų dalis padengiama iš narių mokesčių, sumokamų už fondo išteklių naudojimą ir palūkanų už SST. Be to, fondas gali skolintis papildomus išteklius iš bendrųjų ir specialiųjų skolinimosi susitarimų.
TVF veiklos sritys ir priemonės.
Priemonės yra numatytos chartijoje. Viena jų – valstybių narių priežiūra, kai TVF vertina savo narių keitimo kurso politiką platesniu bendros ekonominės situacijos ir politinės strategijos kontekstu. Priežiūros f-jas TVF pradėjo vykdyti 1977m. Priežiūra atliekama keliais būdais:
(1) kartą per metus vyksta dvišalės konsultacijos tarp TVF ir valstybės
(2) du kartus per metus vykdoma daugiašalė priežiūra Pasaulio ekonominės būklės (World Economic outlook) analizės kontekste
(3) sudaromi išankstinio pasirengimo susitarimai (precautionary arrangements), vykdoma sustiprinta priežiūra (enhanced surveillance) bei programų monitoringas, kurie suteikia galimybę valstybei naudotis intensyvia Fondo priežiūra, nesinaudojant jo ištekliais
Antra veiklos sritis, gana prieštaringai vertinama, yra finansinės pagalbos teikimas narėms, susidūrusioms su mokėjimo balanso sunkumais. Šias priemones galima skirstyti:
(1) besąlyginė rezervų dalis. Ji atspindi valstybės valiutos atsargas TVF, kai fondui priklausanti dalis yra mažesnė už valstybės kvotą. Šia rezervų dalimi valstybė gali naudotis bet kada.
(2) Sąlyginė kredito dalis. Jų yra dvi rūšis:
a) už pirmą kredito dalį valstybė gali įsigyti kitų valiutų arba SST, kurių suma negali viršyti 25% jos kvotos. Fondas reikalauja, kad valstybė, norinti pasinaudoti šia paskola būtų numačiusi mokėjimo balanso sunkumų pašalinimo programą.
b) Išplėstinė fondo paskola. Ji naudojama po 1974m. naftos krizės teikiant pagalbą (1) šalims, patiriančioms rimtus struktūrinius prekybos sutrikimus dėl kaštų ir kainų iškraipymo bei (2) šalims, kurių ūkio augimo tempai lėti ir silpnas mokėjimų balansas. Ši paskola naudojama finansuojant vidutinio laikotarpio programas, dažniausiai iki 3 metų.
Išimtinais atvejais TVF teikia pagalbą šalims, patyrusioms stichines nelaimes. Jų nuostoliams padengti
dažniausiai lėšos skiriamos iš pirmosios rezervo dalies, o jų panaudojimo sąlygos nėra griežtai reglamentuojamos.
TVF taip pat teikia struktūrinio prisitaikymo paskolas – padėti žemo ekonominio išsivystymo šalims susidoroti su mokėjimų balanso sunkumais. Čia taikomos lengvatinio grąžinimo sąlygos.
Fondas taip pat teikia kompensacinio ir specialaus finansavimo paskolas. Jos teikiamos narėms, patiriančioms laikinų nuostolių dėl eksporto smukimo ar dėl nenumatytų išorinių aplinkybių. Jos išpirkimo terminai nuo 3 metų ir 3 mėnesių iki 5 metų.
Pažymėtina, kad tik struktūrinio prisitaikymo paskolos ir padidinto priėjimo paskolos yra tikros paskolos. Visos kitos priemonės nelaikomos paskolomis, kadangi šalys įsigyja už savo valiutą tam tikrą užsienio valiutos ar SST kiekį ir įsipareigoja po tam tikro laiko savo valiutą išpirkti už užsienio valiutą ar SST.
Norėdama gauti paskolą valstybė-narė pristato savo ekonominę programą – ekonominių tikslų ir priemonių visumą. Kiekviena TVF kreditavimo programa pasižymi sąlygomis. Iš esmės, sąlygų kėlimas yra atitinkami valstybės įsipareigojimai fondui taikyti nustatytas ekonomines priemones už jo suteiktą finansinę pagalbą bei užtikrinti skolos grąžinimą. Atlikimo kriterijai TVF tikrinami kas ketvirtį arba pusę metų prieš prasidedant kitai kredito išdavimo fazei. Jei kriterijai neįvykdomi – skolinimas nutraukiamas.
Trečioji veiklos sritis – techninės pagalbos teikimas. Paprastai TVF teikia pagalbą savo narėms formuojant ir vykdant fiskalinę ir monetarinę politiką, steigiant institucijas, vykdant sandorius su TVF, renkant ir apdorojant statistinius duomenis, apmokant personalą TVF institute ir pan.
TVF veiklos vertinimas
TVF įgyvendina liberalaus požiūrio ekonomines priemones. Pagrindinės to prielaidos yra:
– iš esmės harmoninga ekonominių santykių prigimtis
– efektyvumo svarba kitų socialinių vertybių atžvilgiu
– pasaulio ekonomikos koncepcija, paremta pusiausvyros procesais
– visuotinė gerovė ir valstybė, kuri suteikia politinę apsaugą rinkai